Darbdaviai rodo kaprizus

Darbdaviai rodo kaprizus

Nedarbo banga vėl pažadino darbdavių kaprizus: „Reikalinga pardavėja iki 35 metų, su aukštuoju išsilavinimu“. Tokių reikalavimų seniai darbdaviai nebekėlė. Ir ne dėl to, kad bijojo pažeidinėti įstatymus, tiesiog — nelabai buvo iš ko rinktis. Dabar, kai esą “už durų laukia šimtai“, darbuotojus neretai renkamasi ne pagal kvalifikaciją, o pagal amžių ir išvaizdą.

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Norėjo dirbti valytoja

53-ejų šiaulietė Nijolė M. (pavardė redakcijai žinoma) pernai gruodžio mėnesį užsiregistravo Šiaulių darbo biržoje. Praėjusią savaitę birža ją rekomendavo valytojos pareigoms viename Šiaulių prekybos centre.

Moteris susitiko su parduotuvės direktorės asistente. Pokalbio metu asistentė neva prasitarusi, kad jiems galbūt reikėtų energingesnio ir jaunesnio žmogaus. Šiaulietei pasirodę keista: kaip darbuotoja tiesiog iš akies nustatė jos energingumą?

Vėliau moteris žurnalistei pasakojo daug metų į darbą Šiauliuose (vienoje įstaigoje šešiolika metų dirbo valytoja) ir iš jo po penkis kilometrus kasdien važinėjusi dviračiu. Pedalus iš savo sodybos mina ir dabar.

Porą pastarųjų metų Nijolė nebedirbo, slaugė sunkiai sergančią motiną. Po motinos mirties, gruodį, užsiregistravo Darbo biržoje.

„Sakiau, kad esu dirbusi valytoja ir kad darbo nebijau. Nežinau, kodėl suabejojo mano jėgomis?“ — redakcijoje pro ašaras sakė Nijolė.

Po pokalbio darbuotoja kažką įrašiusi Darbo biržos išduotoje rekomendacijoje ir grąžinusi jai. „Deja, tiktai išėjusi, perskaičiau, jog siūlomo darbo atsisakiau pati.

Darbdaviui užpildyti skirtoje skiltyje: „Neįdarbinimo priežastys“ buvo apibrauktas 26 punktas, nurodantis, kad darbuotojo, šiuo atveju, manęs, netenkina darbo pobūdis“.

Darbo atsisakymas jai reiškė bedarbio statuso bei pašalpos netekimą.

Tą pačią dieną šiaulietė grįžo į Darbo biržą. Ten buvę patarta dar kartą kreiptis į darbdavius ir prašyti įrašą ištaisyti.

Įrašą ištaisė

Praėjusį penktadienį kartu su Nijole nuvykome į prekybos centrą.

Maždaug po pusvalandžio atėjusi direktorės asistentė be žodžių paėmė iš bedarbės lapą, kažką jame parašė ir vėl grąžino. Grąžinusi nusisuko prie savo darbų.

Paklausta, ar neketina moters bent atsiprašyti, akivaizdžiai sutriko, bet ištarė: „Labai atsiprašau. Galbūt aš apibraukiau ne tą punktą“.

Daugiau nieko neaiškino, tik bandė priekaištauti, kam moteris kreipėsi į redakciją.

Šį kartą rekomendacijoje buvo pažymėta kita neįdarbinimo priežastis, nurodanti, kad „vieta jau užimta“.

Turi teisę rinktis

Irenos Vaikutienės, Šiaulių darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėjos, teigimu, panašūs incidentai kyla dėl įvairių aplinkybių.

Darbdaviai ir bedarbiai biržos rengiamuose susirinkimuose specialiai mokomi, kaip vertinti rekomendacijas, jų punktus, aiškinama kiekvieno punkto reikšmė.

„Aš tikrai nežinau tokių darbdavių, kurie registruotų laisvas darbo vietas ir nežinotų žymėjimo reikšmės, — vedėja patikino, jog visais įdarbinimo atvejais su darbdaviais nuolatos aiškinamasi ir konsultuojamasi. — Kita vertus, darbdavys turi teisę rinktis.“

I. Vaikutienės teigimu, pasitaiko ir pačių bedarbių piktnaudžiavimo atvejų. Ne visi nori dirbti už 600 litų, palankiau yra gauti pašalpą. Nenorėdami dirbti, dažniausiai nekvalifikuoti bedarbiai gudrauja, kartais patys siūlo darbdaviui jų paslaugų atsisakyti.

