
Naujausios
Aviacijos bazės teritorijoje gali būti užkasta keli šimtai karo aukų
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės teritorijoje Šiauliuose gali būti netvarkingai užkasta per keletas šimtų Antrojo pasaulinio karo aukų palaikų. Tokį preliminarų spėjimą praėjusią savaitę KOP Aviacijos bazės vadovybei pateiktoje žvalgomųjų archeologinių tyrimų išvadoje įvardino licencijuoti archeologai.
„Apie šioje teritorijoje buvusias palaidojimo vietas jokios informacijos neturėjome, teritorija nebuvo įtraukta į saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Todėl aptikę palaikus informavome atitinkamas institucijas ir užsakėme pirminius archeologinius tyrimus, kurie atsakytų, kokie tai palaikai ir, svarbiausia, kiek ir kokiame plote gali būti kapo duobių“, – sakė Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Antanas Matutis. Pasak Aviacijos bazės vado, netikėti radiniai kiek pakoregavo plėtros darbus, tačiau karinėms užduotims tai įtakos neturi.
Minėti tyrimai buvo atlikti Aviacijos bazės užsakymu po to, kai 2018 metų vasarą, bazės teritorijoje ruošiantis tiesti lietaus nuotekų trasą naujai įrengiamoje krovinių paskirstymo aikštelėje, buvo aptikti nežinomi žmonių palaikai.
Pirmieji archeologiniai tyrimai buvo pradėti 2018 metų pabaigoje, tačiau pablogėjus oro sąlygoms ir atsiradus įšalui, darbai buvo sustabdyti. 2019 metų pavasarį, atšilus orams, archeologai darbus atnaujino ir gegužės mėnesį nustatė, jog Aviacijos bazės numatomos įrengti krovinių paskirstymo aikštės dalyje, maždaug 12 arų ploto teritorijoje, yra apie 70–80 kapų duobių. Jų dydžiai varijuoja, juose laidota pavieniui bei grupėmis – iki 10 mirusiųjų. Vienoje kapo duobėje buvo aptiktas ir masinis palaidojimas. Joje galimai palaidota net kelios dešimtys palaikų. Darytina išvada, kad tyrimo teritorijoje gali būti netvarkingai užkasta per 700 palaikų.
Detalesni archeologiniai tyrimai padėtų atsakyti, kam galėjo priklausyti rasti Antrojo pasaulinio karo aukų palaikai, ar jie tik karių, ar gali būti ir civilių aukų.
Šiaulių miesto savivaldybė formuos komisiją, kurios veikloje dalyvaus atsakingos valstybinės institucijos. Komisija, išanalizavusi detalesnių archeologinių tyrimų medžiagą, teiks siūlymą savivaldybės vykdomajai institucijai, kaip organizuoti palaikų iškėlimą, palaidojimą ir įamžinimą.
Apie įvykį taip pat informuotas Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras bei Užsienio reikalų ministerija.
Šiuo metu statybos darbai aplink lokalizuotas palaidojimo vietas Aviacijos bazės teritorijoje yra sustabdyti.
KAM, „Šiaulių krašto“ inf.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės nuotr.
Šiuo metu statybos darbai aplink lokalizuotas palaidojimo vietas Aviacijos bazės teritorijoje yra sustabdyti.
Prisiminė dėdės paieškas
Išgirdusi naujieną, kad Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje Šiauliuose gali būti užkasta per keletas šimtų Antrojo pasaulinio karo aukų palaikų, į „Šiaulių krašto“ redakciją užėjo šiaulietė Danutė Šulskytė.
Ji prisiminė savo dėdės, Jono Šulskio, 16-osios lietuviškosios divizijos pabūklo taikytojo, masinės divizijos karių kapavietės paieškas sovietmečiu.
Iš dėdės pasakojimų moteris žino apie gausias karo aukas Šiauliuose ir prie Šiaulių – vien prie pabūklo dukart keitėsi vienuolikos žmonių sąstatas: „Ką turėjo iš užnugario, tą sodino prie pabūklų“.
J. Šulskis po karo dirbo tuometiniame Leningrade, per atostogas su draugais atvažiavo į Šiaulius ir ieškodavo, kur galėjo būti užkasti 16-osios lietuviškosios divizijos kariai. Karą išgyvenusieji buvo įsitikinę, kad prie katedros palaidota tik nedidelė dalis žuvusiųjų.
Turėjo įtarimą: gal kapavietė užlyginta ir ant jos pastatytas technikumas (dabar – Šiaulių valstybinė kolegija) ir kario paminklas? Kai D. Šulskytė įstojo į technikumą mokytis, dėdė klausinėdavo, ar niekas nešneka apie galimus palaidojimus.
„Ieškodavo, kalbėdavo, tik nuo vaikų slėpdavo. Tikėjosi, gal kur atsiras, juk tiek žuvusiųjų. Ar tik nebus Aviacijos bazės teritorijoje palaidoti 16-osios lietuviškosios divizijos kariai?“ – svarsto moteris.
J. Šulskis mirė prieš 30 metų, palaidotas Kelmės kapinėse. Šeimos nesukūrė. „Gyvenimas sujauktas, kaip karas“ – apie dėdei tekusius sunkius išgyvenimus sako dukterėčia.
„Šiaulių krašto“ inf.