Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAIYTOJAI
Bankas nepaliko nė cento
Loretą Tamutienę SEB bankas dėl du mėnesius pradelstos skolos — iš viso 82 litų — paliko be cento. Našlės ašaros ir įrodinėjimai, kad ji gulėjusi ligoninėje ir kad augina nepilnametę dukrą, banko nesugraudino.
Skandinavija garsėja, kaip aukščiausios socialinės gerovės šalis, tačiau Lietuvoje skandinaviškas bankas nusirašė paskutinius našlės pinigus ir invalidumo pašalpą. Ar tai reiškia, kad bankams nebėra svarbus kiekvienas klientas, o gal koncentruodami savo rankose ne tik finansinius, bet ir nekilnojamojo turto išteklius, bankai tampa valstybe valstybėje?
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Žmogiškumo ir banko kriterijai nesutapo
Į redakciją, kaip į paskutinę jai galinčią padėti instanciją, Loreta Tamutienė atėjo tiesiai iš banko. Iš Rėkyvos į Šiaulius moteris sakė atvykusi pasiskolinusi pinigų autobuso bilietėliui, mat bankas abi jos korteles užblokavo.
Neslėpdama susijaudinimo, moteris papasakojo SEB banke turinti vartojamąjį kreditą ir kas mėnesį mokanti po 41 litą. Tačiau balandžio pabaigoje po antrojo insulto ji atsigulusi į ligoninę ir du mėnesius — birželį ir liepą — įmokų nesumokėjo. Moteriai buvo suteiktas II grupės invalidumas. Grįžusi iš ligoninės ir sulaukusi invalidumo pašalpos į einamąją sąskaitą, moteris norėjo paimti pinigų bankomate, tačiau ekrane pamatė, kad sąskaitoje įrašyta tik 998 litų skola.
Pasak L.Tamutienės, ji dar prieš tai kalbėjusi telefonu su banko darbuotoja — rugpjūtį, kai tik gausianti pašalpą, sumokėsianti už visus tris mėnesius. Bet liepos pabaigoje sąskaitoje rado minusą. Bankas iš jos pareikalavo grąžinti visą kredito sumą.
„Prašiau, kad man tą sumą išdėliotų bent per tris mėnesius, nes aš palieku be cento. Tačiau jauna panelė banke pasižiūrėjo į mano pajamas ir pareiškė, kad jos per mažos grąžinti skolą per tris mėnesius“, — pasakojo L.Tamutienė.
Moters mėnesio pajamos — sudėjus kartu invalidumo ir socialinę pašalpą — iš viso 630 litų.
L. Tamutienė ir į banką, ir į redakciją atsinešė dokumentus, įrodančius, kad ji gulėjo ligoninėje, tačiau bankui jie buvę neįdomūs.
„Esu našlė, auginu 12 metų dukrą. Rugpjūčio pradžioje man turi pervesti invalidumo pašalpą. Banke sakiau: jei dabar nusiskaičiuosit visą mano pašalpą, aš dukros į šeštą klasę neišleisiu, bet man pasakė, kad tai jų nedomina“, — ašarojo moteris.
Standartas
Arvydas Žilinskas, SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas, paaiškino, kad tokia esanti standartinė procedūra: kai žmogus nebemoka įmokų 60 dienų (bankas supranta, kad žmogus nesumokėjo ne atsitiktinai, o jau yra kažkokia problema), pati banko sistema blokuoja sąskaitą. Esą tada bankas su klientu individualiai ieško būdų, kaip spręsti tokią situaciją. „Šiaulių kraštui“ paaiškinus, kad su kliente į kalbas bankas net nesileido, banko atstovas atsiuntė “Šiaulių kraštui“ tokį atsakymą (spausdiname šiek tiek sutrumpintą):
„Tiek šiuo, tiek ir kitais atvejais, kai klientai susiduria su finansiniais sunkumais, siekiame rasti kompromisinį sprendimą ir padėti klientams išspręsti jų skolų problemas.
Aprašytuoju atveju, sutrikus „Visa vartojimo“ kredito kortelės įmokų mokėjimui ir gavus antstolių pranešimų apie skolas kitoms bendrovėms, bankas apribojo galimybę naudotis šia kortele. Tai reiškia, kad klientas jau kelis kartus iš eilės negrąžino pagal sutartį įsipareigotų grąžinti kredito įmokų.
Tai standartinė procedūra, t.y. apribojama galimybė disponuoti kredito kortelės limitu, kai klientas daugiau nei du mėnesius nemoka kredito grąžinimo įmokų. Tokiu būdu yra siekiama apsisaugoti, kad problemų patiriančio asmens įsiskolinimas nebedidėtų ir situaciją būtų galima pradėti spręsti siekiant susigrąžinti vėluojamą grąžinti kreditą ir tariantis su klientu individualiai.
