Naujausios
Baimę kelia bekinčiai
Jauni, girti, agresyvūs uždaužė kaimo laidokėlį. Mušė gulintį lovoje taip, kad kaimynams garsas priminė malkų kapojimą. Prieš mėnesį kaimo centre suspardytas kitas kaimynas.
„Mes turime savo bekinčius“, – Kražių žudiko pavardė jau tapo grėsmės sinonimu kaimuose ir miesteliuose.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pagalbos šauksmas
Pakruojo rajonas, Pamūšis. Kai žmonės rugsėjo 26-osios rytą sužinojo apie žiauriai suspardytą septyniasdešimtmetį perkopusį kaimo gyventoją, suskubo skambinti į „Šiaulių krašto“ redakciją. Pagyvenusiam žmogui lūžo keturi šonkauliai.
Žmonės šaukėsi pagalbos – kaime siautėja žiaurumas, sukeltas alkoholio. Juk dar balandį čia buvo užmuštas vyras.
Po Kražių žudynių redakciją vėl pasiekė skambutis iš Pamūšio. „Žmonės įbauginti, gyvena siaube. Mes turime savo Bekintį (Rimantas Bekintis – įtariamas Kražiuose nužudęs keturias moteris). Kražiuose žmonės bijojo prasižioti, kad jiems grasino, dabar Pamūšyje ta pati situacija“, – šaukėsi pagalbos kaimo žmonės.
Baimė stipresnė už tiesą
Beldžiamės į pamūšiečių duris. Ne vienas atsisako kalbėti apie įvykius, nors abiem atvejais mini tą patį jaunuolį, kuris vaikšto po miestelį. Baimė stipresnė už tiesą.
„Vyksta tyrimas“, – ryja ašaras pagyvenusi pora, paklausta apie neseniai sumuštą kaimyną. Net įvykio liudytojai bijo liudyti.
Sumušto kaimyno žmona – būtent ta moteris, kuri rado balandį kaime smarkiai sužalotą vyrą, iškvietė policiją, buvo apklausta pareigūnų.
„Šiaulių kraštas“ rašė ("Mirtinas išpuolis: „bambaliniai“ įbaugino žmones“, 2015 06 27) apie tai, kad kaimo žmonės matė, kaip dvidešimtmečiai blaškėsi išgėrę, kaip pirko pakuotėmis „bambalius“, kaip užkabinėjo kitus.
Žmonės neįtarė, kad gėrimas, kuris buvo tapęs jaunuolių pramoga, tądien virs tragedija. Išgėręs savo namuose gulėjo penkiasdešimtmetį perkopęs vyras. Jis taip gėrė, kad kaimas jį vadino neužmušamu. Neva įgėrusiems jaunuoliams kilo mintis patikrinti, ar tikrai varguolis – neužmušamas?
Po tragedijos žmonėms nedavė ramybės tai, kad vienas iš trijų su įvykiu siejamų vaikinų yra laisvėje: „Kodėl tokia neteisybė?.. Vaikšto, toliau sklaidosi, ne vienas dar buvo sumuštas...“
„Jeigu nenubaus kaltininko teisėsauga, nubaus Dievas“, – bėdojo įbauginti žmonės.
Už aukštos tvoros
Jaunuolio, dėl kurio įsibauginęs Pamūšis, mama dirbo kieme. Aukšta tvora, aukšti užrakinti vartai ir šunys. Moteris mus pažino iš ankstesnio susitikimo, bet kalbėjosi nenoriai. Moters veide nebebuvo nei liūdesio, nei ašarų, kaip po balandžio 16-osios įvykių, kai sūnus buvo teisėsaugos akiratyje.
Vėliau sužinojome, kad jos sūnus nebėra įtariamasis. Tą mums patvirtino ir Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė: „Ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas, byla 2015-10-29 perduota Šiaulių apygardos teismui. Byloje yra du kaltinamieji, kuriems kaltinimas pareikštas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. Nužudymas iš chuliganiškų paskatų. Trečias asmuo, kuris dalyvavo išgertuvėse ir, vieno kaltinamojo teigimu, taip pat naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu buvo byloje apklaustas įtariamuoju, jam buvo skirtos dvi kardomosios priemonės, tačiau nesurinkus kitų duomenų, kad jo naudoti smurtiniai veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį, jam prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas“.
Artimieji gina
Jauną vyrą gynė ir jo uošvė, ir jo žmona su vaikučiu ant rankų. Žmona gynė savo vyrą dėl rugsėjo 26-osios nakties įvykių, kai buvo suspardytas pagyvenęs kaimynas: esą vyras išėjo į lauką išgirdęs balsus – ėjo pažiūrėti po langais pastatyto darbinio automobilio.
Rugsėjo 27-ąją policijos suvestinėse įvykis yra užfiksuotas taip: „Rugsėjo 26 dieną 4.00 valandą Pakruojo rajono, Pamūšio kaime, kultūros namų kieme, vyras, gimęs 1993 metais, spardė vyrą, gimusį 1943 metais. Nukentėjusysis keturių šonkaulių lūžius gydosi ambulatoriškai. Įtariamasis ieškomas“.
Remiantis gauta informacija iš Generalinės prokuratūros, jam įtarimai pareikšti, teismas skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas – įtariamasis yra apklaustas, suplanuoti atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Šypsena
Jauną vyrą, kurio kaimo žmonės bijo, susirandame jo darbe pas ūkininką. 1993 metais gimęs vyras šypsosi. „O ką, negalima?“ – į klausimą, ar išgeria, atsakė su šypsena.
