Baltarusijos sankcijos Lietuvai: imsis sau nenaudingų žingsnių?

EPA-ELTA nuotr.
Aliaksandras Lukašenka nekart grasino Lietuvai, kad baltarusiški kroviniai Klaipėdos nepasieks. Tačiau jie toliau ir dar gausiau pildė mūsų Klaipėdos uostą.
Baltarusija patvirtino sankcijų prieš Baltijos šalis sąrašą, atsakydama į jų anksčiau paskelbtas sankcijas Minskui. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Maskvoje pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. Oficialusis Minskas kol kas dar svarsto ir dėl ekonominių veiksmų prieš Baltijos šalis, tačiau gali būti taip, kad grasinimai krovinius iš Klaipėdos perkelti į kitą uostą taip ir liks grasinimais.

„Mes vakar suderinome pasiūlymus, ir jie jau patvirtinti, dėl asimetrinių sankcijų taikymo atitinkamiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos asmenims“, – sakė jis. Anot ministro, Baltarusija gali priimti sprendimą taikyti sankcijas ir kitoms šalims, ne tik trims Baltijos valstybėms.

Baltijos šalių sankcijas prieš Baltarusijos pareigūnus V. Makėjus įvardijo taip: „Tai mums visiškai nepriimtina, mes tai interpretuojame kaip kišimąsi į mūsų valstybės vidaus reikalus“.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad Baltarusijos sankcijų sulaukusiems asmenims iš Baltijos šalių bus uždrausta įvažiuoti ir į Rusiją.

„Patikėkite, įtraukta pakankamai daug asmenų iš visų tų trijų Baltijos valstybių. Ir atsižvelgiant į tai, kad mes, kaip sąjunginė valstybė, kartu su Rusija turime bendrą sąrašą, manau, kad tai turėtų priversti juos tam tikra prasme susimąstyti“, – sakė ministras ir pridūrė, kad Minskas neketina skelbti šio sankcijų sąrašo.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina nematąs jokio pagrindo Baltarusijai taikyti atsakomąsias sankcijas Baltijos valstybėms. Komentuodamas Baltarusijos užsienio reikalų ministro V. Makėjaus pareiškimą, kad atsakant į anksčiau Baltijos valstybių paskelbtas sankcijas Minskui jau yra patvirtintos asimetrinės sankcijos, S. Skvernelis pabrėžė, jog Lietuvoje nėra nė vieno politiko, kuriam jos galėtų būti taikomos.

„Dėl sankcijų politiniams pareigūnams yra tos šalies reikalas. Jeigu jie mato būdą ir pagrindą taikyti nors vienam Lietuvos politikui kažkokias sankcijas – tai yra jų apsisprendimo reikalas. Šiandien aš nematau jokio pagrindo tą daryti“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

Premjeras dar kartą pakartojo savo poziciją dėl Baltarusijos tariamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos išsakytų gąsdinimų atsisakyti krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą. Vyriausybės vadovo teigimu, tokiems scenarijams ruoštis būtina, tačiau kartu reikia ir tikėtis, kad Baltarusijos pareigūnams užteks sveiko proto nepriimti ekonomiškai nenaudingų sprendimų.

„Dėl grasinimo, susijusio su krovinių pervežimu – į tai mes žiūrime pakankamai rimtai. Dar kartą galiu pakartoti, kad tai yra ekonomiškai visiškai nepagrįstas sprendimas. Tai būtų politinis sprendimas, kenkiantis pačiai Baltarusijai. Nemanau, kad tai reikėtų daryti. Bet vėlgi, tai yra jų valia, o mes stebime situaciją. Mūsų įmonės nuolatos informuoja ir atitinkamas ministerijas, ir tiesiogiai mane. Turime ruoštis ir ieškoti būdų, kaip diversifikuoti tas rizikas, susijusias su šiuo sprendimu. Tačiau aš tikiuosi, kad mūsų kaimynams užteks sveiko proto ir prie viso to, kas ten dabar vyksta, nedaryti dar ir ekonominės žalos savo valstybei, savo piliečiams“, – teigė premjeras.

A. Lukašenka antradienį nurodė esant nemažą pasiryžimą baltarusiškus krovinius perkelti į kitą uostą.

„Mes tiesiog bandysime ekonomiškai spręsti šitą problemą. Kalba: bus brangiau Baltarusijai. Ust Luga ir Klaipėda. Aišku, mums bus šiek tiek nenaudinga, bet mes galime su rusais susitarti dėl tarifų. Dėl mūsų krovinių krovos apimčių, kurios siekia milijonus tonų, vis tiek išeis nauda. Mes galime persikrauti ir Novorosijske. Kaip ten bebūtų, galime per Ukrainą dirbti“, – žurnalistams kalbėjo A. Lukašenka, jo nuomonę transliavo valstybinė Baltarusijos televizija.

Vis dėlto klausimas, ar kalbos virs realiais veiksmais. Tai jau ne pirmas kartas, kai A. Lukašenka grasina baltarusiškus krovinius transportuoti ne per Klaipėdos uostą, tačiau grasinimai liko tik grasinimais, o krovinių apimtys Klaipėdoje su mažomis išimtimis augo, rašo „15min“. Jei 2009 metais Baltarusija per Klaipėdą transportavo 6,62 milijono tonų krovinių, tai 2019 metais jų buvo 14,1 milijono (tiesa, 2018 metais transportuota 14,9 milijono tonų krovinių).

„15min“ nurodo, kad baltarusių nevilioja net rusų siūlomos nuolaidos. Pavyzdžiui, 2017 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė įpareigoti Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas naftos produktų transportavimui naudoti Rusijos infrastruktūrą. Siūlyta tai daryti už pusę kainos, tačiau Klaipėdos uosto nenorėta iškeisti į Sankt Peterburgo ar Ust Lugos uostus. 2005 metais tartasi dėl trąšų perkrovimą Kaliningrado uoste, tačiau viskas baigėsi be rezultato.