Benamių namuose švariai gyvena tik administracija

Benamių namuose švariai gyvena tik administracija

Benamių namuose švariai gyvena tik administracija

Vyras į redakciją atėjo susisukęs į maišelį rankšluostį įspaustomis raidėmis „NN“. Išskleidė rankšluostį — vienos skylės ir dėmės. Tokiais, valdiškais, šluostosi bėdžiai Šiaulių nakvynės namuose už beveik 70 litų per mėnesį mokestį. “Nėra pinigėlių“, — supdamasi naujoje kėdėje naujai suremontuotame kabinete atsakė laikinoji Nakvynės namų direktorė.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

„Noriu išlikti žmogumi“

Aplankėme septyniasdešimtmetį benamį Zigmą Šemetą Nakvynės namuose. Negi visuotinės labdaros laikais, kai Socialinių paslaugų tarnyba turi net savo dėvėtų drabužių parduotuvę, žmonės Nakvynės namams moka už suplyšusius skudurus?

Mažytis kambariukas dviem.

Tas pats skylėtas, į grindų skudurą panašus rankšluostis tvarkingai persvertas per geležinės Zigmo lovos galą. Spintoje be durų pakabinti keli Zigmo paltai ir lietpalčiai. Kibus skurdo kvapas.

„Į tokius skudurus žmonės kojų nevalo, o aš valau veidą“, — tyliai sako Zigmas.

Zigmas pakelia čiužinį — per didžiules skyles krenta vata.

Kaimyno lova — apsaugok Viešpatie, — patalynė tamsiai ruda nuo purvo.

„Aš taip nenoriu gyventi, kaip jis. Noriu išlikti žmogumi, nesvarbu, kad aš neturiu namų ir esu ligotas“, — susijaudinęs kalba Zigmas.

Vyras iš po lovos ištraukia nedidelį juodą krepšį — visas jo turtas.

Kvitas už gyvenimą

Zigmas parodo kvitą: už gyvenimą Nakvynės namuose sumokėti 85 litai 32 centai. Šie pinigai sumokėti dar už „aną kadenciją“, kai jis buvo išvarytas iš Nakvynės namų. Dabartiniame kambarėlyje Zigmas gyvena nuo gegužės 1 dienos. Už šį laiką jis turės sumokėti apie 70 litų. Čia jis buvo atvežtas po gydymosi ligoninėje.

Šią žiemą Zigmas irgi leido Nakvynės namuose tarp tų, kuriems buvo suteikta tik nakvynė ant grindų per naktį, o dieną jie turėdavo eiti į gatvę.

„Apėjau utėlėmis. Kol atsiprausiau pirtyje, kol išsinaikinau utėles. Buvau nuėjęs į labdaros kirpyklą nusikirpti — išvarė, kad utėlėtas“, — žiemojimą prisimena Zigmas.

Zigmas čia pirmą kartą atsikėlė gyventi 2007 metais, bet nepraėjus nė metams buvo išvarytas — „už vidaus taisyklių pažeidimus, girtavimą, triukšmavimą“.

„Žmogų gali padaryti kokiu tik nori. Bet juk Nakvynės namuose yra policija, nebuvo man surašyta nė vieno įvykio akto, ar aš girtas, ar triukšmauju. Žmogų, kuris geria, iš veido atpažinsi. O aš priešinausi, kad Nakvynės namuose nebūtų prekiaujama samagonu, užtat likau negeras ir išvarė“, — sako Zigmas.

Administracija gyvena kitaip

Ieškome Nakvynės namų administracijos. „Ji antrame aukšte, kur tokios gražios durys“, — sako budinčioji.

„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad pradedant 2005 metais Nakvynės namams leidžiami pinigai. Didžioji jų dalis gauta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų infrastruktūros programos. Iš viso 615 tūkstančių litų.

Administracijoje kvapas visai kitoks, nei visuose Nakvynės namuose. Nauji baldai, remontas.

Nakvynės namų laikinoji direktorė, socialinio darbo organizatorė Danutė Bogušienė, sėdėdama naujoje kėdėje, į mūsų klausimus turi greitą atsakymą: „Nėra pinigėlių“.

„O kas čia toks skundžiasi? Šemeta? Ir ką. Būna ir tokių rankšluosčių. Bet kai pamatytumėt kokią patalynę paimame iš jų, kai keičiame kas dvi savaites“, — pasiūlė laikinoji direktorė.

Gal galima paprašyti labdaros, rengti projektus?

„Kol aš dirbu, kažkaip nesugalvojome kreiptis labdaros, galėtume kreiptis į labdaros ir paramos fondus, bet nesikreipėme. O kai gyventojai atneša mums labdaros, nepasitaikė, kad joje būtų patalynės“, — pripažįsta laikinoji direktorė.

D. Bogušienė detaliai pasakojo apie purvą, benamių virškinimo sutrikimus, girtavimą, nepamiršdama pridurti, kad ir Z. Šemeta toks pat.

„Negalvokit, kad tas Šemeta labai gerietis, žinot, pas mus geriečių neateina gyventi“, — Zigmo kaltes ilgokai skaičiavo D. Bogušienė.

Ji prisiminė, kad Z. Šemeta buvo atėjęs prašyti, kad jam Nakvynės namuose suteiktų geresnį kambarį.

„Ką tai reiškia — geresnį? Jie yra benamiai ir visi kartu gyvena, Benamių teisės pas mus visų lygios. Vis jie tokie pat“, — aiškino D. Bogušienė.

 

RANKŠLUOSTIS: Zigmas Šemeta rodo Nakvynės namų rankšluostį, kuris tiek sudilęs, kad peršviečiamas.

BUITIS: Iš kiauro čiužinio byra vatos. 

 

REMONTAS: Nakvynės namuose neseniai buvo atlikta rekonstrukcija už 615 tūkstančių litų. Benamių kambariuose „remontai“ akivaizdūs.

„KATAKOMBOS“: Po remonto Nakvynės namuose buvo įrengta ventiliacijos sistema, kuri neveikė. Oras koridoriuose pripildytas skurdo kvapo, vaizdas — kaip skurdžiausiose katakombose. 

 

PINIGAI: Sėdėdama naujai suremontuotame kabinete ant naujų baldų socialinio darbo organizatorė laikinai einanti Nakvynės namų direktorės pareigas Danutė Bogušienė tikino, kad trūksta pinigų.

ŽMOGUS: Zigmas Šemeta sakė, kad ir gyvendamas Nakvynės namuose nori išlikti žmogumi.

Jono TAMULIO nuotr.