Naujausios
Bulvaras – žvyrkelis, šaligatvis – beveik greitkelis
Rugpjūčio 23-iąją Registrų centro nekilnojamojo turto registre buvo užregistruotas naujas objektas – šaligatvis prie amfiteatro, kuriame stovi į bulvarą atsukti amfiteatro suoliukai. Beveik 100 kvadratinių metrų šaligatvio gabaliukui suteikta pagrindinės gatvės kategorija, kuria gali lėkti ir autobusai, ir „fūros“, kai pats istorinis miesto bulvaras prilygintas žvyrkeliui.
Kodėl Šiaulių miesto savivaldybei prireikė tokios manipuliacijos?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Buto dydžio judri susisiekimo arterija
„Šiaulių kraštas“ gavo dokumentus, kuriuose juodu ant balto užregistruoti du nauji objektai – B kategorijos kelias (gatvė) – šaligatvis tuo pačiu adresu, kaip ir bulvaro Amfiteatras – Vilniaus gatvė 153 a.
Vienas objektas 8,07 kvadratinio metro – tokio ploto kaip maždaug sovietinės statybos buto virtuvė, o kitas – 78,83 kvadratinio metro ploto, maždaug keturių kambarių butas.
Abu šie objektai Registrų centro dokumentuose nurodyti, kaip B kategorijos gatvės. Ši kategorija skiriama pagrindinėms gatvėms, kuriose vyksta motorizuotas eismas, vyksta susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų, didžiųjų transporto stočių bei ryšiai su užmiesčio keliais.
Skelbiant viešąjį konkursą bulvaro rekonstrukcijai, istorinei miesto arterijai – pėsčiųjų bulvarui suteikta tik F kategorija. F kategorija reiškia nemotorizuoto eismo gatvę, kuri gali būti ir žvyruota.
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad unikalus miesto pėsčiųjų bulvaras buvo prilygintas žvyrkeliui, kai teko skelbti viešąjį konkursą, kuriame, tikino miesto Savivaldybės vadovai, pagal teisės aktus unikali miesto viešoji erdvė turi tik šios žemos kategorijos susisiekimo komunikacijų statinio statusą.
Pagal tokį statusą bulvarą rekonstruoti gali tik kelininkai, kurie ir laimėjo rangovo konkursą.
Miesto architektams kritikuojant tokias sąlygas dėl to, kad bulvare yra įvairių visuomeninių erdvių – aikščių, fontanėlių, arkų, amfiteatras, kurių nei greitkeliui, nei žvyrkeliui neprilyginsi, žadėta, kad kelininkai patys samdys architektą, kuris projektuos šių viešųjų erdvių rekonstrukciją.
Gabaliuką sklypo gatve liepė paversti Savivaldybė
Registrų centro dokumentuose nurodoma, kad kadastrinius 100 kvadratinių metrų amfiteatro, virtusio pagrindine gatve, matavimus atliko Kęstutis Klioštoraitis, Šiaulių bendrovės „Matininkų centras“ vadovas.
„Savivaldybė paprašė įregistruoti“, – paaiškino K. Klioštoraitis.
100 kvadratinių metrų gabaliukas prie suoliukų tapo judria gatve, nes K. Klioštoraičio teigimu: „Vilniaus gatvė prasideda viename Šiaulių gale, o baigiasi kitame, o čia yra sudėtinė tos gatvės dalis. Kiekvienam atskiram gabaliukui niekas neskaido kategorijų“.
Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo poskyrio vedėja Irena Krugiškienė „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad „amfiteatras yra atskiras turto vienetas, o tuo pačiu adresu įregistruotas šaligatvis, todėl, kad amfiteatras turi žemės sklypą, o į jį patenka Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro šaligatviai“.
To reikėjo, pasak I. Krugiškienės, nes norima „visą Vilniaus gatvę nuo pamato iki pamato remontuoti, kad nebūtų, kaip kiaušinis, kur lupta, kur nelupta“.
Manipuliacijos atgaline data – įteisinti skandalą?
Išvydę užregistruotą gabaliuką istorinio Šiaulių amfiteatro judria gatve, žinomi architektai gūžčiojo pečiais – norima užglaistyti ne visai švariai išsivyniojusį konkursą, kai vis tik viešųjų erdvių rekonstrukcijai projektuoti reikėjo skelbti galbūt net atskirą konkursą, nes prasilenkia su teise faktas, kad kelininkai gali projektuoti ne tik kelius?
Buvęs šiaulietis architektas Rokas Mazuronis „Šiaulių kraštui“ stebėjosi, kad vos 100 kvadratinių metrų gabaliukas įteisintas gatve, kuria gali „lėkti ir autobusai ir fūros“.
„Tai labai panašu į manipuliaciją – jeigu dalis amfiteatro tampa judria gatve, tai nebe taip akivaizdžiai prasilenkia su teise ir tai, jog projektą rengė ne architektai, o kelininkai?"– klausė R. Mazuronis.
Šiaulietis architektas Darius Jakubauskas taip pat mano, kad tai „baltais siūlais siūta istorija“.
„Bulvaras yra F kategorijos gatvė, o Rūdės gatvelė, berods, D kategorijos. Akivaizdu, kad susikertant šioms gatvėms esantis amfiteatras ar jo prieigos niekaip negali tapti B kategorijos gatve – vos ne greitkeliu. Gabaliukas niekaip negali būti svarbesnis už pačią pėsčiųjų gatvę“, – stebėjosi žinomas architektas D. Jakubauskas.
Viešuosius pirkimus, kai bulvaro rekonstrukcijos projektą galėjo rengti tik kelininkai, D. Jakubauskas pavadino „įdomiu skandalu“, kai „viešasis pirkimas prasilenkė su teise – ne tik gatvę, bet ir statinį – amfiteatrą projektuoja kelininkai“, o tada „atbuline data pradedama raitytis ir „taisomi“ reikalai“.
„Todėl juridinį aktą, įteisinantį ir dalį amfiteatro, kaip gatvę, galima vertinti kaip dokumentų klastojimą, prasilenkiantį su etika. Dar reikia prisiminti ir etinius autorystės dalykus, kai norima griauti architektų kūrinius, esančius bulvare. Reikia prisiminti, kad juos kūrė ne tik Valentinas Mazuronis, bet Virgilijus, Rimantas Kačinskai. Negražu...“, – mano D. Jakubauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šioje vietoje tarp bulvaro ir amfiteatro Savivaldybės liepta įteisinti judrią B kategorijos gatvę, kuria gali lėkti ir autobusai, ir sunkvežimiai.
