Auksuojamas „Šaulys\": jį glosto voverės uodegėlė su sviestu

Auksuojamas „Šaulys": jį glosto voverės uodegėlė su sviestu

Restauruojamą „Šaulio“ skulptūrą aukščiausios kategorijos auksuotojas vilnietis Arvydas Paulionis pradėjo dengti auksu. Šiaulių simbolis, kurį sukūrė šviesaus atminimo skulptorius Stanislovas Kuzma, į Saulės laikrodžio aikštę sugrįš rugpjūčio pabaigoje.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

„Auksinis berniukas“ įgijo ir gintaro

Bendrovės „Šiaulių vandenys" dirbtuvėse beveik 4 metrų aukščio skulptūra stovi apsupta pastolių. Jos dydis įspūdingas, nors šiauliečiai ją vadina mažybiniais vardais: ir „Šauliuku“, ir „Auksiniu berniuku“.

Skulptūra buvo peršviesta rentgenu, metalas, kur reikėjo, sutaisytas, išvalyta ir išplauta, uždėtas naujas gruntas. Padengta dviem antikoroziniais ir trimis gintarinio lako sluoksniais, dar specialiu auksavimo laku.

A. Paulionis šypsosi, jog „Šaulys“ ne tik atgaus auksą, bet ir „praturtės“ gintaru. Kai prieš 27 metus jis auksavo skulptūrą, gintariniu laku ši nebuvo dengta.

Skulptūrą nuo dulkių dirbtuvėse saugo polietilenu dengtas „šiltnamis“.

A. Paulionis su padėjėju trečiadienio rytą „Šauliuką“ pradėjo dengti pirmaisiais aukso lapeliais. Kelioms valandoms darė pertrauką. Dėl šiltnamio efekto skulptūros paviršius buvo per drėgnas auksuoti.

„Auksuoti geriausias – sausas oras, – sako A. Paulionis. – Skubėti negalima. Blizgesys geras, auksas limpa gerai, bet reikia išlaukti tam tikro džiūvimo momento. Kitaip auksas nusitrins ir paukščiai jį nules. Manau, užtruksime apie tris savaites.“

Dirba ir su voverės uodegėle

Aukso lakštai sudėti į „knygeles“, vienas nuo kito atskirti popieriaus lapeliais. Tiesiai iš „knygelių“, neliesdamas pirštais, restauratorius aukso lakštus priglaudžia prie skulptūros ir prispaudžia vatos gumulėliu.

Kai reikia mažesnio lakštelio, atpjauna. Jį paima voverės uodegėlės vėduokle, sutepta sviestu. Auksas prie vėduoklės, rodos, pats prišoka.

Kiek aukso lapelių iš viso reikės? Auksuotojas dar neskaičiavęs.

Bus panaudota apie 60 gramų 24 karatų aukso. Tai švarus auksas, be kitų metalų priemaišų, nesioksiduoja. 1000 lapelių – 36 gramai aukso.

„Šauliukas“ buvo dengtas rusišku auksu, dabar dengiamas vokišku.

Aukso lapeliai – 4 mikronų storio. Tai „storas“ auksas, sako auksuotojas. Patalpose laikomiems kūriniams auksuoti ar paveikslo rėmams užtenka 2 mikronų storio.

Garantija – 35 metai

„Jeigu viską gerai padarai, auksas turi laikytis 35 metus. Aišku, ir 40 metų laikosi, bet nykimo laipsnis bus didesnis“, – sako A. Paulionis.

Jis prisimena, jog pirmą kartą auksuojant stigo laiko. Viską reikėjo padaryti per pusantro mėnesio – valdžia skubėjo aikštę su „Šauliu“ atidaryti miesto 750-ojo jubiliejaus iškilmėms.

Dabar 777-ajam Šiaulių gimtadieniui „Šaulys“ restauruojamas jau nuo pavasario.

1986 metais tose pačiose dirbtuvėse kone per naktis plušėta kartu su autoriumi S. Kuzma. Taline atlietą skulptūrą atvežė visą randuotą, skulptorius ją dar lygino, dailino.

„Tada dengėme tik vienu antikoroziniu ir vienu lako sluoksniu, – pasakoja auksuotojas. – 20 metų auksas turėjo laikyti, atlaikė 26 metus.“

Labiausiai auksą gadino paukščiai. Jų nagų žymių buvo pilna ant lanko, pečių, rankų, skulptūros burbulo – paukščių pamėgtų vietų.

„Skruoste buvo išmušta dėmė. Greičiausiai kas nors paleido akmenuką iš laidynės ar orinių šautuvu kaukštelėjo ir ta vieta pajuodavo“, – spėja auksuotojas.

Sugrįžimas nebus paprastas

A. Paulionis prisimena, jog skulptūrą pirmą kartą vežant į aikštę ji vos nesudužo. Keliant nutrūko kablys, įtaisytas skulptūros viršuje, spėta ją sulaikyti diržais, bet lūžo kojos.

