Naujausios
Poilsiui skirtas parkas
Po rožyną vaikštome su rožių auginimo specialiste Anastasija Ruta Abukauskaite, ji rūpinasi parko rožėmis. Rožė – jos mylimiausia gėlė.
„Šis parkas rekreacinės paskirties, skirtas poilsiui, ne mokslinio pobūdžio, todėl pas nėra susmaigstyta daug lentelių, pažymėtos tik pagrindinės rožės“, – sako gėlininkė. Ir pabrėžia – parko lankymas yra nemokamas, rožyną įkūręs mecenatas verslininkas Stanislovas Grušas ir toliau jį remia finansiškai.
Įprastai rožynai formuojami 5–7 metus, Ch. Frenkelio rožynas, įkurtas 2018 metais, subrendo per 4 metus.
Rožynas buvo pritaikytas prie secesinio rūmų stiliaus. Pasak A. R. Abukauskaitės, kai XX amžiaus pradžioje buvo projektuojama vila, parkas nebuvo numatytas. Dabartinį parką architektas Karolis Grušas derino prie istorinio laiko – rožyno planavimas kurtas pagal XX amžiaus pradžios kraštovaizdžio taisykles.
Rožės vilos parkui buvo atrinktos, atsižvelgus į keletą aspektų. Visų pirma ieškota istorinių veislių. Kiti svarbūs aspektai – kvapas bei spalvinė dermė. Vilos parką papuošė baltos ir gelsvos rožės, labiausiai derančios su pastatu ir jo stiliumi, o pastelinius tonus praturtino oranžiniai, raudoni bei švelniai violetiniai žiedai.
1867-aisiais buvo išvesta viena pirmųjų arbatinių hibridinių rožių – arbatinių hibridinių rožių grupės atsiradimas laikomas tašku, skiriančiu senąsias europines rožes nuo modernių.
Ch. Frenkelio rožyne galima gėrėtis istorinėmis kvapiomis, pastelinių spalvų rožių veislėmis ‛Alba Maxima’ (vieta nežinoma, 1500), ‛Königin von Dänemark’ (Jemes Booth, Vokietija, 1816), ‛Jacques’ (vieta nežinoma, apie 1819), ‛Leda’ (Jungtinė Karalystė, 1827), ‛Indigo’, ‛Nuits de Young’ (Jean Laffay, Prancūzija, 1830, 1845), ‛Madame Hardy’ (Julien-Alexandre Hardy, Prancūzija, 1832), ‛Orpheline de Juillet’ (Prancūzija, 1836), ‛Belle de Jardins’ (Jean-Pierre Vibert, Prancūzija, 1839), ‛Madame Louise Odier’ (Jacques-Julien Margottin, Prancūzija, 1851), ‛Blanche Simon’ (Robert&Moreau, Prancūzija, 1862), ‛La Reine Victoria’ (Joseph Schwartz, Prancūzija, 1872), ‛Pompon Blanc Parfait’, (Eugène Verdier, Prancūzija, 1876).
Šią kolekciją papildo šiuolaikinės (modernios) rožės – laipiojančios ar žeme besidriekiančios – ‛Coralie’ (Jungtinė Karalystė, 1919), ‛Lykkefund’ (Aksel Oleser, Vokietija, 1930), ‛Flammentanz’ (Wilhelm J. H. Kordes II, Vokietija, 1952) ir daugybė kitų.
Rožynas, sako A. R. Abukauskaitė, jau porą metų pildomas palengva, „nepersūdant“, nes darosi ankšta.
Auga 80 veislių
Pasak A. R. Abukauskaitės, rožių porūšių pasaulyje skaičiuojama 50–350, atsižvelgiant į regionus, o veislių – apie 10 000.
Ch. Frenkelio vilos rožyne auga arbatinės, poliantinės (kvapios, atsparios šalčiui, ligoms), floribundinės (gausiai žydinčios ir stambiažiedės), miniatiūrinės, parko, patio (žydinčios visą vasarą, be pertraukų, bet ankstyvą rudenį sustoja krauti žiedynus), laipiojančios (dažniau vadinamos vijoklinėmis), Damasko (rožinės spalvos ir labai kvapios), besidriekiančios rožės ir įvairūs erškėčių hibridai. Šiuo metu rožyne auga 80 veislių.
Pirmuosius žiedus Ch. Frenkelio rožės šiemet praskleidė anksti – birželio 8 dieną.
„Įprastai žydėjimas prasideda apie Jonines, bet dėl gerų sąlygų, įdirbio rožynas pradėjo žydėti anksčiau“, – sako A. R. Abukauskaitė.
Nors rožynas ir dabar jau gausiai žydi bei kvepia, rožių žydėjimo pikas numatomas liepos pirmomis dienomis.
