COVID-19: ligoninės ties riba, serga personalas, karantinas

Redakcijos archyvo nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika nerimauja dėl didelio COVID-19 besimptomių atvejų, nustatomų tarp personalo, skaičiaus.
Nustatomų naujų COVID-19 atvejų per parą skaičiui Lietuvoje gerokai perkopus 400, Šiaulių apskrityje didelio infekcijos šuolio nefiksuojama. Bendras sergančiųjų skaičius lėtu tempu mažėja, tačiau Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydoma vis daugiau sunkių ligonių. Trys apskrities rajonai patekto į raudonąją zoną ir gyvena karantino sąlygomis.

 

Uždaryta Kelmės ligoninė

Penktadienį paskelbta, kad Šiaulių apskrityje per parą užfiksuotas 41 naujas ligos atvejas, ketvirtadienį buvo pranešta dar apie 38. Šiaulių mieste vakar dienos duomenimis COVID-19 serga 353 asmenys. Karantinas paskelbtas Šiaulių rajono savivaldybėje (serga 153 gyventojai), Kelmės (119) ir Joniškio (58).

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vakar pranešė, kad 10 naujų ligos atvejų siejama su protrūkiu Kelmės ligoninėje. Po profilaktinių tyrimų infekcija patvirtinta 7 Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus darbuotojams, 1 Slaugos ir palaikomojo skyriaus darbuotojui ir 2 ligoninės administracijos darbuotojams. Asmenys tirti profilaktiškai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patarėja, vykdanti vadovo funkcijas Simona Abromavičienė informavo, kad penktadienį buvo svarstoma dėl visiško Kelmės ligoninės veiklos sustabdymo, tačiau nuspręsta nebeleisti šiai gydymo įstaigai guldyti naujų ligonių į tuos skyrius, kuriuose nustatyti COVID-19 atvejai.

Ligoninė teiks tik skubią pagalbą, o karščiuojantys ligoniai vežami į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Sergamumo rodikliais Kelmės rajono savivaldybę Lietuvoje lenkia tik Raseinių rajonas.

Šiauliuose registruoti 4 COVID-19 atvejai, siejami su protrūkiu įmonėje „Frilux“.

Ketvirtadienį paskelbta apie 2 infekcijos atvejus, susijusius su Šiaulių ugdymo centru „Spindulys“, po 1 siejama su protrūkiais Kelmės profesinio rengimo centre, įmonėje „Kelmės vanduo“.

Dar 5 atvejai, apie kuriuos paskelbta ketvirtadienį, yra susiję su protrūkiu Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose. Ten iš viso susirgo 21 asmuo, iš kurių 12 gyventojų, 4 darbuotojai ir fiksuoti 5 antriniai atvejai.

Taip pat registruotas 1 atvejis, siejamas su protrūkiu Kuršėnų ligoninėje (iš viso 36 susiję atvejai).

Šiaulių apskrityje vis dar fiksuojama daugiausiai nuo koronaviruso mirusių žmonių. Trečiadienį – ketvirtadienį iš 6 mirusių ligonių keturi Šiaulių apskrities gyventojai. Tragiškai užsikrėtimas koronavirusu baigėsi 70-99 metų amžiaus grupių asmenims, turėjusiems gretutinių ligų.

Ketvirtadienį užfiksuoti 6 mirties atvejai, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Penki iš jų – Šiaulių apskrityje. Trečiadienį užfiksuotas dar vienas toks atvejas.

Į pagalbą – kariai

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nebepajėgiant vykdyti visų COVID-19 atvejų epidemiologinių tyrimų, į pagalbą kviečiama Lietuvos kariuomenė. Aktyvavus Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas planuojama pasitelkti 33 Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius iš Didžiosios Kovos apygardos 8-os rinktinės Vilniuje.

Kariai ruošiasi nuo šeštadienio padėti NVSC specialistams atlikti pirminės atvejų apklausos procedūras ir suvesti duomenis į jų sistemas.

