Naujausios
Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas siūlo miesto Tarybai priimti sprendimą perlaidoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus iš palaidojimo vietos, esančios Šiaulių miesto centre šalia Šiaulių katedros, į Šiaulių miesto savivaldybei priklausančias kapines. Iškėlus palaikus, teritoriją reikėtų sutvarkyti ir pritaikyti ją vietos gyventojų reikmėms. Tokį sprendimo projektą miesto Taryba svarstys lapkričio 9 dieną.
Z. Medžidovas aiškina, kad iškėlus žuvusiųjų palaikus būtų laikomasi Ženevos konvencijos nuostatos dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos.
Tarybos narys mini Ženevos konvencijos nuostatą dėl palaikų ekshumacijos galimybės, kai to reikia „dėl ypatingos visuomeninės būtinybės“. Jo manymu, Šiaulių mieste visuomeninė būtinybė išryškėjo per daugelį metų šiai teritorijai, kurioje šiuo metu ir yra palaidojimai, tapus judria zona. Pro ją eina pėsčiųjų traktas, vyksta intensyvus automobilių eismas, šalia organizuojamos šventės, iškilmės, piketai, mitingai, tai nesuderinama su pagarba palaidotiesiems, ramybe, deramu kapinių saugumu, etikos, higienos normomis. Palaidojimų vieta yra tapusi visuomenės ginčų ir nesutarimų objektu. Teigiama, kad ši visuomeninė būtinybė atitinka visuomenės interesą perlaidoti palaikus į kapines, oficialią ramybės vietą, užtikrinant palaikams pagarbą ir saugumą.
Iškėlus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus iš palaidojimo vietos turėtų būti sudarytos sąlygos Šiaulių miesto bendruomenei pertvarkyti teritoriją pačioje miesto širdyje, tarp dvasinės ir pasaulietinės valdžios, ir pritaikyti ją visuomenės reikmėms. Galima sukurti vientisą traktą tarp Prisikėlimo ir Saulės Laikrodžio aikščių. Politikas kviečia gerbti visuomenės interesą miesto širdyje turėti bendruomenės susitikimų vietą ir išspręsti visuomenėje kylančius ginčus.
Siūloma perlaidoti karių palaikus į Šiaulių miesto savivaldybei priklausančias kapines, ramią ir tam tinkamą vietą, atitinkančią pagarbos, saugumo ir higienos normas. Atlikus tyrimus būtų galima nustatyti tikslų Šiauliuose palaidotų karių skaičių, pagal galimybes juos identifikuoti ir patikslinti istorinius duomenis.
Kadangi palaidojimų vieta yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, Tarybos sprendimas būtų tik pirmas žingsnis. Toliau sprendinius reikėtų derinti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Z. Medžidovas tikina, kad tokiam sprendimui įgyvendinti pakaktų 50 tūkstančių eurų, kuriuos Taryba turėtų skirti iš miesto biudžeto.
Iškelti karių palaidojimo vietą iš minėtos teritorijos buvo numatyta ir Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektu. Tačiau tuomet šiam žingsniui pritrūko politinės valios. Apsiribota obelisko pašalinimo ir antžeminės dalies patvarkymu.
