Naujausios
Atplaukė knygų lobynas iš Amerikos
Signataro Romualdo Ozolo lituanistikos centrą Bazilionų miestelyje (Šiaulių rajonas) pasiekė apie 200 knygų siunta iš JAV. Išeivijoje leista literatūra kaupiama atokiame Žemaitijos miestelyje, kuriame saugomas ir vertingas R. Ozolo archyvas. Bendruomenė laukia naujų patalpų vertybėms saugoti. Pinigai statybai skirti, bet statybininkai „darbus“ pradėjo teisme.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Knygos atplaukė laivu
Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro, kuriame ir kuriamas Romualdo Ozolo lituanistikos centras, direktorius Rimantas Gorys rodo: rugsėjį iš JAV pasiekusios knygos jau katalogizuotos, pažymėtos specialiais lipdukais.
Lietuvą laivu iš Čikagos pasiekusios knygos išdėliotos vienoje iš mokyklos klasių, kuri laikinai yra tapusi iš R. Ozolo paveldėtų beveik 15 tūkstančių knygų biblioteka. Mokykla paveldėjo ir R. Ozolo namų lentynas iš metalo, kad atlaikytų didelius knygų kiekius.
Bibliotekoje dar išlikusios dėžės, ant kurių matyti knygų siuntėjas iš JAV, Čikagos – profesorė Viktorija Skrupskelytė. Šiuo metu profesorė dėsto Vytauto Didžiojo universitete, tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį praleido išeivijoje – JAV, Prancūzijoje ir kitur.
Nors knygų siuntėja nurodyta viena, iš tiesų šią siuntą Čikagoje sudėjo dvi seserys – Viktorija ir Enata Skrupskelytės. Abi jos yra R. Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ direktoriaus Eugenijaus Skrupskelio pusseserės.
Fondas rūpinasi ne tik istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ leidimu Bazilionuose, bet ir R. Ozolo lituanistikos centro kūrimu Bazilionų mokykloje.
Šį kartą V. ir E. Skrupskelytės atsiuntė dalį savo asmeninės bibliotekos.
„Seserys Skrupskelytės parodė iniciatyvą ir atsiuntė į Bazilionus labai retų knygų. Tai – šviesuolių tarnystė Lietuvai“, – sakė direktorius R. Gorys.
Seserys Skrupskelytės apmokėjo knygų kelionę iš Čikagos į Lietuvą, V. Skrupskelytė siuntą pati pasitiko Klaipėdoje.
Išsigelbėjimas – Lietuvoje
E. Skrupskelio teigimu, išeivijos knygų lobynai – gana skaudi tema. Sparčiai mažėja senosios kartos išeivių, kuriems buvo įdomios išeivijos intelektualų išleistos knygos. Sparčiai mažėja lietuvių bendruomenių, įvairių lietuviškų kultūrinių organizacijų, kurios kaupė solidžias bibliotekas, kurioms labai rūpėjo intelektualioji lietuviška tapatybė, jos įtvirtinimas ir išsaugojimas.
„Išeivijoje sparčiai mažėja kalbančių lietuviškai, o naujoji išeivija nepasakyčiau, kad labai rūpintųsi kultūra. Todėl mes turime rūpintis, kad tautos palikimas išeivijoje nežūtų, kad retos, vertingos knygos neatsidurtų šiukšlyne“, – sakė E. Skrupskelis.
Bazilionų mokyklos direktorius R. Gorys pasakojo, kad dalį išeivijos literatūros R. Ozolas Bazilionams yra dovanojęs drauge su savo asmenine biblioteka. Perdavė dalį Algio ir Liudos Rugienių archyvo – apie 70 išeivijoje lietuvių kalba leistų knygų. Išeivijoje gyvenantys A. ir L. Rugieniai R. Ozolui siuntė retas knygas daug metų, todėl būtent jų archyvas ir tapo pagrindu kaupti išeivijos palikimą.
Bazilionai – pirmi po M. Mažvydo bibliotekos
R. Ozolo fondo direktoriaus E. Skrupskelio teigimu, Lietuvoje, jo žiniomis, yra tik du centrai, masiškai kaupiantys išeivijos leidinių bibliotekas. Vienas jų – Martyno Mažvydo biblioteka Vilniuje, o kitas centras kuriasi Bazilionuose.