Paūmėja darbdavių kaprizai

Nemažą įdarbinimo patirtį turintis šiaulietis Nemunas Jasinskas, privačios įdarbinimo agentūros vadovas, paklaustas, ar dažnai darbdaviai renkasi pagal gražias akis, atsiduso: deja, kai už darbdavio durų driekiasi eilės, pasitaiko ir juokingų, ir netgi labai žiaurių atvejų.

„Čia galėtum knygą parašyti“, — šyptelėjo N. Jasinskas. — Man, kaip agentūros vadovui, lengviausiai bendrauti su vyresnio amžiaus darbdaviais — rinkdamiesi darbuotoją, jie yra konkretūs ir gana objektyvūs. Sunkiau su tais, kuriems iki trisdešimt ar šiek tiek daugiau: atrodo, kartais jie patys nežino, ko nori. O jeigu dar gali rinktis...“

N. Jasinskas prisiminė vieną įdarbinimo atvejį, privertusį jį susigūžti. Tuo metu jis buvo pas darbdavį, kuriam reikėjo buhalterės. Atėjo buhalterė 50— 60 metų. „Įsivaizduokit, darbdavys ir sako jai tiesiai: “Tai ką aš su tavim, lerva, darysiu?“. N. Jasinskas prisipažino — iki šiol negali atsitokėti.

Kai kurie darbdaviai jo specialiai prašo: „Atsiųsk man gražią buhalterę“.

Per savo darbo praktiką girdėdamas netikėčiausių darbdavių pageidavimų, N. Jasinskas teigia galįs konstatuoti: kai kuriose, ypač paslaugų, sferose amžius ir išvaizda neretai nukonkuruoja patirtį.

Jis įsitikino: gražus žmogus išties turi daugiau šansų rasti darbo. „O jeigu jis dar turi kvalifikacijos...“ — juokėsi, kad pats nejučia sudėliojo prioritetus.

Pasitaiko visiškai kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, vienas darbdavys, surengęs valytojų konkursą, reikalavo, kad pretendentė turėtų vairuotojo pažymėjimą.

Prieš keletą metų, kai nedarbas buvo minimalus, sąlygas diktuodavo darbuotojai.

GROŽIS: Laikai, kai darbuotojas diktavo sąlygas darbdaviui keičiasi. Ne vienas darbdavys dabar rengia kone grožio konkursus, kad atsirinktų pardavėją, valytoją ar buhalterę. Darbo skelbimuose atsiranda reikalavimų net dėl amžiaus.

EPA-ELTA nuotr.

MANIPULIACIJOS: Antrą kartą rekomendacijoje buvo pažymėta kita neįdarbinimo priežastis, nurodanti, kad buvusi laisva „vieta užimta“, o anksčiau pažymėtas punktas nubrauktas.

EKSPERTIZĖ: Bedarbė Nijolė stebėjosi, kaip pokalbyje dėl darbo iš akies nustatyta jos nepakankama energija.

Jono TAMULIO nuotr.

KOMENTARAS

Daugėja subjektyvių reikalavimų

Inesa DAUGINTAITĖ, bendrovės „Šiaulių personalo valdymo grupė“, konsultuojančios darbdavius ir darbuotojus įdarbinimo klausimais, direktorė:

— Žmonės, ieškantys darbo, turi būti labai aktyvūs ir atidūs. Dabar, kai darbuotojų pasirinkimas didelis, darbdaviai renkasi itin atidžiai.

Be pripažintų atrankos kriterijų: darbo patirtis, kvalifikacija, — yra vertinamos ir asmeninės savybės, vadinamieji biolaukai, kurie, žmogui įėjus pro duris, sutampa arba nesutampa.

Tuo požiūriu galima suprasti darbdavį, bet galima suprasti ir darbuotoją, kuriam tikrai reikia darbo, o jo neatrinko.

Bet kokiu atveju pokalbiui dėl darbo būtina iš anksto pasiruošti. Labai svarbus pirmas įspūdis: apranga, nusiteikimas, nuotaika. Reikėtų pasidomėti apie kompaniją, kurioje ketinama dirbti. Būtina turėti gyvenimo aprašymą, domėtis, kokios galėtų būti alternatyvos ateityje, jei norimo darbo negautų.

Norintis įsidarbinti žmogus negali būti varžomas nei dėl lyties, nei dėl rasės, nei dėl amžiaus, nei dėl įsitikinimų. Vis dėlto masinio nedarbo laikotarpiais subjektyvių reikalavimų iš darbdavių padaugėja.