A. R. Abukauskaitė iš kolekcijos išskiria keletą veislių. 'Maxima Alba' – krūminė vijoklinė rožė, Lietuvoje pradėta auginti Liškiavos vienuolyne – 1820 metais vienuoliai užfiksavo, kad vaistažolių sode ('Maxima Alba' rudenį subrandina labai dideles raudonas uogas) pasodinti penki krūmai, atsivežti iš Vakarų Europos, nurodyta, kad gerai atlaiko šalčius.
Krūminė daugiažiedė rožė 'Sweden Of Queen' – Didžiosios Britanijos dovana Švedijai. Ši rožė išskirtinė dėl agronominių savybių. „Dažniausiai rožės yra kaprizingos, formuojasi pagal save – jei vijoklinė, tai vijoklinė, jeigu krūminė – tai krūminė, jei besidriekianti – tai besidriekianti. O čia yra daugiažiedė krūminė rožė, ją galima formuoti. Retos rožių veislės pasiduoda formavimui“, – sako A. R. Abukauskaitė.
Ar egzistuoja rožių mados?
„Tikrai taip! – neabejoja A. R. Abukauskaitė. – Žvelgiant istoriškai, mūsų regione mados pradėjo formuotis XX amžiaus pabaigoje. Buvo maža įvairovė spalvų, raudonos rožės prilygo egzotikai, nors dainuojama „Skinsiu raudoną“. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje dominavo rožės baltais žiedais, bet įvairių žiedų formų. Baltos rožės buvo elegancijos, prabangos simbolis. Tarpukariu šalia baltų žiedų išpopuliarėjo rožiniai atspalviai. Ir tik XX amžiaus viduryje tapo prieinamos auginti raudonžiedės, nes iki Antrojo pasaulinio karo į mūsų regioną atkeliaudavo labai mažai raudonžiedžių rožių, kurios atlaikytų šaltas žiemas. Dabar visoje Europoje tapo mylimos rožės violetinių atspalvių žiedynais ir margos.“
Rožyno erdvės
Ch. Frenkelio vilos rožynas suskirstytas į erdves: Rožių alėja (prie fasado), Vardinės rožės, Pramonininkų rožės, Levandų sankryža, Šiaulių miesto garbės piliečių rožės, Fontano terasa.
Pirmosios pražysta Rožių alėjos krūminės daugiažiedės rožės, jos auga iš gatvės pusės, gauna daugiausia saulės ir trąšų.
Levandų sankryžoje žydi ne tik rožės, bet ir levandos.
„Viena iš pagrindinių rožių tėviškių yra Prancūzija. Didelis Žozefinos, Napoleono Bonaparto žmonos, indėlis. Ji XIX amžiuje kvietėsi įvairius selekcininkus. Ji ir įvedė madą – lig šiol prie rožių sodinamos levandos“, – paaiškina A. R. Abukauskaitė.
Kai 2018 metais rožynas buvo įkurtas, Šiaulių pramonininkai muziejaus paprašė papildomo ploto ir pasodino 100 rožių. Taip atsirado Pramonininkų rožių skverelis.
Vardinių rožių erdvėje paruoštos duobės – birželio 27 dieną klombą iš septynių rožių sodins AB „Šiaulių energija“. Šiuo metu vardinių rožių yra per dvidešimt. Rožes čia sodina įmonės, asmenybės. Rožę yra pasodinęs ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
Garbės piliečių rožių skverelio informacinėje lentelėje išvardyti Šiaulių miesto garbės piliečiai. Paskutinis rožę 'Sweet Pretty' čia sodino Vilius Puronas.
Fontano terasa dar nežydi – ten pasodintos vėlyvosios rožės.
2021 metais pradėtas sodinti Menininkų skverelis, kol kas čia žydi tik muzikos atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu pasodinta rožė 'Mainzer Fastinash'.
Rožynui jaukumo suteikia tris altanos, keletas suoliukų, sūpuoklės. Pasak gėlininkės, mažoji architektūra ir rožės sudaro jaukią aplinką, todėl žmonės plūsta į rožyną fotografuotis įvairiomis progomis, čia organizuojami renginiai.
Kad rožės žydėtų
Kaip rožės išgyveno permainingus šių metų orus? „Pavasarinių temperatūrų pokyčius teko kompensuoti papildomu tręšimu, dėl ligų profilaktikos papildomai purkšti fungicidais. Anksčiau balandį, gegužę purkšdavome tris kartus, o šiemet – šešis. Apšalti žiedai nespėjo. Rožės žydi iki spalio vidurio, tad iki minus penkių laipsnių šalčio nepasižeidžia, nors žiedelis ir atrodo apšalęs. Kalbant apie šių metų birželio karščius, jei nebūtume papildomai laistę laistymo sistema, būtų pradėję vysti net neišsiskleidę žiedai“, – sako A. R. Abukauskaitė.
