
Naujausios
Brangsta net šiukšlės
Šiandien Šiaulių rajono Taryba balsuos, ar įvesti dvinarę apmokėjimo už atliekas metodiką, kuri reiškia išaugusius mokesčius. Ypač – individualių namų gyventojams ir verslui. Kuo pagrįstos kainos ir kodėl rūšiavimas paslaugos nepigina? Kodėl pastačius mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius, atliekų tvarkymas pabrango daugiau negu dvigubai?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kas ir kiek mokės
Šiaulių rajono Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė paaiškino, kad kainą sudarys pastovioji ir kintamoji dalys.
Iki šiol daugiabučių ir individualių namų gyventojai rajone mokėjo vienodai – po 21 eurą per metus už kiekvieną deklaruotą asmenį.
Pagal naująją tvarką vienam daugiabučio gyventojui nustatyta pastovioji dalis bus 18,24 euro, o kintamoji dalis – mokestis už konteinerį – 7,82 euro per metus. Iš viso kiekvienam daugiabutyje deklaruotam asmeniui mokestis per metus sudarys 26,06 euro.
Kaina gerokai šoktels individualių namų gyventojams. Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji vienam gyventojui sudarys 18,23 euro per metus. O kintamoji dalis, kuri priklausys nuo komunalinių atliekų konteinerio tūrio ir tai bus mokestis, „pririštas“ prie mišrių komunalinių atliekų konteinerio: už vieną tokį konteinerį nuo 120 iki 140 litrų tūrio per metus vienam individualiam namui prisidės 9,12 euro, už 240 litrų konteinerį – 18,24 euro, o už 1 100 litrų – 83,52 euro.
Kiek iš viso kainuos šiukšlės individualių namų gyventojams?
Nuo kiekvieno deklaruoto individualaus namo gyventojo bus skaičiuojama po 18,23 euro per metus, plius reikia pridėti kintamąją kainos dalį. Pavyzdžiui, jeigu individualiame name deklaruoti du žmonės, pastovioji dalis – 36,46 euro (18,23 + 18,23) plius bendra namui 18,24 euro kintamoji dalis už 240 litrų konteinerį. Tad bendra šio individualaus namo rinkliavos suma per metus – 54,7 euro.
Jeigu, pavyzdžiui, individualiame name deklaruoti trys asmenys ir yra 240 litrų konteineris – per metus bendra suma bus 72,93 euro.
Kuo daugiau gyventojų, tuo santykinai galutinė suma mažesnė. Labiausiai brangs rinkliava vienam individualiame name deklaruotam gyventojui, jeigu jo kieme stovi, pavyzdžiui, 240 litrų konteineris – vietoje dabar mokamo 21 euro, teks per metus sumokėti 36,47 arba 15,47 euro daugiau nei iki šiol.
Negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto savininkams dar bus kitoks mokesčio skaičiavimas – pastovioji ir kintamoji rinkliavos dedamosios bus nustatomos atsižvelgiant į objekto paskirtį ir turimą plotą.
Dokumente teigiama, kad tuo atveju, jei negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto savininkas naudojasi individualiu identifikuotu mišrių komunalinių atliekų konteineriu, kintamoji rinkliavos dedamoji priklausys nuo turimo konteinerio tūrio ir ištuštinimo dažnumo. Išimtys taikomos garažų ir sodų paskirties nekilnojamojo turto objektams, kuriems pastovioji ir kintamoji rinkliavos dedamosios bus nustatomos nuo turto vieneto.
Konteinerį tampyk netampęs – 12 išvežimų būtini
Bliūkšta ir pažadai, kad kintamoji kainos dalis priklausys nuo to, kiek kartų atliekų vežėjo bus „pakeltas“ mišrių komunalinių atliekų konteineris. Rūšiuojant stiklą, pakuotes, mišrių atliekų sukaupiama mažiau. Viešai buvo svarstoma, jog bus „pakeliami“ ir išpilami tik tie mišrių atliekų konteineriai, kurie bus iš individualių valdų išstumti į gatvę.
