Naujausios
Buvęs politikas įdarbino sąvartyno žmones
Kairių sąvartynas prie Šiaulių virsta žalia kalva. Naujai bando gyventi ir vadinamieji sąvartyno žmonės. Dalis jų jau beveik pusmetį vežami į darbą — į naująjį Aukštrakių sąvartyną. Atliekų rūšiuotojais žmones įdarbino bendrovė, kurios vienas savininkų yra Laisvūnas Neimanas, buvęs apskrities viršininkas. Jis sakė ištraukęs iš pašiūrių beveik badaujančius žmones.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
„Dirbame firmai“
Į Aukštrakių sąvartyną viena po kitos rieda šiukšliavežės iš visos apskrities — atliekos čia vežamos lygiai metus. Sąvartyno lauke į akis pirmiausia krinta plastiko buteliai — visas plotas jais lyg nusėtas. Keletas vyrų renka tai, ką dar galima panaudoti. Krauna į atskiras krūvas metalo laužą, stiklą, plastiką, kardoną.
„Anksčiau Kairių sąvartyne dirbome sau, dabar firmai“, — sako vienas iš vyrų.
Klausiamas, ar firmai dirbti geriau, neskuba vienareišmiškai atsakyti: „Žiūrėsime, kaip bus“. Darbo vyrams netrūksta ir jie tikisi, kad dar ilgai netrūks. Sako, kad iš atliekų, kurios verčiamos į sąvartyną, nė nematyti, kad gyventojai nors kiek rūšiuotų atliekas, ir teigia: “Dar dešimt metų tikrai nerūšiuos“.
Bendrovė „Rušiota“, kurioje vyrai dirba, laimėjo konkursą rinkti sąvartyne antrines žaliavas, su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru yra sudariusi sutartį. Aukštrakiuose atliekų rūšiuotojai pradėjo dirbti nuo praėjusių metų gruodžio.
Gelbėjo ir žmones, ir miestą
Atliekų rūšiavimo bendrovės kūrėjas ir akcininkas yra verslininkas Laisvūnas Neimanas, praėjusią kadenciją buvęs miesto Tarybos narys, dar anksčiau dirbęs apskrities viršininku, viršininko pavaduotoju.
„Šiaulių krašto“ klausiamas, kodėl ėmėsi tokios iniciatyvos, L. Neimanas sako: “ Gelbėjome Šiaulių miestą nuo probleminio socialinio reiškinio — bedarbių su specifine gyvensena. Jie įdarbinti, gauna algas, už juos mokamos įmokos “Sodrai“. Jie dirba naudingą darbą ir tuo pačiu prailgina naujojo sąvartyno laiką.“
Pasak verslininko, šalia uždaromo Kairių sąvartyno bruzgynuose susirentę pašiūres žmonės jau praktiškai badavo, kai sulaukė pasiūlymo dirbti. Įsidarbino bendrovėje 14— 15 žmonių. Iš jų šeši-septyni tebegyvena šalia senojo sąvartyno. Bendrovės autobusiukas ten važiuoja jų paimti ir veža į darbą. Svarstoma apgyvendinti juos arčiau Auštrakių, Briduose.
L. Neimanas neslepia, jog „kontingentas nelengvas“: “Pusantro mėnesio vien pasus jiems išiminėjome. Šiais žmonėmis, kai jie visiškai liko be pragyvenimo šaltinio, greitai pasinaudojo nusikalstamos struktūros. Kai kurie moka paskolas už lizingu kažkieno pirktus televizorius. Bandome žmonių mentalitetą keisti, bet situacija dar tokia, jog po algų reikia burti, kiek jų kitą dieną ateis į darbą. Nuolat dirba tik 7-9 darbininkai“.
Ar bus dalinis privatizavimas?
Antrinių žaliavų rūšiavimas išlieka didele problema. Aplinkos ministerija yra nurodžiusi, kad būtina rūšiuoti 30 procentų atliekų. Europos šalyse rūšiuojama 50— 75 procentų atliekų.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) duomenimis, praėjusiais metais regione antrinių žaliavų surinkta tik daugiau nei 1000 tonų arba išrūšiuota tik 2 procentai bendro atliekų kiekio.
Aukštrakių sąvartyne planuojama statyti antrinių žaliavų surinkimo liniją. Gegužės mėnesį bus baigtas rengti projektas. Bet finansavimo šaltiniai dar neaiškūs.
„Aplinkos ministerija reikalauja projektui surasti 50 procentų privataus kapitalo, kita dalis būtų Europos Sąjungos lėšos, — sako ŠRATC vadovas Regimantas Vėgelė. — Taigi prasideda dalinis privatizavimas, jeigu į mūsų sferą ateina privatus kapitalas.“
ŠRATC ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pirmoji kregždė būtų jėgainės, naudojančios senojo Kairių sąvartyno dujas, statyba. Konkursas šiuo metu vyksta, yra du dalyviai. Su laimėtoju, kuris išgaudamas sąvartyno dujas gamins elektrą, koncesijos sutartis būtų pasirašyta 15 metų.
Dėl linijos varžytųsi
Vyriausybės galutinės nuostatos dėl antrinių žaliavų surinkimo linijos Auštrakių sąvartyne laukia ir bendrovė „Rušiota“. L. Neimanas teigia, jog bendrovė svarsto galimybę konkurse dalyvauti.
„Žmonėms būtų paprasčiau dirbti, ir dirbtų jie nebe atvirame lauke, o po stogu, — sako verslininkas. — Gal bus pliusas, kad mes jau žinome, kaip reikia dirbti. Jeigu mūsų žmonės netektų šio darbo, tai, vargu, ar į statybas patrauktų. Greičiau nelabai gerais keliais pasuktų arba tik konteineriai jiems liktų. O žmonės, landantys po konteinerius, miesto nepuošia.“
L. Neimanas apgailestauja, jog kol kas atliekos sąvartyne rūšiuojamos sunkiomis sąlygomis: „Neturime galimybės nei preso, nei sandėlio pasistatyti, nes žemė ne mūsų. O kai sninga, lyja žmonės braido po purvą.“
Citata: Šalia uždaromo Kairių sąvartyno bruzgynuose susirentę pašiūres žmonės jau praktiškai badavo, kai sulaukė pasiūlymo dirbti.
INICIATYVA: Į verslą iš politikos sugrįžęs Laisvūnas Neimanas subūrė atliekų rūšiuotojus.
VIRSMAS: Kairių sąvartynas virsta žalia kalva, šalia kurios planuojama jėgainės, naudosiančios sąvartyno dujas, statyba.
SĖJA: Kairių sąvartyno šlaitai apsėjami žole, du trečdaliai jų baigiami tvarkyti — liko vienintelis šiaurinis šlaitas, kuriame atliekos dar nepalaidotos.
SĄVARTYNAS: Į naujajį regioninį Aukštrakių sąvartyną keliauja ir tokios atliekos, kurias dar galima būtų panaudoti — pernai gyventojai išrūšiavo vos du procentus visų atliekų.
RŪŠIUOTOJAI: Atliekų rūšiavimo įmonės įdarbinti vyrai Aukštrakių sąvartyne atrenka antrines žaliavas.
Jono TAMULIO nuotr.
