Naujausios
Aukcione parduodamas istorinis Šiaulių pašto pastatas
Dar liepą vykusiame aukcione nepavyko parduoti Šiaulių centrinio pašto pastato, kuris yra vertingas ir architektūrine, ir istorine reikšme, ir taip mažai išlikusio senamiesčio pastatas. Po to, kai Šiauliuose buvo sudarkytų vertingų miesto architektūros pastatų, paveldosaugininkai žada stebėti, koks bus šio pastato likimas, nors jis kol kas ir neįtrauktas į jokius vertingų, saugotinų miesto pastatų ar kultūros paveldo objektų registrus.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Aukcione neparduotas
Ant Šiaulių centrinio pastato fasado jau kuris laikas kabo iškabos, kad jis yra parduodamas. AB Lietuvos pašto, kuriam priklauso šis pastatas Šiauliuose, atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė teigė, kad šiuo metu naujas aukcionas parduoti šį pastatą dar nepaskelbtas.
Liepos 10 dieną vykusiame Lietuvos pašto nekilnojamojo turto pardavimo aukcione Šiaulių centrinio pašto pastatas nebuvo parduotas.
Pradinė aukciono kaina buvo 687 848 eurai.
„Pardavimo sąlygose yra nurodyta, kad tame pastate paštas turi likti. Tiesiog mums nereikia viso pastato, yra daug laisvų patalpų, jas neefektyvu išlaikyti“, – sakė A. Jonušaitė.
Apie tai, ar į pardavimo sąlygas įtraukta, kad turi būti išsaugota architektūrinė pastato autentika, kad pastatas yra senamiesčio architektūros palikimas – atstovė spaudai neužsiminė.
Vertingas, bet ne vertybė?
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys teigė žinąs, kad Šiaulių centrinio pašto pastatas jau senokai pardavinėjamas.
„Jis nėra įtrauktas į saugotinų pastatų registrus, nors yra istorinis pastatas. Šis pastatas gali būti įtrauktas į saugotinų pastatų, kultūros vertybių registrą, nes jis, be abejo, yra vertingas“, – teigė R. Budrys.
Kodėl iki šiol neįtrauktas į kultūros vertybių registrą, kai Šiauliuose tiek neigiamų pavyzdžių niokojant senus pastatus?
„Nebuvo tokio poreikio, kol pašto pastatas buvo naudojamas pagal paskirtį – veikė paštas. Parduodant vis tiek iš mūsų skyriaus reikės gauti pažymą, kad tai yra vertingas pastatas. Tokia pažyma turi pasirūpinti pardavėjas, nes perkantis turi žinoti, kad perka vertingą pastatą ir ne bet ką su juo galės daryti“, – teigė R. Budrys.
Vertybe paskelbti prieštarauja verslas?
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera teigė, kad Savivaldybė kol kas neturi jokio vertingų pastatų sąrašo, kurį žadėta sudaryti, kad nebebūtų niokojamas Šiaulių senamiestis. Specialiai tam sąrašui sudaryti Savivaldybėje buvo įkurta net komisija.
G. Mendoza Herrera įsitikinusi, kad turi būti sudarytas sąrašas su „vertinga informacija“, kur būtų paaiškinta detaliai, ką su sąraše įtrauktais pastatais savininkai gali daryti, o ko ne.
„Vyraujanti nuomonė, kad paveldą žymiai sunkiau tvarkyti, tai apribojimas verslui ir taip toliau... Kai kurie taip mano... Vadinasi, jį brangiau (rekonstruoti – red. past.)“, – komentavo G. Mendoza Herrera.
Skaudžios patirties Šiauliai jau turi
„Šiaulių kraštas“ pirmasis iškėlė problemą ir ne kartą rašė apie tai, kad rekonstruojant buvo sugadintas Šiaulių valstybinio dramos teatro pastato fasadas: fasadą uždengė metalinis karkasas, sunaikinti kai kurie fasado langai, autentiško durys.
Teatro pastatas, prieš rekonstruojant jį, nebuvo įtrauktas į jokius saugotinos architektūros registrus, nors pastato projektas yra vieno didžiausių tarpukario Lietuvos architektūros žvaigždžių – Stasio Kudoko darbas.
Garsus architektas Karolis Reisonas yra pirmojo teatro interjero autorius ir projekto adaptavimo bendraautoris, nes pastatas buvo suprojektuotas Kaune kaip kino teatras ir po to pritaikytas Šiauliams.
Nors „Šiaulių kraštui“ iškėlus šią problemą Šiaulių savivaldybėje ir buvo sudaryta speciali istorinių pastatų saugojimo komisija, tačiau teatro pastato nebepavyko išgelbėti.
