Naujausios
„Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos. Pasak ŽŪM analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios“, – rašoma ministerijos pranešime.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. IV ketvirtį, lyginant su trečiuoju, parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos, pavyzdžiui, 7,8 proc. didėjo tamsios duonos, 8,5 proc. – batono kainos. Anot ministerijos, artimiausiu laiku duonos gaminiai brangs ir toliau, kadangi Lietuvoje, kaip ir likusiame pasaulyje, didėjo grūdų supirkimo kainos, greta jų – ir žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kaštai.
Vidutinė mažmeninė 82 proc. riebumo sviesto kaina augo 1,5 proc., Tilsit tipo sūrių – 2,5 proc. Prognozuojama, kad 2022 m. I ketvirtį pieno gaminių vidutinės mažmeninės kainos išliks pakilusios ir dar gali nežymiai didėti. Tą esą lems aukštos pieno supirkimo, taip pat išaugusios žaliavų, transportavimo ir energijos kainos.
Atitinkamai 67,9 ir 15,3 proc. augo agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos, tuo tarpu bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 metų ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvių – 26,3 proc., burokėlių – 32,8 proc., morkų – 27,9 proc., kopūstų – 21,4 proc., svogūnų – 11,1 proc.
Įvertinant mažesnį bulvių ir daržovių derlių, brangstančius energetinius išteklius, didėjančius atlyginimus, bulvių ir daržovių vidutinės mažmeninės kainos 2022 m. I ketvirtį neturėtų mažėti, nurodo ŽŪM.
Obuolių supirkimo kaina Lietuvoje pernai buvo 22,2 proc. didesnė nei prieš metus. Jų derlius dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo mažas, todėl lietuviškų obuolių prekybos tinklams aprūpinti turėtų užtekti tik iki kovo pradžios. Lietuviškų obuolių atsargos jau baigiasi, bet, esant pakankamai jų pasiūlai iš Lenkijos, obuolių kainos parduotuvėse turėtų likti panašios.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, kiaušinių kainos kito nežymiai. Nors atvėsintų viščiukų broilerių gamintojų kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,7 proc., bet buvo 9,2 proc. aukštesnė nei 2020 m. IV ketvirtį.
„Gerų žinių vartotojams nėra – padidėjus paukštienos savikainai ir transportavimo kaštams, taip pat didėjant kainoms eksporto rinkose, pavasarį atvėsinto viščiuko broilerio vidutinė mažmeninė kaina Lietuvos rinkoje turėtų padidėti. „Rabobank“ analitikai prognozuoja, kad darbuotojų trūkumas paukštienos gamybos ir perdirbimo įmonėse, brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą ES ir viso pasaulio rinkoje“, – rašo ŽŪM.
Kol kas pigi tik kiauliena
Daugelio produktų kainoms parduotuvėse nemaloniai stebinant pirkėjus, nepabrangusi liko kiauliena. Visų analizuojamų kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos praėjusį ketvirtį mažėjo.
Pasak ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kiaulienos kainų sumažėjimą labiausiai lėmė kiaulių supirkimo kainų kritimas, susidaręs dėl kiaulienos pertekliaus ES rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių ES kiaulininkystės šalių kiaulienos eksportui į Kiniją.
Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet kiaulienos gamybos augimas ES šalyse turėtų sulėtėti, o kiaulienos suvartojimas – sumažėti 0,5 proc.
„Visa tai turės įtakos kiaulienos kainų pokyčiams. Tikimės, kad pavasarį tiek kiaulių skerdenų supirkimo, tiek ir kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos turėtų stabilizuotis“, – sako skyriaus vedėjas.
Statistikos duomenys rodo stabilumą galvijininkystės sektoriuje – galvijų supirkimo kainos pernai lėtai augo. Manoma, kad artimiausiu metu galvijienos produktų mažmeninės vidutinės kainos išliks stabilios, tačiau gali nežymiai didėti.
ŽŪM duomenimis, Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc. vartojimo išlaidų, Latvijoje jos siekia 23,4 proc., Estijoje – 20,3 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., o vidutiniškai ES – 16,4 proc.
Pasak E. Pranckevičiaus, Lietuvoje didžiausia išlaidų dalis tenka mėsos (4,1 proc.), pieno, sūrio ir kiaušinių (3,6 proc.) bei duonos ir grūdų produktų (2,9 proc.) grupėms. Panaši išlaidų maistui struktūra stebima ir kaimyninėse valstybėse bei ES.
„Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES. Toks augimas gali būti ne dėl išskirtinių šalies rinkos veiksnių, bet tiesiog dėl to, kad kainos yra santykinai žemos. Kainų kilimą Lietuvoje lemia ir pasauliniai veiksniai“, – konstatuoja jis.