„Užkeltą ant 18 metrų aukščio kolonos skulptūrą autorius taisė, o man teko iš naujo lūžusias vietas auksuoti, – pasakoja A. Paulionis. – Buvo sudėtinga dirbti tokiame aukštyje ir vėjyje.“

Iš klaidų pasimokyta. Dabar skulptūra bus keliama tvirtais minkštais diržais – reikia saugoti, kad ir auksas nebūtų pažeistas.

Retos profesijos atstovas

A. Paulionis – aukščiausios kategorijos auksuotojas. Jis skaičiuoja, jog nuolat dirbančių auksuotojų Lietuvoje yra apie dešimt.

Jis auksavo Kauno „Vėtrungę“, o sostinėje – virš Katedros iškilusios šv. Elenos skulptūros kryžių, Gedimino bokšto laikrodį.

Daugiausia auksuotojai dirba paveldo objektuose, bažnyčiose restauruoja altorius. A. Paulionis yra dirbęs ir atnaujinant Šiaulių katedros koplyčios altorių.

„Mes labai priklausomi ne tik nuo užsakovų, bet ir nuo šalies situacijos, – sako A. Paulionis. – Kai užgriuvo sunkmetis, ne vienas pasuko į kitą verslą, reikėjo išgyventi.“

Tik dabar situacija gerėja. Restauravimas brangus darbas, šimtų tūkstančių litų reikia. Daugiausia restauravimą finansuoja valstybė. savivaldybės. Jeigu bažnyčia neįrašyta į kultūros paveldo objektų sąrašą, finansuoti nė negali.

„Bet ir tokiose bažnyčiose yra ką restauruoti, išsaugoti, – teigia restauratorius. – O parapijos tam neturi pinigų, jos ir pačios nyksta, kaimuose sodybų tuštėjimo metas tęsiasi.“

Nuo mokinio iki meistro

A. Paulionis nesigaili tapęs auksuotoju. 16 metų pradėjo dirbti auksuotojo mokiniu, dabar jau sulaukė 50-mečio.

„Ši specialybė pati mane pasirinko, – šypsosi pašnekovas. – Esu vilnietis, buvau patarnautojas šv. Mikalojaus bažnyčioje. Tada auksavo jos vargonus, buvo įdomu, vis sukiojausi aplink ir auksuotojas pakvietė padėti. Reikia didelio kruopštumo, kantrybės, bet džiugina rezultatas.“

Nei A. Pauliono dukra, nei sūnus nepasuko tėvo keliu. Bet auksuotojo darbas sudomino žentą – Donatą Raginį. Jis jau penkerius metus padeda A. Paulioniui. Juodu dirba kartu ir prie „Šauliuko“.

„Geresnio mokytojo už Arvydą nesu turėjęs, jis labai ramus, visada geros nuotaikos, niekada nėra supykęs. Net ką ne taip padarai, tik pataria – iš jo perimu žinias ir paslaptis, – sako Donatas ir tvirtai pareiškia: – Po trisdešimt metų man teks „Šauliuką“ auksuoti.“

Donatas aukštaitis, Šiauliuose iki šiol nebuvęs ir „Šauliuko“ nematęs.

„Mačiau skulptūrą tik nuotraukose, bet kad ji tokia įspūdinga, didelė, nė neįsivaizdavau, – dalijasi įspūdžiu Donatas. – Patys Šiauliai mane nustebino šiltumu. Čia šalia mūsų dirbantys žmonės nuolat siūlosi padėti, domisi, kaip mums sekasi.“

S. Kuzmos „Šaulys“ – vienintelė A. Paulionio auksuota skulptūra. Kad šiauliečiai ją meiliai vadina ir „Auksiniu berniuku“, šildo auksuotojo širdį: „Važiuodamas pro Šiaulius vis užsukdavau pasižiūrėti, kaip atrodo mano draugas“.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SUGRĮŽIMAS: Vilnietis aukščiausios kategorijos auksuotojas Arvydas Paulionis po 27 metų pakviestas atnaujinti „Šaulio“ skulptūrą deda pirmuosius aukso lakštus.

DIRBTUVĖS: Nuo dulkių „Šaulys“ apsaugotas „šiltnamiu“, bet šiltnamio efektas auksavimo procesą lėtina.

KNYGELĖ: Į tokią knygelę sudėti 24 karatų vokiško aukso lakštai, kuriais dengiama skulptūra.

AUKSAVIMAS: Tiesiai iš knygelės aukso lapelis priglaudžiamas prie skulptūros.

AUKSUOTOJAS: Arvydas Paulionis sako, jog aukso lakštai pirštais neliečiami, prispaudžiami, išlyginami vatos gumulėliu.

ĮRANKIS: Voverės uodegėlės vėduokle, sutepta sviestu, paimami maži aukso lakšteliai.

PERSPEKTYVA: Donatas Raginis mokosi iš savo uošvio meistrystės paslapčių: „Po trisdešimt metų man teks „Šauliuką“ auksuoti.“