Neseniai „Šiaulių kraštas“ rašė apie dar vieną skaudžią Šiaulių architektūrai istoriją, kai Šiauliuose, Vasario 16-osios gatvėje 37, buvo apgintas modernizmo architektūros objektas.
Kai namą nusipirkęs asmuo nugriovė bokštelį, paveldosaugininkai pastatą suskubo pripažinti kultūros vertybe. Paveldosaugininkai reikalaus atstatyti ir savavališkai nugriautą pastato bokštelį.
Rekonstruojant istorinį Šiaulių apygardos teismo pastatą, taip pat pakeistas jo veidas. Didelė pastato dalis yra saugomas Kultūros paveldo objektas.
Istorinis pastatas mena senuosius Šiaulius
Šiaulių universiteto dailės magistrantūros meno istorijos studijų magistro darbą „Šiaulių architektūra – miesto istorijos liudininkė (raida iki 1945 metų)“ 2008 metais parašęs Vytautas Butvilas rašo: „Dabartinis paštas, esantis Aušros alėjoje, pastatytas (...) miško medžiagos sandėlio vietoje. Aušros al. (Dvaro g.) 1938 metais pradėta didžiulių keturaukščių Pašto rūmų statyba. Manoma, kad juos, kaip paštą, projektavo inžinierius K. Duž-Dunauskas. Plokšti fasadai, tankus, monotoniškas langų ir vertikalių tarplangių pasikartojimas sukelia monolito įspūdį, cokolinis aukštas ir didingas portalas, į kurį įtraukti platūs laiptai, apdailinti akmens plokštėmis“.
V. Butvilo magistro darbe cituojamos 1938 metų birželio 2 dienos „Lietuvos žinios“: „1938 metų gegužės 19 dieną įvykusiose varžytinėse Šiaulių pašto rūmų statybą paėmė rangovai Kaplanas ir Romas už 747 440 litų. Varžytines turės patvirtinti susisiekimo ministeris, o po to prasidės statybos darbai. Visa statyba turės būti baigta per 14-ka mėnesių iki 1939 metų rugpjūčio 1 dienos. Pastato projektą sudarė – Pašto valdybos inžinierius K. Duž-Dunauskas. Rūmai bus trijų aukštų ir užims kone pusę Aušros alėjos kvartalo tarp Dvaro ir Varpo gatvių“.
Toliau V. Butvilas rašo: „1939 metais rugsėjo 18 d. paštas persikėlė į naujuosius rūmus, kur jam buvo skirti 2 aukštai, o trečiajame laikinai įsikūrė Prekybos institutas. Tuometiniai pašto rūmai buvo didžiausias pastatas Šiauliuose ir puošė visą miestą, o ypač Aušros alėją. Pradėjus veikti paštui, į Šiaulius perkelta dalis senosios Kauno telefono stoties įrengimų, o Šiaulių telefonai „Katarinkos“ buvo atiduoti į provincijos miestelius. 1940 m. kovo 29 d. pašte pradėjo veikti nauja telefono stotis, kurios įrengimas kainavo 575 000 litų. 1940 m. balandžio 13 d. įvyko naujųjų pašto rūmų šventinimo iškilmės, į kurias atvyko Susisiekimo ministras J. Masilūnas, pašto valdybos direktorius V. Birutavičius ir kiti svečiai“.
Antrojo pasaulinio karo metais, kaip mini V. Butvilas, vokiečiai padarė daug žalos ir Šiaulių paštui. „Traukdamiesi jie išvežė pagrindinę aparatūrą, o ko nespėjo pagrobti, sudaužė, teigiama magistro darbe. – Todėl pokario metais reikėjo įdėti daug triūso, kol ryšių patarnavimai išaugo iki šiandieninio lygio. Įdomu, kad pagal tradiciją, nuo centrinio pašto buvo numeruojamas kelių kilometražas. Berods, ši tradicija yra išlikusi ir dabar.
Statinys priklauso konstruktyvizmo stiliui. Pastato fasadas plokščias. Plokščią pastato fasadą juosia monotoniškas langų ir vertikalių tarplangių pasikartojimas. Cokolinis aukštas pasižymi didingu portalu. Į pastatą veda platūs įgilinti laiptai“.
Jono TAMULIO nuotr.
VERTYBĖ: Nors Šiaulių centrinio pašto pastatas yra vertingas architektūros ir istorijos objektas, kokių Šiauliuose labai nedaug, bet jis vis dar neįtrauktas į kultūros vertybių registrą, nors patalpos jau pardavinėjamos.
PREKYBA: Kol kas Šiaulių centrinio pašto pastato nepavyksta parduoti aukcione.