Aiškėja, kad jokių „pakėlimų“ ir „išstūmimų“ kainomis niekas nebežais – nesvarbu, kiek kartų individualios valdos gyventojai išstums savo mišrių komunalinių atliekų konteinerį, vis tiek visiems teks mokėti ne mažiau kaip už 12 kartų.
„Galima pasikeisti į mažesnės talpos konteinerį, tačiau 12 vežimų bus vis tiek. Jeigu didelė šeima, vis tiek taikysime didesnes atliekų susikaupimo normas ir gyventojai negalės pasikeisti į mažesnius mišrių atliekų konteinerius“, – teigė T. Plukienė.
Ji priminė, jeigu gyventojai išstums mišrių komunalinių atliekų konteinerius daugiau nei 12 kartų, teks susimokėti papildomai, pagal paskaičiuotą kainą: 120 – 140 litrų talpos konteinerio vieno ištuštinimo kaina – 0,76 euro, 204 litrų – 1,52 euro, o 1 100 litrų – 6,96 euro.
Į kaimiškas vietoves, mažesnius miestelius, T. Plukienės teigimu, porą kartų per mėnesį vežėjas nevažiuoja, bet, pavyzdžiui, Kuršėnuose iš individualių valdų atliekos vežamos ne mažiau kaip du kartus per mėnesį.
Todėl įsigaliojus naujoms kainoms, jeigu vežėjas važiuos kelis kartus per mėnesį ir visais kartais ras išstumtą konteinerį – vis tiek jį kels, net jeigu jis bus tuščias ir skaičiuos pakėlimų skaičių bei gyventojui pateiks sąskaitą su papildomais pakėlimais. Tad gyventojams, kurie konteinerius laiko prie sklypo ribos, dabar reikės įsivežti konteinerį į vidų, kad nebūtų išvežama, jeigu nepilnas konteineris, daugiau, nei kartą per mėnesį ir dėl to nedidėtų atliekų kaina.
O kaip suprasti, kada buvo tas tikrasis vienas kartas ir kad kito nebebūtų ir metų pabaigoje gyventojai negautų sąskaitų su papildomais mokesčiais?
T. Plukienė teigė, kad pats „vežėjas stebės“.
Rūšiavimas ne pigina, o brangina?
Kintamoji rinkliavos kainos dalis susijusi tik su mišriomis komunalinėmis atliekomis. O kaip su rūšiuotomis atliekomis?
Atskiro mokesčio dvinarėje kainoje nei stiklo, nei pakuočių konteineriams neišskirta. Pasak T. Plukienės, rūšiuotos atliekos „tvarkomos visai kitais pinigais ir jų išvežimas nebus skaičiuojamas. Kaip vežė įmonė – taip ir veš, kuo daugiau žmogus rūšiuos, tuo geriau“.
T. Plukienė paaiškina, kodėl gyventojams brangsta atliekos – mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių atsiradimas ir eksploatavimas „pabrangino atliekų kainą 114 procentų“.
„Atsirado MBA, bet Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) nedavė tų įrenginių eksploatuoti, turėjo organizuoti konkursą, kurį laimėjo visai kita organizacija“, – sakė T. Plukienė.
Ji teigė, kad Savivaldybė moka iš biudžeto po 30 tūkstančių eurų per mėnesį už tai, kad kompensuotų pabrangusį įkainį, MBA įrenginių operatoriui – už apdorojimui perduodamą mišrių komunalinių atliekų kiekį.
„Šiaulių kraštas“ rašė ("Sąvartyne atrado Ameriką“, 2016 12 28), kaip į ekskursiją po Aukštrakių sąvartyną ir MBA įrenginį išvykę Šiaulių rajono Tarybos nariai savo akimis pamatė, kad išrūšiuotos atliekos yra ne išvežamos perdirbti, o tiesiog užkasamos pačiame Aukštrakių sąvartyne.
Skandalingam faktui iškilus į viešumą, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis interviu „Šiaulių kraštui“ ("Šiukšlių versle – mafijos pamokos“, 2017 01 03) pasakojo, kad atliekos „perdirbamos tik popieriuje“. Į klausimą, kodėl naudinga užkasti, o ne perdirbti jau išrūšiuotas atliekas, V. Mazuronis sakė: „Paskaičiuokite: įmonė gauna pinigus, bet neturi išlaidų. O dabar atliekos užkasamos sąvartyne – „galai sukišti“ po žeme“.