Ligoninės personalą retina besimptomiai atvejai

Stabilumo dėl koronaviruso plitimo nejaučia ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Jos direktorius Remigijus Mažeika informavo, kad penktadienį čia buvo gydoma 50 užsikrėtusių koronavirusu pacientų. Penkiems iš jų virusas sukėlė sunkią būklę, jie intubuojami reanimacijoje.

R. Mažeika sakė, kad kol kas panašus ligonių skaičius išliko visą savaitę. Naujų ir išrašomų ligonių skaičius ligoninėje išlaiko pusiausvyrą. Kol kas lovų stygiaus nejaučiama.

Tačiau didžiausią nerimą kelia koronaviruso plitimas tarp personalo. Kadangi ligoninėje intensyviai atliekami profilaktiniai tyrimai, nustatoma daug besimptomių atvejų. Per 10 dienų koronavirusas nustatytas 27 darbuotojams.

„Sudėtinga dirbti. Jei netestuotume, jie sėkmingai dirbtų ir nežinia kaip būtų. Kartais po testavimo jau kitą dieną ima jausti simptomus, vadinasi laiku pataikėm. Jei neberastume besimptomių atvejų, sakytume situacija gerėja arba stabilizuojasi. Dabar nežinia, kaip su tuo kariauti“, – kalbėjo R. Mažeika.

Kadangi COVID-19 fiksuojamas įvairių padalinių darbuotojams, neturintiems sąlyčio taškų nei tarp savęs, nei su sergančiais pacientais, daroma išvada, kad jie užsikrečia ne ligoninėje, atsineša virusą iš šeimų ar kitų vietų. Daugelis net nežino, kur galėjo užsikrėsti.

Dar vienas iššūkis šiai gydymo įstaigai – ligoniai, vežami iš apribotą veiklą vykdančios Kelmės ligoninės.

Gyvens karantino sąlygomis

Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras prisipažino, kad buvo kiek netikėta, kad Šiaulių rajonas papuolė į raudonąją zoną. Anot mero, rajone yra vienas probleminis taškas – Kuršėnų ligoninė. Kituose miesteliuose ir kaimuose liga neišplito.

Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas ir Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis patvirtino, kad situacija yra sudėtinga, tačiau valdoma.

Direktoriaus manymu, Savivaldybė papuolė į karantino zoną, nes spalio 9 dieną buvo didelis ligos protrūkis Kuršėnų ligoninėje – nustatyti 23 atvejai.

Nors COVID-19 iš Slaugos skyriaus jau išplito visoje Kuršėnų ligoninėje, ji neuždaroma. Ligoniai izoliuojami, o gydymo įstaiga teikia bendruomenei reikalingas paslaugas. Nerimaujama, kad nepritrūktų personalo. Tikimasi, kad situaciją pavyks suvaldyti.

Kitų židinių rajone nėra, fiksuojami pavieniai užsikrėtimo atvejai.

Administracijos vadovas sako, kad COVID-19 į rajoną įžengė iš Šiaulių mieste įsižiebusių židinių, nes rajono gyventojai važiuoja į miestą dirbti bei kitais tikslais.

Karantinas paskelbtas dviems savaitėms. Rajono savivaldybė jau buvo įsivedusi tam tikras viešojo gyvenimo apribojimo priemones, tačiau dabar jas teko sugriežtinti.

„Papildomas priemones įsivedėme: dėl būriavimosi, dėl biudžetinių įstaigų darbo ir panašiai. Informavome seniūnijas, mūsų įstaigas. Nuo pirmadienio pradedame laikytis griežtesnių sąlygų. Vikas yra mūsų pačių rankose, kaip sugebėsim tvarkytis“, – sakė G. Karklelis.

Karantino zonomis paskelbtose savivaldybėse taikomi papildomi reikalavimai: viešose ir atvirose erdvėse privalomos dėvėti veido kaukės, būriuotis leidžiama iki 5 žmonių, laikantis 2 metrų atstumo vienas nuo kito, viešųjų įstaigų darbas organizuojamas mišriu arba nuotoliniu būdu, privačiam verslui – teikiamos tokios pat rekomendacijos, ribojamas ligonių lankymas gydymo ir socialinėse įstaigose, bažnyčių apeigose reikalaujama išvengti susibūrimų ir kiti.