Naujausios
Bręsta pilietinis karas: kur dingti tikriems piliečiams savo tėvynėje?
Vilnius, kovo 31 d. (ELTA).
Valdžios atstovai, visuomeninio pasipriešinimo judėjimo „Su Žalgiriu–už Lietuvą“ iniciatoriams suteikę pretekstą rengti spaudos konferenciją dėl šalyje neišvengiamos konfrontacijos, patys joje nedalyvavo.
Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje „Kam reikalingas pilietinis karas?“ turėjęs dalyvauti Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, pasak judėjimo iniciatoriaus dienraščio “Respublika“ vyriausiojo redaktoriaus Vito Tomkaus, per savo atstovę prieš kelias minutes iki spaudos konferencijos pranešė joje nedalyvausiąs. Spaudos konferencijoje nedalyvavo ir partijos Tvarka ir teisingumas vadovas Rolandas Paksas.
Su didžiausių žiniasklaidos priemonių, išskyrus nacionalinį transliuotoją, atstovais, be V. Tomkaus, bendravo Žalgirio judėjimo atsakingasis sekretorius Gediminas Jakavonis, filosofas Romualdas Ozolas, Strateginio vystymo ir plėtros centro vadovas, nemažai prisidėjęs mobilizuojant pilietinę visuomenę ne tik Lietuvoje, bet ir Gruzijoje, Ukrainoje, Kirgizijoje ir kitose šalyse Audrius Butkevičius, signataras Rolandas Paulauskas, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas Juozas Imbrasas.
Spaudos konferencijos dalyviai kėlė klausimus, kur dingti tikriems piliečiams savo tėvynėje, kai valdžia juos ignoruoja, nereaguoja į žiniasklaidos keliamas problemas, negina savo piliečių? Valdžia yra atsiribojusi, užsidariusi, visuomenė susiskaldžiusi, įstatymai galioja tik tam tikrai visuomenės daliai.
Visuomeninio pasipriešinimo judėjimo „Su Žalgiriu–už Lietuvą“ iniciatoriaus V. Tomkaus teigimu, Žalgiris siekia sutelkti žmones kaip Sąjūdžio laikais, kurie pavargo, yra sutrikę ir nebežino, kas bus, kaip gyventi. “Toliau taip gyventi nebegalima, valdžia nebesusikalba su savo tauta. Kalbama apie kraujo praliejimą, apie riaušes. Visi politikai, su kuriais kalbėjau, sako, jog tai neišvengiama. Mane tai išgąsdino. Todėl ir keliame klausimą–kam reikalingas pilietinis karas?“–klausė V. Tomkus spaudos konferencijoje.
Jo vertinimu, pastebima labai aiškių ženklų, kurie veda į konfrontaciją. Žinomas leidėjas pažymėjo, kad žiniasklaida rašo apie baisią korupciją, tačiau valdžia nereaguoja. Jis retoriškai klausė žurnalistų, ar valdžia reaguoja į žiniasklaidos kritiką. „Tai yra ženklas, kad per jus nuleidžiamas garas, ir niekas nesikeičia“,–sakė V. Tomkus.
Jo nuomone, šitas chaosas yra akivaizdžiai mums importuojamas. „Tie, kas tai daro ir organizuoja, manau, sėdi ne Lietuvoje, o įvairiuose pasaulio taškuose–Afganistane, Kosove ir kitur, o paskui imasi įvedinėti savo tvarką.
Labai negeru ženklu V. Tomkus laiko sprendimą atsisakyti šauktinių kariuomenės. „Kas davė įsakymą paleisti kariuomenę. Kokiu lygmeniu buvo priimtas įstatymas paleisti reguliarią kariuomenę? Kai prasideda riaušės, tai, kas vyksta visoje Europoje–Ispanijoje, Graikijoje, tvarką gali įvesti ne policija, o kariuomenė. Apie tai nediskutavo jokia spauda“,–sakė jis.
V. Tomkaus teigimu, riaušių atveju būtų įvestos „žydrosios beretės“, kurios su mūsų žmonėmis elgtųsi kaip okupantai.
„Kodėl valstybė negina savo piliečių, kodėl Užsienio reikalų ministerija nenusiuntė notos?“–klausė V. Tomkus, turėdamas omenyje provokaciją prieš R. Ozolą, kai Londone ant Lietuvos ambasados durų buvo iškabinta R. Ozolo karikatūra, kad R. Ozolas–rasistų vadas.
A. Butkevičiaus manymu, pilietinis karas vyksta tada, kai viena dalis valstybės piliečių pasijunta svetimi savo valstybėje, yra išstumiami iš valstybės gyvenimo, yra priversti emigruoti arba negali realizuoti savo teisių.
„Vienu atveju pilietinio karo forma yra pabėgimas, kitu atveju tai yra aktyvus priešinimasis, kad ir koks jis būtų, ar tai būtų taikūs metodai, ar tai būtų kariniai metodai. Mano požiūriu, tai, kas vyksta Lietuvoje, žinoma, jau yra tokio pilietinio karo apraiškos“,–sakė A. Butkevičius.
