
Naujausios
Barboros Žagarietės kanonizacija rūpinsis kiti kunigai
Šiaulių vyskupo JE Eugenijaus Bartulio įsakymu keičiasi Barboros Žagarietės beatifikacijos ir kanonizacijos bylos eiga besirūpinantys kunigai. Tikimasi, kad nuo šiol byla pasistūmės.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Ankstesnis postulatorius nebaigė kursų
Iš postulatoriaus pareigų Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos ir kanonizacijos byloje atleidžiamas kunigas Marius Dyglys. Jis lieka dirbti ankstesnėse pareigose Žagarės šv. Petro ir Pauliaus ir Žukančių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijose.
Naujuoju postulatoriumi paskirtas Kelmės švč. Mergelės Ėmimo į dangų parapijos klebonas, dekanas, kunigas Mindaugas Grigalius. Vicepostulatoriaus pareigos paskirtos Pakruojo rajono Linkuvos švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonui, teologijos licenciatui Tomui Janavičiui. Abu minėti kunigai taip pat vykdys ir ankstesnes pareigas.
Postulatorius yra vyskupo paskirtas dvasininkas, kuris rūpinasi beatifikacijos byla, rengia vadinamąją „positio“ – kandidato į palaimintuosius ar šventuosius pristatymo dosjė, išsamiai aptariančią kandidato herojiškas dorybes, kankinystę ir stebuklus.
„Buvau nuvykęs į Romą. Vatikano šventųjų kongregacija pareikalavo, kad beatifikacijos ir kanonizacijos bylą kuruojantis kunigas būtų baigęs Šventųjų skelbimo beatifikacijos ir kanonizacijos byloms spręsti specialius postulatorių kursus, gerai kalbėtų itališkai. Raginau kunigą Marių Dyglį kursus baigti, tačiau jis neprisiruošė, nesugebėjo to padaryti,“ – „Šiaulių kraštui“ postulatorių pakeitimo priežastis aiškino vyskupas E. Bartulis.
Kursai vyksta Romoje, jie trunka pusę metų.
Surado tinkamesnius dvasininkus
Kunigas M. Grigalius jau yra baigęs minėtus kursus. Kunigas T. Janavičius šių kursų nelankė, bet jis gali būti postulatoriaus dešinioji ranka, puikiai kalba itališkai. Pasibaigus atostogų laikotarpiui, minėti kunigai vyks į Vatikano šventųjų skelbimo kongregaciją derinti tolesnių darbų. Tikimasi užmegzti glaudų ryšį, nes tiesioginis bendravimas būtinas. Jo iki šiol trūko, pripažįsta Šiaulių vyskupijos vadovas.
Barboros Žagarietės beatifikacijos byla buvo pradėta 2005 metų rugsėjo 24 dieną. Šiaulių vyskupo teigimu, per daugiau kaip dešimtmetį rinkta istorinė medžiaga, gyventojų liudijimai. Senosios Žagarės bažnyčioje iki šiol yra saugoma liudijimų apie patirtas malones – stebuklus knyga, kurioje norintieji gali apie juos palikti savo įrašus.
Kultas – nuo XVIII amžiaus
Remiantis istoriniais tyrimais, Barbora Žagarietė gyveno XVII amžiuje (1628–1648 metai).
Pirmasis apie Žagarės Mergelės tapatybę 1755 metais savo pranešime Šv. Sostui užsiminė Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius, kuris rašė: „Manau esant verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės palaikus, labai išgarsėjusius dėl daugybės stebuklų. Tarp gyvųjų nebėra nė vieno, kuriam būtų žinomas šios mergelės vardas ar kilmė, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodžiusi ji pati pasivadino Barbora.“
Barboros Žagarietės palaikai išsilaikė ilgus amžius, net nesudegė gaisre rūsyje, kai XVII amžiuje Lietuvą siaubę švedai sudegino Senosios Žagarės bažnyčią.
Daugybė nelaimėlių, sergančių nepagydomomis ligomis jau nuo tų laikų ieškojo priebėgos prie jos karsto ir melsdamiesi bei prašydami patirdavo pagalbą.1963 metais sovietų valdžios nurodymu uždarius bažnyčią Barboros palaikai buvo nežinia kur išvežti. Jie iki šiol nerasti.
Redakcijos archyvo nuotr.
Barboros Žagarietės beatifikacijos byla buvo pradėta 2005 metų rugsėjį.
Žmonės, lankydami butaforinį Barboros Žagarietės karstelį, iki šiol palieka padėkos ženklus – votus: paveikslėlius, medalikėlius, rožančius.
Šiaulių Vyskupas Eugenijus Bartulis paskyrė naują postulatorių beatifikacijos ir kanonizacijos byloje.