Naujausios
Joninių dienos popietę R. Freimonas jau buvo spėjęs apeiti Palangos baseine veikiančias pirtis ir pasimėgauti vandens pramogomis. Numatytam laikui baigiantis, išėjęs iš garinės pirties medikas nusprendė dar šiek tiek pastovėti greta esančiame nedideliame masažiniame baseinėlyje, o jau tada keliauti į persirengimo patalpas.
Staiga pastebėjo, kaip į netoliese esantį SPA masažinį baseiną (džiakuzi) lipanti jauna šeima ėmė moti ir šaukti gelbėtoją. Atskubėjęs jis puolė į vandenį ir netrukus ištraukė jokių gyvybės ženklų neberodantį jauną vyrą.
Gydytojas R. Freimonas nebelaukė. Pribėgęs prie ant grindų paguldyto nelaimėlio, akimirksniu suprato, kad jį jau ištikusi klinikinė mirtis – vyras nekvėpavo, jis buvo be sąmonės, pamėlusiu veidu.
Davęs nurodymus kuo greičiau kviesti greitosios medikus, o gelbėtojui laikyti skenduolio galvą, medikas pradėjo širdies masažą.
Kuršėniškio žodžiais, vilties, kad žmogų pavyks atgaivinti, nebuvo daug. Vis dėlto pastangos ir užsitęsęs gaivinimas galiausiai davė rezultatą – gaivinamojo veidas po truputį ėmė rausti, atsirado gyvybės požymių, atsistatė kvėpavimas, atsirado pulsas.
Atvykus greitosios pagalbos medikams, nelaimėlis jau buvo spėjęs atsipeikėti ir netgi pats įlipo į vežimėlį.
Kuršėniškis mano, kad masažiniame baseine besimaudžiusį vyrą greičiausiai ištiko epilepsijos priepuolis. Tokią išvadą jis daro dėl to, kad, pradėjus gaivinimą, jo burnoje pasirodė kraujingos seilės – spėja, jog dėl prasidėjusių traukulių žmogus greičiausiai buvo įsikandęs į liežuvį.
Nors laiku ir profesionaliai atliko mediko pareigą bei išgelbėjo žmogaus gyvybę, kuršėniškis neslepia: po šio įvykio jį krėtė jaudulio virpulys.
Galvoja, kad vyras po vandeniu galėjo išbūti kelias minutes. Įsitikinęs, kad, jeigu tuo laiku kiti baseino lankytojai nebūtų susiruošę į džiakuzi, greičiausiai gyvybės nebebūtų pavykę išsaugoti. Mediko žodžiais, ačiū akimirkai, per kurią žmogui pavyko padėti.
„Klinikinės mirties ištiktą žmogų yra vilties išgelbėti per penkias minutes, o paskui smegenyse jau prasideda negrįžtami procesai“, – „Šiaulių kraštui“ vakar sakė R. Freimonas.
Nuo 1994 metų įvairiose Šiaulių rajono medicinos įstaigose besidarbuojančiam gydytojui laimė išgelbėti gyvybę nusišypsojo toli gražu ne pirmą kartą.
Buvo, kad Kuršėnų poliklinikoje priėmimo pas gydytoją laukiantį žmogų taip pat ištiko klinikinė mirtis. Iš kabineto išpuolęs R. Freimonas pneumonija sergantį ligonį sėkmingai atgaivino. Pavyko sugrąžinti į gyvenimą ir dar keletą žmonių.
Buvo atgaivinęs ir vieną jaunuolį. Tiesa, po atgaivinimo jo gyvybė ruseno tik 10 ar 15 minučių. Dėl vidinio kraujavimo jaunas žmogus užgeso.
O vieną įvykį pačioje savo medicininės karjeros pradžioje R. Freimonas mena iki šiol. Tada dirbo Šiaulių rajono Kužių miestelio ambulatorijoje. Vieną dieną, kaip buvo įprasta, vyko lankyti ligonių jų namuose. Bevažiuojant staiga ant kelio išbėgo vyras, mojo sustoti. Paaiškėjo, kad mediko pagalba reikalinga į kiemo tvenkinį niurktelėjusiam ir skendusiam ketverių berniukui. Išgelbėti jo gyvybės nepavyko. Šis įvykis R. Freimonui paliko skaudų atminimą ilgiems metams.
