Naujausios
Biudžetą susibalansavo naujai kadencijai
Ateinantį antradienį vyksiančiame Šiaulių rajono tarybos posėdyje rengiamasi tvirtinti 2019 metų rajono biudžetą, pagal kurį rajoną turės valdyti kovo 3-ąją išrinkta nauja politikų komanda. Politikai biudžetą vadino „labai gražiu“. Gal tikisi, kad ir po rinkimų sugrįš valdyti rajono?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ir mažiau, ir daugiau
Jungtiniame Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetų posėdyje vos užteko kvorumo, kad jis įvyktų, nors buvo svarstomas esminis klausimas – 2019 metų rajono biudžetas.
Biudžeto klausimą pristatė savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rita Balčiuvienė.
Planuojami 2019 metų rajono biudžeto asignavimai – 36 512 735 eurai. Pajamos – 34 648 326 eurai, iš jų didžioji dalis – 20 996 500 eurų – pajamos iš mokesčių ir per 11 milijonų – valstybės biudžeto dotacijos.
2019 metų planuojamos biudžeto pajamos, palyginti su 2018 metais faktiškai gautomis pajamomis (38 853 085 eurai), mažėja per 4,2 milijono eurų, nors šis dydis dar gali keistis skyrus lėšų Vyriausybės priimtiems sprendimams vykdyti, keliams prižiūrėti.
Bendri biudžeto skaičiai ir mažėja, bet, pavyzdžiui, Šiaulių rajono savivaldybė 2019 metais planuoja gauti 334 000 eurų daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei pernai. Tačiau turto mokesčio gauti planuoja per 232 tūkstančius eurų mažiau, nei pernai.
O pagal valstybės dotacijas net 66 500 eurų nebegaus vaikų teisių apsaugai, nes šią funkciją iš savivaldybių perėmė valstybė. Taip pat rajonas nebegaus per 73 tūkstančius eurų lėšų socialinėms paslaugoms užtikrinti, mažiau pinigų ir užimtumo užtikrinimo programoms.
Valstybė beveik 108 tūkstančiais eurų padidins finansavimą mokinių sveikatos įgūdžiams stiprinti, per 60 tūkstančių eurų – visuomenės sveikatai stiprinti ir stebėsenai bei per 53 tūkstančius eurų – savižudybių prevencijai užtikrinti.
Taip pat 28,7 tūkstančio eurų padidins priešgaisrinės saugos finansavimą, o net 34 tūkstančiais eurų padidins „erdvinių duomenų rinkinio tvarkymui“ skiriamas lėšas, to ankstesniais metais iš viso nefinansavo.
Po frakcijų svarstymo – sumažinta lėšų
Finansų skyriaus vedėja R. Balčiuvienė priminė, jog biudžeto projektas daug kartų svarstytas komitetuose, frakcijose ir iki svarstymų buvęs nesubalansuotas, balansui trūkę apie 2,5 milijono eurų, nes poreikiai buvo viršiję pajamas.
Tačiau frakcijų pageidavimu biudžeto projektas buvo koreguotas ir kai kurioms veiklos programoms lėšos buvo sumažintos, kad pavyktų biudžetą subalansuoti.
Jungtiniame Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetų posėdyje R. Balčiuvienė pristatė biudžeto korekcijas.
Lėšų, palyginti su pirminiu, nesubalansuoto biudžeto projekto variantu, sumažėjo Švietimo ir sporto programai – gerokai per 200 tūkstančių eurų. Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros programai sumažinta per 250 tūkstančių eurų, Ekonominės plėtros ir visuomeninių iniciatyvų skatinimo programa sumažinta 10 tūkstančių eurų.
Projektų finansavimo programa sumažinta 907 tūkstančiais eurų, o Komunalinio ūkio ir savivaldybės turto valdymo programa – 620 tūkstančių eurų. Administracijos veiklos programa sumažinta per 460 tūkstančių eurų.
Pasak R. Balčiuvienės, Kultūros plėtros programa beveik nemažinta, palyginti su pirminiu variantu, sumažėjo vos 93 eurais, kadangi kultūros darbuotojų atlyginimai turės kilti, valstybė tam yra skyrusi 38 tūkstančius eurų, lygiai tokią pat sumą turės surasti ir rajono savivaldybė, tad mažinti jau nebebuvę kur.
