Naujausios
Spaudoje neseniai pasirodė pora neįprastų būdvardžio sovietinis ir kitų žodžių su dėmeniu soviet-, taip pat žodžių su dėmeniu taryb-, vertinimų.
Generolas Valdas Tutkus būdvardį sovietinis vadina iškreiptu, teigia, kad „nėra mūsų kalboje tokio žodžio“ (Vakaro žinios, 2023 08 05). Tai netiesa. Būdvardis sovietinis, tos pačios šaknies žodžiai sovietai, sovietybė, sovietizmas yra pateikti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (2012) ir „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2013), tas būdvardis įtrauktas ir į dabar rašomo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyną (kol kas dar neaprašytas, renkama medžiaga).
Žodžiai sovietas, sovietinis kalbos normos atžvilgiu neigiamai, kaip neteiktini, buvo vertinami sovietmečiu; žr. 1984 metais išleistame „Lietuvių kalbos žodyno“ XIII tome. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pateiktų pavyzdžių skaičius rodo, kad konkuruojantys būdvardžiai sovietinis (vienaskaitos vardininko 188 pavyzdžiai) ir tarybinis (198 pavyzdžiai) atkūrus nepriklausomybę vartoti panašiu dažnumu (naujausi tekstyno versijos, kuria čia remiuosi, pavyzdžiai yra 2008 metų).
Savitą požiūrį į žodžius su dėmenimis soviet- ir taryb-, į tų žodžių prasmę bei vartoseną paskelbė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Andriukaitis (žr. Delfi.lt, 2023 07 25; 2023 08 22). Jo nuomone, žodžiai sovietinis ir tarybinis reiškia netapačias sąvokas, tarybmetį reikia skirti nuo sovietmečio: „Jaunesnė karta, panašiai kaip ir dalis tendencingai nusiteikusių vyresniosios kartos atstovų, nebemato skirtumo tarp tarybmečio ir sovietmečio“.
Autorius skiria stalininį bei brežnevinį sovietizacijos laikotarpius ir konstatuoja vėliau atsiradus tarybmetį, iškilus daugeliui įžymių meno, mokslo, kultūros, sporto ir kitų sričių tarybmečio žmonių. Vardijami Justinas Marcinkevičius, Vytautas Landsbergis, Julius Juzeliūnas, Eduardas Vilkas, Algirdas Šocikas, Arvydas Sabonis, Virgilijus Noreika, Saulius Sondeckis, Jurgis Brėdikis, Gediminas Jokūbonis ir kiti: „Man jie – ne sovietmečio žmonės. Sovietmečiui atstovavo Antanas Sniečkus, Kazys Preikšas, Alpas Liepsnonis, Genrikas Zimanas, Mykolas Burokevičius, Juozas Kuolelis...“
Žinoma, kiekvieno lietuviakalbio valia teikti žodžiui tokį atspalvį, kokį jis įžiūri, bet tai yra individuali žodžio vartosena. Bendrinėje kalboje pripažįstamos tos reikšmės ir konotacijos, kurias įtvirtina didžiosios gimtakalbių dalies vartosena. O šioji rodo, kad žodžiai su dėmenimis soviet- ir taryb- reikšme tarpusavy nesiskiria, vertinamieji atitinkamas sąvokas reiškiančių žodžių atspalviai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, nelygu kalbėtojo ar raštininko nuostatos.
Beje, lietuvių kalbos žodynuose nėra nei sovietmečio, nei tarybmečio, dėl šių žodžių diskutuodami su gerbiamu signataru, negalime pasiremti leksikografų darbais, bet šiuo atveju svarbu ne atskiri žodžiai, o visas giminiškų, tą patį dėmenį turinčių žodžių būrys. Tekstyne sudurtinio žodžio sovietmetis (vardininko) pateikti 74 pavyzdžiai, daugiausia iš publicistikos, o tarybmečio vardininko tėra du kontekstai: Buvo gūdus tarybmetis, uniformuotų žmonių sagose švietė pjautuvas su kūju (iš Jurgio Kunčino 2004 m. romano „Pjūti fjūūt!, arba Netiesų dvaras“) ir Tarybmetis vis dėlto paliko gilius pėdsakus (iš Romualdo Ozolo 2003 m. publicistikos; tame pačiame tekste visai ta pačia reikšme pavartotas ir sovietmetis).
Tekstyne pateikti net 595 žodžio sovietai kontekstai, šis daiktavardis vartojamas reikšmėmis „sovietų valdžia“, „sovietų valdžios atstovai“, „Sovietų Sąjunga“, „sovietinė armija“.
Prisimenu 1990-uosius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbo pradžią. Viename iš pirmųjų posėdžių kaip tik ir diskutavome dėl kalbamųjų žodžių vartojimo, pavyzdžiui, kaip sakysim – Tarybų Sąjunga ar Sovietų Sąjunga? Antrasis pasakymas buvo remiamas tarpukario Lietuvos ir lietuvių išeivijos kalbos praktika. Komisijos narių balsai pasiskirstė maždaug per pusę, sutarta pripažinti galimą abejopą vartoseną. Prabėgę atkurtosios nepriklausomybės dešimtmečiai neatmetė nė vieno varianto, o tekstyno duomenys rodo, kad dažniau vartojami žodžiai su dėmeniu soviet-.