A. Butkevičius ragino žmones kontroliuoti valdžią ir žadėjo mokyti juos pilietinio pasipriešinimo akcijų.
„Manau, kad kiekvienas turi daryti tai, ką moka, aš organizuosiu žmones ir mokysiu pilietinio pasipriešinimo akcijų. Manau, kad tai yra vienintelis būdas šiandien išvengti konfrontacijos, kuri pasibaigtų krauju iš nosies. Valdžia turi būti kontroliuojama, žmonės turi mokėti tą daryti, žmonės turi puikiai suprasti, kad valdžia valdo tol, kol jie patys sutinka deleguoti savo teises valdžiai“,–spaudos konferencijoje sakė A. Butkevičius.
Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas kvietė visų pirma vadovautis nuostata, kad pilietinio karo negalima leisti, jo neturi būti, ir „šitą turime padaryti mes, nepriklausomai nuo to, kaip kas jo labai norėtų“.
„Aš seniai jaučiuosi esąs pilietinio karo padėtyje todėl, kad esu tokiame užribyje ir tokiame puolime, apie kurį Sąjūdžio metais net negalėjau pagalvoti. Blogiausiame sapne nebuvo galima įsivaizduoti, kad pateksim į tokią būseną, jog pasirodžius finansų ministrui galvosi, ar čia sapnas, ar tikrovė“,- svarstė jis.
R. Ozolo nuomone, valdžia niekada iš esmės po Baltijos kelio neatstovavo tautai taip, kaip tauta šito norėjo, todėl, kad valdžios interesai pasidarė kiti.
„Valdžiai tautos gyvenimas neįdomus, jiems įdomu tik tai, ką jie projektuoja, stengdamiesi patys išlikti valdžioje. Kova dėl valdžios buvo visa mūsų nepriklausomybės istorija, ir šitoje kovoje pralaimėjo, deja, tauta. Į kokias formas išvirs aksominis pilietinis karas, aš nežinau, bet kruvinojo mes neturėtume leisti“,- mano R. Ozolas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ragino suvienyti žmones sunkiu valstybei metu, visų pirma išgryninti situaciją, problemas ir ieškoti sprendimų būdų.
„Aš matau, būdamas Seime, Vyriausybėje, kalbant su ministrais, kad jie nežino, kaip išeiti iš tos situacijos, nežino kelio ir nesitaria. Todėl reikia apie tai diskutuoti plačiau ir ieškoti sprendimų. Neišvengiamai veiks pasaulinė krizė, bet esu įsitikinęs, kad viduje priėmus vieną ar kitą sprendimą galima ją sušvelninti. Galbūt tai bus revoliucinis sprendimas, bet į taiką jis bus nukreiptas, o ne atvirkščiai, kaip dabar“,- sakė V. Uspaskichas.
Jis klausė, „kodėl Lietuvoje jau antras Prezidentas statomas iš viršaus, kas stovi už populiariausia laikomos kandidatės į Prezidentes Dalios Grybauskaitės.
Kalbėdamas apie Žalgirio judėjimą jo iniciatorius V. Tomkus teigė, kad „tai nėra tam tikro plano dalis, tai kol kas yra spontaniškas veiksmas burtis“. “Mes tie žmonės, kurie nesusaistyti su sistema, mūsų niekas nefinansuoja“,–aiškino V. Tomkus.
Jis tikisi, kad Žalgirio judėjimas sujungs labai daug skirtingų junginių, kurie dabar išsiblaškę–tai jaunalietuviai, žalieji ir daugybė žmonių, kurie jaučia, kad toliau taip gyventi negalima, kad kažką reikia daryti.
„Tik kartu koncentruota jėga gali kažką nuveikti, maža to, tai yra garantija, kad gal tikrai pavyks išvengti pilietinio karo“,–sakė V. Tomkus ir kaip argumentą paminėjo, kad prieš jėgą galima priešpriešinti tiktai... jėga. Tik tada galima jėgų pusiausvyra, leidžianti derėtis su valdžia.
Kovo 11 -osios Akto signataras R. Ozolas aiškino judėjimą Žalgiris remiąs „kaip bandymą iškelti visuomenėje glūdinčias mintis, kurias blokuoja viešoji opinija“.
Kovo 11 -osios Akto signataras Rolandas Paulauskas apgailestavo, kad „valstybinė televizija metų metais neįsileidžia jokios kitos nuomonės“.
„Vien tai yra priežastis mums čia susirinkti ir šnekėti jums. (...) Jeigu akcentą ir toliau dėsime ant žodžio “aš“ , tai mus po vieną ir pribaigs. Akcentą pagaliau reikia dėti ant žodžio “mes“, ir nėra kito būdo išgyventi šiais sunkiais laikais. Visi, kurie supras šitą, yra laukiami mūsų judėjime“,–ragino R. Paulauskas.
Temą spaudos konferencijai suteikę valdžios atstovai patys joje nedalyvavo. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Signataras Rolandas Paulauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Filosofas Romualdas Ozolas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
