Barboros Žagarietės kanonizacija rūpinsis kiti kunigai

Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės ka­no­ni­za­ci­ja rū­pin­sis ki­ti ku­ni­gai

Šiau­lių vys­ku­po JE Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio įsa­ky­mu kei­čia­si Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės bea­ti­fi­ka­ci­jos ir ka­no­ni­za­ci­jos by­los ei­ga be­si­rū­pi­nan­tys ku­ni­gai. Ti­ki­ma­si, kad nuo šiol by­la pa­si­stū­mės.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Anks­tes­nis po­stu­la­to­rius ne­bai­gė kur­sų

Iš po­stu­la­to­riaus pa­rei­gų Die­vo tar­nai­tės Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės bea­ti­fi­ka­ci­jos ir ka­no­ni­za­ci­jos by­lo­je at­lei­džia­mas ku­ni­gas Ma­rius Dyg­lys. Jis lie­ka dirb­ti anks­tes­nė­se pa­rei­go­se Ža­ga­rės šv. Pet­ro ir Pau­liaus ir Žu­kan­čių Nuk­ry­žiuo­to­jo Jė­zaus pa­ra­pi­jo­se.

Nau­juo­ju po­stu­la­to­riu­mi pa­skir­tas Kel­mės švč. Mer­ge­lės Ėmi­mo į dan­gų pa­ra­pi­jos kle­bo­nas, de­ka­nas, ku­ni­gas Min­dau­gas Gri­ga­lius. Vi­ce­pos­tu­la­to­riaus pa­rei­gos pa­skir­tos Pak­ruo­jo ra­jo­no Lin­ku­vos švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Škap­lie­ri­nės pa­ra­pi­jos kle­bo­nui, teo­lo­gi­jos li­cen­cia­tui To­mui Ja­na­vi­čiui. Abu mi­nė­ti ku­ni­gai taip pat vyk­dys ir anks­tes­nes pa­rei­gas.

Pos­tu­la­to­rius yra vys­ku­po pa­skir­tas dva­si­nin­kas, ku­ris rū­pi­na­si bea­ti­fi­ka­ci­jos by­la, ren­gia va­di­na­mą­ją „po­si­tio“ – kan­di­da­to į pa­lai­min­tuo­sius ar šven­tuo­sius pri­sta­ty­mo dos­jė, iš­sa­miai ap­ta­rian­čią kan­di­da­to he­ro­jiš­kas do­ry­bes, kan­ki­nys­tę ir ste­buk­lus.

„Bu­vau nu­vy­kęs į Ro­mą. Va­ti­ka­no šven­tų­jų kong­re­ga­ci­ja pa­rei­ka­la­vo, kad bea­ti­fi­ka­ci­jos ir ka­no­ni­za­ci­jos by­lą ku­ruo­jan­tis ku­ni­gas bū­tų bai­gęs Šven­tų­jų skel­bi­mo bea­ti­fi­ka­ci­jos ir ka­no­ni­za­ci­jos by­loms spręs­ti spe­cia­lius po­stu­la­to­rių kur­sus, ge­rai kal­bė­tų ita­liš­kai. Ra­gi­nau ku­ni­gą Ma­rių Dyg­lį kur­sus baig­ti, ta­čiau jis ne­pri­si­ruo­šė, ne­su­ge­bė­jo to pa­da­ry­ti,“ – „Šiau­lių kraš­tui“ po­stu­la­to­rių pa­kei­ti­mo prie­žas­tis aiš­ki­no vys­ku­pas E. Bar­tu­lis.

Kur­sai vyks­ta Ro­mo­je, jie trun­ka pu­sę me­tų.