Rožių auginimo specialistė pataria: jei prižiūrėtų, nupurkštų, apgenėtų rožių besiskleidžiantys žiedai vis tiek vysta, vadinasi, reikia tiesiog daugiau laistyti.
Pagrindiniai rožių kenkėjai – skydamariai, amarai arba erkutės/blakutės. Ši vasara sudėtinga, tad nuo ligų reikia papildomai naudoti fungicidų ir incekticidų.
Norint užauginti gražų rožių krūmą, būtina atlikti namų darbus iš rudens: per anksti neuždengti rožių. Vasarą, kai nužydi žiedai, nebijoti nukirpti per 3–4 narelius. Geriausia rožės sodinti juodžemyje, patręšti. Ch. Frenkelio vilos rožyne naudojamas medienos mulčas.
Į kvadratinį metrą sodinama viena rožė. Jei rožė turi mažiau erdvės, reikia daugiau trąšų.
Jei norisi, kad nuskintos rožės žydėtų kuo ilgiau, merkiant į vazą nemaišyti su kitomis gėlėmis. Kasdien pakeisti vandenį, įberti šaukštelį cukraus, maždaug per centimetrą įstrižai nukirpti kotelį.
„Kvapiausios rožės yra rožinės spalvos, paskui – baltos ir geltonos, raudonos – mažiausiai kvapios. Kvapių rožių žiedlapius galima susidžiovinti ir laikyti maišeliuose dėl aromato. Rožių žiedlapiai dedami į desertus, arbatas. Bulgarijoje populiarus rožių vanduo“, – sako A. R. Abukauskaitė.
Rožių kelias Lietuvoje
A. R. Abukauskaitė domisi rožių keliu dabartinės Lietuvos teritorijoje.
Pasak rožių auginimo specialistės, nusistovėjusi nuomonė, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje rožes imta auginti, dauginti, kurti rožynus XIX amžiaus viduryje. Kol kas apie rožių auginimą Lietuvoje šaltinių yra iš XIX amžiaus pradžios, vienuolynų rožes aprašė botanikas J. Strumila.
„Lietuvoje rožės, ko gero, pradėtos auginti, kai įsigalėjo krikščionybė ir įsteigti pirmieji vienuolynai, t. y. XV−XVI amžiuje. Tuomet Europoje ir Artimuosiuose Rytuose jau buvo įdomių formų hibridinių rožių. Bažnytiniame mene ir puošyboje randame pirmuosius Lietuvoje rožių atvaizdus. Rožė krikščionybėje – labai svarbus simbolis, kartu su simboliu galėjo atkeliauti ir gyvosios rožės. Viduramžių vienuolynų receptuose dažnai būdavo apie 20−30 skirtingų žolelių, tarp jų beveik visada figūruoja rožės. Buvo manoma, kad jos gydo nuo daugelio ligų“, – sako A. R. Abukauskaitė.
Vėliau rožės pradėtos auginti dvarų parkuose dėl puošnumo ir ilgėlesnio žydėjimo nei kitos daugiametės gėlės.
Nurimus Pirmojo pasaulinio karo negandoms, į Lietuvos dvarus rožių sodinukai pradėti vežti iš Olandijos ir Vokietijos. Kauno botanikos sode, įkurtame 1923 metais, 1935 metais augo 179 rožių veislės. Tai – lietuviškos rožininkystės pradžia. Dabar čia auga per 300 veislių.
A. R. Abukauskaitė pateikia dar daugiau įdomių istorinių faktų: žinoma, kad 1935 metais Kaune Roberto Krono rožių ūkis prekiavo 18 arbatinių rožių veislių, 10 poliantinių veislių. O 1937 metais Robertas Kronas prekiavo Šiauliuose.
Įdomūs faktai
Svetainėje „Flowerweb.com“ nurodomi šie faktai apie rožes:
• Seniausia pasaulyje rožė auga Vokietijoje ant Hildesheimo katedros sienos.
• Brangiausia pasaulyje rožė ‘Džiuljeta’ buvo parduota už 5 mln. dolerių. Ji buvo išvesta Davido Ostino veislyne, darbas truko 15 metų.
• Rožių yra visų spalvų, išskyrus juodą. Juoda dažniausiai vadinama tamsiai raudonos spalvos rožė.
• Aukščiausias rožių krūmas yra 7 metrų aukščio.
• 2002 m. miniatiūrinė rožė ‘Overnight Scentsation’ buvo paimta į kosmosą specialiems tyrimams, jų tikslas – išsiaiškinti, kokį poveikį rožių kvapui turi silpna gravitacija.
• „Cavriglia“ Italijoje yra didžiausias privatus rožių sodas pasaulyje, jame auga daugiau kaip 7 500 skirtingų rožių veislių.
• Mažiausias rožės pumpuras yra ryžių grūdo dydžio.
• Rožė yra viena iš kelių gėlių, paminėtų Biblijoje.