Priminus T. Plukienei, kad išrūšiuotos įrenginyje atliekos užkasamos žemėmis Aukštrakių sąvartyne, ji paaiškino: iš rūšiuotų atliekų sąvartyne „daromi perdengimai“. Vėliau atsidususi valdininkė pridūrė, kad nesiims už ŠRATC aiškintis žurnalistams.
Jeigu rajono Taryba pritars, pasak T. Plukienės, nuo liepos 1 dienos rajono gyventojams „turėtų būti fiksuojami konteinerio pakėlimai“, sąskaitose gyventojams pasikeitimai bus tik už antrąjį pusmetį.
Kelia įtarimų skaidrumas?
Šiaulių rajono Tarybos opozicijoje dirbančios socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Jonas Vertelis sakė, jog Komunalinio ir vietinio ūkio komitete, kurio narys jis yra, stebėjosi, kodėl skubama ne „geriau tvarkytis su atliekomis, o kainas didinti“.
„Ne tik užkasamos išrūšiuotos atliekos sąvartyne, bet ar, pavyzdžiui, racionalu žaliąsias atliekas garbingai vežti per visą rajoną iš Kuršėnų į Kairius? Kam leisti pinigus vežioti? Kodėl nekompostuojama prie Kuršėnų?“ – stebėjosi A. J. Vertelis.
Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė „Šiaulių kraštui“ teigė, kad savivaldybės ilgai delsė tvirtinti dvinarę atliekų kainą, bet nebėra kur trauktis.
„Vyriausybės patvirtintą metodiką savivaldybės jau turėjo naudoti nuo praėjusių metų liepos. Pasitvirtinusios dvinarę kainą yra Pakruojo ir Joniškio savivaldybės. Visos kitos turėtų pasitvirtinti iki birželio 31 dienos. Jeigu ne – būsime priversti kreiptis į teismą. Tada jau teismas savivaldybes privers vykdyti Vyriausybės nutarimą“, – sakė A. Jasiūnienė.
Jos teigimu, savivaldybės delsė, dėl kelių priežasčių: ne tik dėl rinkliavos didėjimo gyventojams, bet ir sumaišties skaičiuojant rinkliavos sumą nuo juridinių asmenų nekilnojamojo turto.
„Aplinkos ministerija lyg ir sutinka kažką taisyti juridinių asmenų atžvilgiu, bet atidėlioti termino nebegalima“, – tikino A. Jasiūnienė.
Ji teigė girdėjusi ir apie netvarką sąvartyne, bet mananti, kad „Savivaldybės turi svertų spręsti, sutvarkyti tą netvarką“. A. Jasiūnienės teigimu, šiek tiek trukdo tai, kad savivaldybių merai nebegali būti ŠRATC valdyboje, „ne patys sprendžia, o jų įgalioti asmenys“.
Pasak A. Jasiūnienės, atliekų tvarkymo kainą turėtų patikrinti kompetentingi specialistai, „kurie geba suskaičiuoti realią kainą“, nes „žmonės mato netvarką prie savo kiemo konteinerių, o kainos keliamos, nors išrūšiavus jos kaip tik turėtų mažėti“.
A. Jasiūnienės teigimu, atliekų apmokestinimo klausimu „skaidrumo trūksta“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Teigiama, kad būtent mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys, į kurį atvežamos mišrios komunalinės atliekos didina kainą gyventojams.
Šiaulių rajono Tarybos nariai pernai patys įsitikino, kad Aukštrakių sąvartyne – krūvos išrūšiuotų atliekų. Jos nevežamos perdirbti, o užkasamos į žemę?
Šiaulių rajono Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė pernai pati vaikščiojo po Aukštrakių sąvartyną ir matė krūvas išrūšiuotų atliekų. Dabar vedėja atsidūsėjusi paaiškino, kad taip tvirtinami „perdengimai“.