Naujausios
Turiningieji Šeimų vakarai
Šakynos bendruomenei penktus metus vadovaujanti S. Kreimerienė energingai mosteli ranka į už bendruomenės namų ir vietos mokyklos kuriamą parkelį – būsimą hortenzijų, narcizų ir šalavijų žiedų labirintą, kuris iš aukšto mirguliuos didžiuliu spalvingu užrašu „Žydėk, Šakyna!“. Kelių dešimčių arų plote numatoma pasodinti apie 330 šalavijų, apie 260 šluotelinių hortenzijų, šimtus narcizų. Kiekvienas norintis pasivaikščioti Šakynos labirinte galės ne tik paganyti akis spalvų jūroje, bet ir palepinti uoslę gėlių kvapais.
Aplink parkelį planuojama pastatyti drugelio formos suolus – pailsusiems.
O šios vasaros atrakcijos greta būsimo Šakynos bendruomenės labirinto parko esančios mokyklos stadione vyksta nuo pat birželio pirmųjų dienų.
Pasak S. Kreimerienės, bendruomenės sumanymas kiekvieną birželio penktadienį čia rengti Šeimų vakarus pasiteisino su kaupu – į renginius susirenka ne tik vietiniai, bet ir suvažiuoja žmonės iš visos Šakynos seniūnijos, net kaimyninių rajonų.
Pirmas birželio mėnesio penktadienis buvo skirtas vaikams. Jų laukė daugybė atrakcijų ir visokių pramogų. Tuo pačiu pasveikinti tėvai Tėčio dienos proga. Saulei leidžiantis, žiūrovus prie lauko ekrano pakvietė kino filmas.
Kitą penktadienį Šakyną aplankė kviestiniai svečiai. Aktorė Monika Šaltytė skaitė „Kukučio balades“, Austėja Gendvilaitė griežė smuiku ir žemaičių tarme dainavo savo sukurtas dainas, joms gitara pritarė aktorius Severinas Norgaila. Aktorius Juozas Bindokas sužavėjo pasakodamas istorijas dzūkiškai. Lauko kino ekrane vėl buvo rodomas kino filmas.
Prieš savaitę Šakynoje svečiavosi aktorė Nijolė Narmontaitė. Į susitikimą su ja susirinko kone pilnas stadionas vietinių gyventojų ir iš aplinkinių gyvenviečių, net Gruzdžių ir Joniškio rajono. Visi su šeimomis, vaikais, seneliais – kas ant suolų įsitaisė, kas ant atsineštų pledų prisėdo, klausėsi atlikėjos pasakojimų ir muzikinių pasirodymų.
Vakar, paskutinį Šeimų vakarų penktadienį, gausiai susirinkę gyventojai dalyvavo baigiamajame renginyje.
Renginio „Šeimų vakarai“ tradicija – užkurti šeimos židinį renginio vietoje. Kiekvieną penktadienį jį įžiebė vis kita jauna Šakynos šeima.
„Netiesa, kad kaimo žmogui kultūros renginių nereikia, kaip kai kurie linkę galvoti, – sako ponia Saulė, paatviraudama, kad „Šeimų vakaruose“ sulaukė daug padėkų už renginio po atviru dangumi idėją ir įvertinimo.
„Vežantis“ jausmas
Šakynos bendruomenės žmonės, vienas kito paskatinti, pavasarį sugalvojo išvalyti gyvenvietės centre metų metais liulančio tvenkinėlio dugną – būsiantis atgaiva per vasaros karščius. Seniūnijai ir ugniagesiams talkinant, vandenį išleido, išvalė dugną, smėlio pakrantei atvežė – kuo ne Palangos paplūdimys!
Kitas originalus darbščiųjų Šakynos žmonių darbas – jau minėto parko labirinto iš gėlių įrengimas. Pluša visi pasikeisdami – ne juokas paruošti 40 arų žemės plotą šimtams sodinukų. Kas po darbo, kas laisvadienį, kas savaitgalį, kiek kuris gali, kiek pajėgia. Bendruomenės pirmininkei smagiausias bendraminčių klausimas – ką dar reikia daryti, kuo dar galima prisidėti.
„Kai pajunti, kad žmonės vertina tai, ką esi sugalvojęs, kad jiems tai patinka, kad to reikia... Tas jausmas veža. Negaila nei dienų, nei valandų“, – šypsosi S. Kreimerienė, ne tik vadovaujanti bendruomenei, bet ir dirbanti socialine darbuotoja bei teikianti pagalbą vienišiems seneliams.
Pasitarusi su bendruomenės žmonėmis, ponia Saulė pateikė prašymą suteikti Šakynai 2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą. Jei miestelis tokia sostine taps, laukia įtempti, bet, anot vadovės, išskirtinai įdomūs metai.
Gimtinė
S. Kreimerienė – tikra šakynietė. Savo gimtinę ji prisimena nuo mažumės. Buvęs nedidelis kaimelis: kiekvienas kiemas augino kiaules, vištas, raguočius. Kaime veikė pieninė – gyventojai jai statydavo pieną. Saulė juokauja: kaimas buvo su mėšlo tvaiku.
Dabar Šakyna kitokia – karvę laiko tik pavieniai gyventojai, kiaulių, vištų irgi vienetai augina. Žmonės, anot pašnekovės, daugiau laiko po darbų skiria poilsiui, bendravimui, savų sodybų gražinimui. Jei kaimynas pasigražina, naują tvorą pasistato, trinkeles iškloja, gėlių pasisodina, žiūrėk, ir kaimynui pavydu pasidaro, jam norisi dar gražiau susikurti, sveika konkurencija plinta lyg koks virusas.
„Graži mūsų Šakyna, niekur iš čia išvažiuoti nenorėčiau, mieste galvą iš karto ima skaudėti“, – sako.
Anot pašnekovės, ko į tą miestą važiuoti, jei vietoje yra ambulatorija, stomatologo kabinetas, mokykla, darželis, kelios parduotuvės, kultūros namai ir, svarbiausia, geri kaimynai, Šakynos bendruomenės nariai.
Negaili gerų žodžių Šakynos seniūnijos seniūnui. Bet didžiausią „ačiū“ už nuolatinį rėmimą ir palaikymą miestelyje rengiant šventes ar kultūros renginius bendruomenės pirmininkė taria stipriems vietos ūkininkams. Jie – ir pagrindiniai Šakynos gyventojų darbdaviai.
„Jei sezono metu pas mūsiškį ūkininką galima ne vieną tūkstantį eurų užsidirbti, ar apsimoka užsieniuose ar mieste darbo ieškoti?“, – sako S. Kreimerienė.
Ponios Saulės sūnus irgi norėtų likti Šakynoje, jau žvalgosi atskiro namo.