Su­ra­do tin­ka­mes­nius dva­si­nin­kus

Ku­ni­gas M. Gri­ga­lius jau yra bai­gęs mi­nė­tus kur­sus. Ku­ni­gas T. Ja­na­vi­čius šių kur­sų ne­lan­kė, bet jis ga­li bū­ti po­stu­la­to­riaus de­ši­nio­ji ran­ka, pui­kiai kal­ba ita­liš­kai. Pa­si­bai­gus ato­sto­gų lai­ko­tar­piui, mi­nė­ti ku­ni­gai vyks į Va­ti­ka­no šven­tų­jų skel­bi­mo kong­re­ga­ci­ją de­rin­ti to­les­nių dar­bų. Ti­ki­ma­si už­megz­ti glau­dų ry­šį, nes tie­sio­gi­nis bend­ra­vi­mas bū­ti­nas. Jo iki šiol trū­ko, pri­pa­žįs­ta Šiau­lių vys­ku­pi­jos va­do­vas.

Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės bea­ti­fi­ka­ci­jos by­la bu­vo pra­dė­ta 2005 me­tų rug­sė­jo 24 die­ną. Šiau­lių vys­ku­po tei­gi­mu, per dau­giau kaip de­šimt­me­tį rink­ta is­to­ri­nė me­džia­ga, gy­ven­to­jų liu­di­ji­mai. Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čio­je iki šiol yra sau­go­ma liu­di­ji­mų apie pa­tir­tas ma­lo­nes – ste­buk­lus kny­ga, ku­rio­je no­rin­tie­ji ga­li apie juos pa­lik­ti sa­vo įra­šus.

Kul­tas – nuo XVIII am­žiaus

Re­mian­tis is­to­ri­niais ty­ri­mais, Bar­bo­ra Ža­ga­rie­tė gy­ve­no XVII am­žiu­je (1628–1648 me­tai).

Pir­ma­sis apie Ža­ga­rės Mer­ge­lės ta­pa­ty­bę 1755 me­tais sa­vo pra­ne­ši­me Šv. Sos­tui už­si­mi­nė Že­mai­čių vys­ku­pas An­ta­nas Tiš­ke­vi­čius, ku­ris ra­šė: „Ma­nau esant ver­ta pa­mi­nė­ti vie­nos Die­vui bran­gios mer­ge­lės pa­lai­kus, la­bai iš­gar­sė­ju­sius dėl dau­gy­bės ste­buk­lų. Tarp gy­vų­jų ne­bė­ra nė vie­no, ku­riam bū­tų ži­no­mas šios mer­ge­lės var­das ar kil­mė, tik kai ku­riems as­me­nims sap­ne pa­si­ro­džiu­si ji pa­ti pa­si­va­di­no Bar­bo­ra.“

Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės pa­lai­kai iš­si­lai­kė il­gus am­žius, net ne­su­de­gė gais­re rū­sy­je, kai XVII am­žiu­je Lie­tu­vą siau­bę šve­dai su­de­gi­no Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čią.

Dau­gy­bė ne­lai­mė­lių, ser­gan­čių ne­pa­gy­do­mo­mis li­go­mis jau nuo tų lai­kų ieš­ko­jo prie­bė­gos prie jos kars­to ir mels­da­mie­si bei pra­šy­da­mi pa­tir­da­vo pa­gal­bą.1963 me­tais so­vie­tų val­džios nu­ro­dy­mu už­da­rius baž­ny­čią Bar­bo­ros pa­lai­kai bu­vo ne­ži­nia kur iš­vež­ti. Jie iki šiol ne­ras­ti.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

­

Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės bea­ti­fi­ka­ci­jos by­la bu­vo pra­dė­ta 2005 me­tų rug­sė­jį.

Žmo­nės, lan­ky­da­mi bu­ta­fo­ri­nį Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės kars­te­lį, iki šiol pa­lie­ka pa­dė­kos ženk­lus – vo­tus: pa­veiks­lė­lius, me­da­li­kė­lius, ro­žan­čius.

Šiau­lių Vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis pa­sky­rė nau­ją po­stu­la­to­rių bea­ti­fi­ka­ci­jos ir ka­no­ni­za­ci­jos by­lo­je.