Naujausios
Bioninė ranka – apkabinti pasaulį
20-metis Audrius Alzbergas iš Žadvainių kaimo (Joniškio rajonas) nuo vasaros mokosi vis naujų judesių, kuriuos atlieka jam specialiai pagaminta bionine ranka. 20 operacijų per trumpą gyvenimą patyręs vaikinas dėkingas geriems žmonėms, kurių aukos lėmė, kad jo svajonė vėl apkabinti pasaulį abiem rankomis išsipildytų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Gamino specialų protezą
Audrius Alzbergas šią vasarą prisimena su jauduliu. Birželio mėnesį vaikinui teko atidėti egzaminą Šiaulių profesinio rengimo centre, kuriame mokosi vizualinės reklamos gamintojo specialybės.
Birželio 9-ąją jo laukė skrydis į Vokietiją, ten gaminami bioniniai galūnių protezai. Su ortopedu-protezuotoju, derinusiu visas jaunuolio galimybes gauti pagalbą užsienyje, nuvykęs Audrius buvo apžiūrėtas, išmatuoti reikalingi matmenys ir paruoštas gipsinis pavyzdys, pagal kurį po to buvo liejamas protezas. Jis, pagamintas iš įvairių medžiagų – plastiko, silikono, metalo, elektronikos įrengimų, sveria apie pusantro kilogramo.
Valdoma nervų impulsais
Dirbtinė ranka valdoma nervų impulsais, perduodant signalus į raumenis, kurie davikliais keliauja į varikliuką ir pradeda judėti riešas, pirštai. Ranka pagal spalvą pritaikyta prie natūralios vaikino odos, todėl beveik nesiskiria nuo tikrosios.
Audrius sako protezu naudotis išmokęs labai greitai, vos per kelias valandas jau bandė pakelti mineralinio vandens buteliuką. Tačiau tai tik pradiniai gebėjimai. Nors praėjo keli mėnesiai, dar iki šiol jis bando atlikti vis naujus judesius, lavina tuos, kuriuos iš dalies įsisavino.
Dirbtine plaštaka jis gali paspausti kitam ranką, paimti norimą daiktą, tik sunkesnių nepatartina kelti. Protezas padeda tvarkytis namuose, rašyti kompiuteriu.
Dabar jaunuolis su protezu išbūna visą dieną. Vasarą, kai vargindavo karštis, kad ranka nešustų, nusiimdavo jį dažniau.
Labai dėkingas padėjusiems
Audrius be galo dėkingas žmonėms, kurie prisidėjo prie jo laimės – galimybės vėl abiem rankomis apkabinti pasaulį.
Protezas brangus, jis iš viso kainavo 38 tūkstančius litų. Vaikinui tai atrodė didžiulė, jų šeimai neįmanoma surinkti suma. Vis dėlto patys sugebėjo sukaupti 10 tūkstančių litų, bet žlugo viltis, kad didelę dalį išlaidų dengs Valstybinė ligonių kasa. Ji galėjo kompensuoti tik 5000 litų.
Tada Audrius su mama ėmėsi sunkiausio darbo – eiti į viešumą prašyti žmonių pagalbos. Jie aplankė vietos laikraščių redakcijas. Straipsnis buvo spausdintas ir „Šiaulių krašte“ ("Žmonių pagalbos tikisi ir po Kalėdų“, 2014-01-04, Lina Rudnickienė).
Vaikinas apie savo bėdą pasipasakojo ir socialiniame tinklapyje „Facebook“. Netrukus jo laišku pasidalijo 600 lankytojų, taip dar gerokai plačiau paskleisdami informaciją. Žmonės atsiliepė.
Audrius dabar sako netikėjęs, kad įmanoma sulaukti tokios gausios paramos. Aukojo Joniškio rajono, Šiaulių gyventojai, aukojo pažįstami ir visiškai nepažįstami, nežinomi asmenys. Iš jų aukų sąskaitoje „sukapsėjo“ 7000 litų.
Net 16 tūkstančių litų skyrė „Bėdų turgus“.
Problemos prasidėjo vaikystėje
Audriaus bėdos dėl rankos prasidėjo pradinėse klasėse.
Nors jis gimė su šiek tiek didesne ir tamsesne dešine plaštaka, kurį laiką tai problemų nesudarė. Medikai kūdikiui įtarė širdies ydą.
Tačiau vėliau ant rankos pradėjo vertis žaizdos, iš nosies dažnai bėgdavo kraujas. Kartais jo nebūdavo įmanoma sustabdyti, tad tekdavo kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pagaliau Vilniuje, Santariškių klinikose, gydytojas profesorius Vytautas Triponis nustatė retą ligą – įgimtą dešinės rankos artroveninę jungtį.
„Tai reiškia, kad kraujas nepasiekia pirštų galų, todėl ranka nyko“, – aiškina Audrius, kuris per pastaruosius 14 metų patyrė net 20 operacijų. Jos būdavo ilgos, sudėtingos. Bandyta į ranką persodinti kojos venas, bet sprendimas nepasitvirtino, plėtėsi žaizdos, skausmai didėjo. Vaikinas kasdien turėdavo pertvarstyti ranką. Nuimant tvarstį pasipildavo kraujas.
Medikai amputavo nykštį, paskui dar vieną pirštą. Pagaliau, gelbėjant likusią ranką, pasiūlyta amputuoti visą plaštaką iki pusės dilbio.
Audrius sutiko, nes padėtis buvo pernelyg kankinanti, be to, žinojo, kad jau gaminami modernūs protezai, kurie suteikia galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą.
Audriaus gyvenime veiklos netrūksta
Kitų panašaus likimo draugų joniškietis beveik neturi. Vienas pažįstamas nešioja paprastą protezą – kosmetinę ranką, su kuria jokių funkcijų neatliksi. Merginą su panašiu protezu Audrius sutiko sporto varžybose užsienyje.
Taip, 20-metis nesėdi ir neaimanuoja dėl savo likimo, jis stengiasi panaudoti visas galimybes, dalyvauja parolimpinėse lengvosios atletikos varžybose. Jo rungtys – šuolis į tolį ir 100 bei 200 metrų bėgimas.
Vaikinas per metus pasiekė tokių gerų rezultatų, kad jau buvo išsiųstas į tarptautines varžybas Anglijoje. Nors laimėjimų nepelnė, bet nebuvo ir paskutinis.
Su bičiuliais, daugiausia joniškiečiais, Audrius Alzbergas kuria repo dainas, rašo tekstus. Kol kas daugiausia savo malonumui, bet jau yra tekę koncertuoti.
Audrius savo ateitį įsivaizduoja Lietuvoje, nes, vaikino teigimu, svetur tautiečiai daugiausia atlieka fizinį darbą, o jam su rankos protezu tai būtų praktiškai neįmanoma.
Kol kas jis Šiaulių profesinio rengimo centre besimokydamas trečiame kurse su bendramoksliais įkūrė mokomąją reklamos bendrovę „Black and Red“, tad pradeda praktiką. Kur toliau mokysis, dar svarsto, bet norėtų sieti ateitį su panašia sritimi.
Linos RUDNICKIENĖS nuotr.
RANKA: Audriui Alzbergui šių metų vasarą Vokietijoje buvo pagamintas ir pritaikytas specialus protezas – bioninė ranka, už šią galimybę vaikinas dėkingas lėšų aukojusiems žmonėms.
Laimio ŠULINSKO nuotr.
GALIMYBĖ: Audrius demonstruoja, kaip dirbtine ranka jis gali ne tik liesti, bet ir pakelti nelabai sunkius daiktus.