Jo žmona ir uošvė pasakojo, kad savaitgaliais jis dažnokai išgeria. Kaimo žmonės tikino, kad „ereliu“ tampa būtent išgėręs.
Vyras prisipažįsta, kad pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas: „Nu ir kas. Pirmąjį nutraukė“.
Jis prisipažįsta dalyvavęs balandžio 16-osios įvykyje, bet nemušęs į mirtį pasiųsto vyro. Bet ir negelbėjęs? Atsakymas – vėl šypsena.
O jeigu kas nors jo akivaizdoje dabar muštų žurnalistę, ar jis gelbėtų?
„Kodėl aš turiu kažką gelbėti?“ – nustemba vyras.
O kodėl kaimo žmonės įtaria jį smurtavus?
„Kaimo žmonės labai daug ką kalba“, – šypsena atsisveikina.
Apie baimę policija žino
Pakruojo rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas Pašvitinio seniūnijos apylinkės inspektorius Robertas Valiušis tvirtino, kad jam kaimo gyventojai ne kartą yra pasakoję apie tai, kad jie bijo naujų nusikaltimų, įvardija asmenį, kurio bijo.
Tyrėjas apie tai yra informavęs kitus policijos skyrius.
„Kartais žmonės nori greito sprendimo: mes bijom – jūs uždarykit, likviduokit. Viską galima daryti tik pagal įstatymus. Kardomąsias priemones skiria prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar tyrėjas“, – sakė pareigūnas.
R. Valiušis teigia, kad gyventojai turi taikyti „nulinę toleranciją“ neblaiviems asmenims, pastebėti nusižengimus bei nebijoti liudyti.
„Žmonės bijo liudyti. Keista, nori gyventi geriau, bet bijo gyventi geriau. Žmonės praneša apie įvykį, apie įtarimus, bet bijo net prisistatyti. Keista, kad dar yra manančių, jog policija, atvykusi pas nusikaltėlį, jam praneš, kas apie jo nusikaltimą liudijo“, – gyventojus drąsino tyrėjas R. Valiušis.
112
Pamačius girtą asmenį, kuris gali kelti nerimą, R. Valiušis pataria skambinti ne seniūnijos tyrėjui, o Bendruoju pagalbos telefonu 112. Šiuo telefonu greičiau atvyks arčiausiai esantis ekipažas, jeigu, pavyzdžiui, tyrėjas yra kitame seniūnijos pakraštyje ir taip greitai nepasieks įvykio vietos.
„Jau vien tai, kad įtartinas žmogus šlaistosi gatve, yra administracinės teisės pažeidimas. Geriau pranešti be reikalo. Niekas už tai žmogaus nenubaus, jeigu neradome pažeidėjo. Žinoma, nebūtinai policijai skambinti, kai kas nors yra šalia ir girdi, kad kviečiama policija“, – patarė R. Valiušis.
Pašvitinyje matėme gatvelėmis važinėjantį policijos pareigūnų ekipažą. R. Valiušio teigimu, pareigūnai pastaruoju metu pasivažinėja po kaimelius, gyvenvietes. Nusižengimų tada, kai kaime yra policijos ekipažas, nevyksta.
„Efektas jaučiasi, kai kasdien pamato policijos ekipažą savo kaime ar miestelyje“, – sakė R. Valiušis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BAIMĖ: Pamūšį kausto baimė: pavasarį mirė smarkiai sumuštas žmogus, rudenį – dar vienas suspardytas vyras. Po Kražių įvykių Pamūšio kaimo žmonės tikina savo kaime turį „savo Bekintį“.
PREVENCIJA: Pakruojo rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas, Pašvitinio seniūnijos apylinkės inspektorius Robertas Valiušis tvirtino, kad žino, ko bijo Pamūšio kaimo žmonės.
PRIEŽASTYS: Kaimo žmonės kalba, kad žiaurių įvykių priežastis – alkoholis ir auklėjimas be vertybių.
SENIŪNĖS KOMENTARAS
Siunčia užsikoduoti nuo alkoholio
Rima KRIŠTOPAITIENĖ, Pakruojo rajono Pašvitinio seniūnė:
– Pamūšyje ir aplinkiniuose kaimuose žmonės labai bijo išgėrusių kai kurių asmenų. Baimė atsirado po įvykių Pamūšyje, sustiprėjo ir po Kražių žudynių.
Būtent alkoholis sukelia agresiją, nors Pamūšio atveju yra ir kai kurių auklėjimo problemų, vertybių neturėjimo. Net jeigu tas jaunuolis nemušė, juk galėjo sustabdyti smurtaujančius?! Bet kažkodėl taip neįvyko. Kodėl kaimo žmonės kalba, kad jis galėjo būti ir rugsėjo 26-osios įvykyje?
Alkoholis labai lengvai prieinamas ir pigus, pašalpos mokamos laiku: žmonės nebemoka mąstyti. Juk daugelio nusikaltimų priežastis – būtent alkoholis.
Labai efektyvus būtų priverstinis gydymas.
Seniūnijoje pavyko prikalbinti ir nuvežti užkoduoti nuo alkoholio net septynis gyventojus. Savivaldybės biudžetui tai kainavo labai nedaug – už vieną žmogų apie 25 eurus už „kodo“ vaistus, plius kelionė pirmyn ir atgal į Šiaulius.
Kai tie žmonės užsikodavo, pusmetį seniūnijoje buvo ramu – nė vieno policijos iškvietimo.
Net didelių pastangų nereikėjo tuos žmones prikalbinti – jie vos ne savanoriškai sutiko. Vienose šeimose abu sutuoktiniai, kitose – tik vyrai, kurie turėjo problemų. Didžioji jų dalis nori pratęsti kodavimą.