Klientė SEB banke taip pat turi ir kitą — mokėjimo — kortelę, į kurios sąskaitą buvo mokama invalidumo pašalpa. Naudojimasis šios kortelės sąskaita vėliau taip pat buvo apribotas. Jį lėmė vėluojančios įmokos už kredito kortelę.„
PUSĖS: Bankų vilionė jau šiandien įgyvendinti savo sumanymus — atostogauti, keliauti, atnaujinti būstą, mokėkti už mokslą, gydymą, pirkiti tai, ko trokšta širdis, yra gundanti. Tačiau jei klientas pavėluos du mėnesius sumokėti bankui įmoką, bankas automatiškai nusirašys nuo jūsų sąskaitos visą kreditą, nepalikdamas nė lito širdies lašams nusipirkti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SISTEMA: Arvydas Žilinskas, SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas, paaiškino, kad banko darbuotojai čia nieko dėti, pradelsus mokėti tam tikrą laikotarpį, pati banko sistema automatiškai blokuoja kliento sąskaitas.
KOMENTARAS
Ne verslas, o „gobšių apoteozė“
Aušra MALDEIKIENĖ, ekonomistė, publicistė, ekonomikos dėstytoja ir mokytoja:
— Formaliai bankas pasakys labai ciniškai: „Pati kalta“. Taip, klientė pasirašė taisykles — jei įmokos nesumokėjo, bankas turi teisę pareikalauti visko iš karto, taigi formaliosios taisyklės nėra pažeistos.
Bet yra pažeistos žmogiškumo ir, drįsčiau pasakyti, verslo taisyklės, nes normalus, save gerbiantis verslas niekada nežudo to, kas jam neša pelną.
Bankas šiuo metu Lietuvoje yra ta institucija, kuri jaučiasi tarsi atėjo čia vienai dienai, viską susirinko ir išėjo, tarsi jai čia nereiks gyventi. Normalus bankas visame pasaulyje turi nerašytas taisykles stengtis atsižvelgti į įvairiausias situacijas ir bausti tik esant tikrai piktybiniams kėslams, ko čia akivaizdžiai nėra. Tad bankas elgiasi kvailai ir iš tikrųjų gadina savo reputaciją.
Banko darbuotojai prie langelio turi instrukciją ir visiškai nesidomi žmogumi. Jų darbuotojas nėra banko patriotas, nes jei darbuotojas būtų patriotas, jis eitų pas vyresnybę aiškintis dėl žmogaus.
Aš gerbiu verslą ir žmones, darančius verslą. Bet jeigu jie yra paprasčiausi gobšiai, kurie laksto kaip kurmiai po Lietuvą ir visa, kas gyva, suėda žemėje, niekam nebeleidžia gyventi, tai čia — ne verslas, čia gobšių apoteozė.
Kodėl skandinaviški bankai (juk Skandinavija garsėja savo socialinėm garantijom ir jautriu požiūriu į žmogų) šitaip elgiasi Lietuvoje?
Čia didelė tema žurnalistams. Skandinavai neleidžia savo bankams iš savęs tyčiotis, o lietuviai leidžia, tai toks ir skirtumas.
Jeigu mes laukiame, kad mūsų santykį su švedų bankais apsaugos valstybė, tai esame naivūs. Ji net nebando mūsų saugoti. Šiuo atveju, kai nėra pažeistos formaliosios taisyklės, jums nepadės jokia vartotojų organizacija. Sau gali padėti tik patys klientai.
Įsivaizduojate, kas dėtųsi, jei laikraštis kur nors regioniniame Švedijos mieste išspausdintų tokią istoriją? Pusė miestelio kitą dieną prie banko su plakatais stovėtų ir eitų atsiiminėti pinigų. Ir jie tai žino. Ir jie žino, kad Lietuvoje niekas su plakatais neateis, rašykite, ką jūs norite.
Ką gi, jei norite padėti tai vargšei moteriai, parašykite į Vilnių ir sutvarkysite reikalą, bet čia — ne kelias.
Geriau paskelbkite akciją — susirinkite visi kokią dieną prie banko durų ir numeskite po litą: tegul susirenka iš ubagų tas kapeikas. Bankui tai būtų topinė antireklama.
citata: Jeigu jie yra gobšiai, kurie laksto kaip kurmiai po Lietuvą ir visa, kas gyva, suėda žemėje, niekam nebeleidžia gyventi, tai čia — ne verslas, čia gobšių apoteozė.
SKIRTUMAS: „Skandinavai neleidžia savo bankams iš savęs tyčiotis, o lietuviai leidžia, tai toks ir skirtumas“, — mano Aušra Maldeikienė.