Po šių sumažinimų biudžetas tapo subalansuotas – planuojamos pajamos į biudžetą – 34 648 225 eurai, o numatytos išlaidos – šiek tiek didesnės nei 1 milijonu eurų, nes tokia suma numatyta grąžinti paskolų, ir lygiai tokią pat Savivaldybė galės vėl pasiskolinti.
Dvejonės dėl lėšų projektams
Net ir subalansavus biudžetą, pasiūlymai buvo teikiami ir toliau. Vieni siūlė sumažinti lėšų Projektų finansavimo programai, tačiau padidinti Švietimo ir sporto veiklos bei seniūnijų veiklos programoms. Taip pat pasiūlyta skirti 12 500 eurų seniūnijose vykstančių valstybinių švenčių minėjimams.
Kilo dvejonių, ar sumažinus projektų finansavimą nenukentės planuojami ar jau vykdomi rajone Europos Sąjungos, valstybės lėšomis remiami projektai.
R. Balčiuvienė teigė, kad iš viso projektams reikia per 4,9 milijono eurų, per milijoną eurų tikimasi sugrįš iš ankstesnių metų projektų, savivaldybė dar galės ir pasiskolinti.
Taip pat, pasak R. Balčiuvienės, kai kuriuos darbus bus galima nutęsti ir į 2020 metus.
Savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis teigė, kad Savivaldybė jau yra pasirengusi techninius projektus ir galėtų visus numatytus projektus vykdyti 2019-aisiais, tačiau darbus ribotų finansai.
Svarbiausia, pasak G. Karklelio, kad projektai sutilptų į 2019 – 2021 metus.
Švietimui – didžiausias kąsnis
Valdantieji jungtiniame komitetų posėdyje biudžetą vadino „labai gražiu“, opozicija pritariamai linksėjo, bet uždavė ir keletą klausimų.
Socialdemokratas Rolandas Tamošaitis priminė, kaip švietimo bendruomenei buvo pristatyta, kad 2019 metais švietimui reikia 618 000 eurų daugiau, nei reikėjo pernai. Ar ši suma numatyta biudžete?
R. Balčiuvienė teigė, kad visos šios sumos Savivaldybė neturi galimybės iš karto „įdėti“ į švietimą, bet tas galės būti daroma „tikslinant biudžetą metų eigoje“.
Administracijos direktorius G. Karklelis teigė, kad „procentaliai švietimo programa labai smarkiai išaugo lyginant su 2018 metais“, nes pernai švietimui buvo skiriama 38,3 procento nuo bendro Savivaldybės biudžeto, o šiemet – 45 procentai rajono biudžeto.
G. Karklelis teigė, kad pinigų „trūkumas švietimui yra tik teorinis, nes nuo rugsėjo 1-osios keisis ir mokinių skaičius, ir klasių komplektų skaičius, ir dar daug kas pasikeis“.
Administracijos direktorius skaičiavo, kad po truputį mažėja vadovaujančių darbuotojų skaičius, nes buvo paskaičiuota, kad rajono mokyklose net 14 vadovaujančių darbuotojų yra per daug.
„Vienam vadovo etatui reikia 130 vaikų, o jeigu yra vos 70 vaikų mokykla, tai bereikia tik pusės vadovaujančio darbuotojo etato, o dirba ir direktorius, ir pavaduotojas. Ta nauja metodika privertė skaičiuoti. Gali savivaldybė turėti mokyklų, kiek tik nori, bet trūkstamas išlaidas turės padengti pati. O iš ko?“ – klausė G. Karklelis.
Svarstant biudžetą rajono meras Antanas Bezaras užsiminė, kad rajonas per daug išleidžia keleiviams pavežėti.
„Tušti autobusai važiuoja... Trim ar keturiais kartais daugiau išleidžiame keleivių pavėžėjimui nei kiti rajonai. Prašo, kreipiasi, bet kai reikia važiuoti... jeigu per savaitę kai kuriais reisais keli žmonės pavažiuoja. Turėsime kažką daryti“, – skaičiavo meras.
Redakcijos archyvo nuotr.
Kokią biudžeto „dovanėlę“ gaus naujos kadencijos taryba, ateisianti valdyti Šiaulių rajono po kovo 3-osios savivaldos rinkimų?
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rita Balčiuvienė teigė, kad pavyko subalansuoti biudžetą, nors pirminiame projekte išlaidos buvo viršijusios pajamas.