„Tokio lygio literatūra tikrai negali dūlėti lentynose. Turime artimus ryšius su Šiaulių universitetu, ieškosime ryšių su kitomis aukštosiomis mokyklomis, kad literatūra būtų naudojamasi, ji būtų tyrinėjama. Tačiau kol kas reikia deramų patalpų“, – sakė mokyklos direktorius R. Gorys.
Visos R. Ozolo lituanistikos centro knygos bus skaitmeninamos.
Viena rečiausių knygų, patekusių į Bazilionus, nors turbūt pati mažiausia ir ploniausia – Miunchene (Vokietija), dar tik pakeliui į JAV, išleista Kazio Bradūno poezijos knygelė „Apeigos“. Joje yra paties K. Bradūno dedikacija.
„Dovanotos knygos yra labai vertingos, jas pirmą kartą matome Lietuvoje. Didžioji dalis autorių – išsilavinę, šviesiausi Lietuvos inteligentai, intelektualai, tačiau turėję emigruoti iš savo šalies. Jie išeivijoje kūrė labai intensyvų intelektualinį gyvenimą, leido puikias knygas, bet daugelis knygų taip ir nepasiekė Lietuvos, net ir atgavus nepriklausomybę“, – sakė R. Gorys.
Iš Čikagos atsiųstoje kolekcijoje pagarbią vietą užima Broniaus Kviklio šešiatomis „Lietuvos bažnyčios“, išleistas Čikagoje 1980 metais. Joje – visos Lietuvos bažnyčios, jose esančios ar buvusios vertybės, gausi senųjų tarpukario nuotraukų kolekcija. Gali būti – vienintelis toks egzempliorius Lietuvoje.
Čikagoje leista išeivijos gydytojo Juozo Meškausko „Lietuvos medicinos istorija“, apimanti tarpukario Lietuvos laikotarpį, gydytojus, gydymo įstaigas.
Archyvo paslaptys veriasi
Bazilionuose yra saugoma R. Ozolo dienoraščių, garso įrašų – daugiau nei 120 storų tomų, rašytų ranka. R. Ozolas buvo vienas iš tų Lietuvos kūrėjų, kurie detaliai aprašė visus įvykius, kuriuose pats dalyvavo, darė garso įrašus diktofonu.
Dalis tomų paties R. Ozolo buvo užantspauduota ir leista juos skaityti tik po jo mirties. Jau atidarytas vienas iš tokių tomų, kuriame yra detaliai aprašyti 1990 metai: Sausio įvykiai, aukščiausiosios valdžios dalijimasis, R. Ozolo šeimos tragedija, kai šeima neteko sūnaus Džiugo, ir daugelis kitų to meto įvykių, kurie, laikui bėgant, interpretuoti, gražinti ar mitologizuoti.
R. Ozolo bendražygiai „Šiaulių kraštui“ prasitarė, kad atsirado aktyvių R. Ozolo archyvo medžiotojų, kurių tikslai gali būti įvairūs.
Kol kas R. Ozolo asmeninė biblioteka ir išeivijos archyvas yra įsikūrę 50 kvadratinių metrų mokyklos klasėje. Joje netelpa net ir visa paties R. Ozolo dovanota asmeninė biblioteka, archyvas.
R. Gorio teigimu, būtina kuo greičiau statyti žadėtąjį priestatą, kuriame galėtų deramai įsikurti R. Ozolo lituanistikos centras.
„Tai jau ne vien Šiaulių rajono, bet visos Lietuvos, Vyriausybės reikalas, kad tas centras gyvuotų ir būtų deramai įprasmintas Romualdo Ozolo atminimas“, – įsitikinęs R. Gorys.
Fondo direktorius E. Skrupskelis „Šiaulių kraštui“ teigė, jog yra suderinti susitikimai su Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene, Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, kad biudžete atsirastų lėšų R. Ozolo atminimui įamžinti.
Viltys murkdomos teisme
Šiaulių rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Alfredas Budrys „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad jau parengtas ne tik techninis Bazilionų mokyklos priestato, kuriame įsikurtų Lituanistikos centras ir Bazilionų vaikų darželis, bet ir statybos projektas.
Įvyko statybos rangovo konkursas. Savivaldybė šiemet šiam projektui yra skyrusi 100 tūkstančių eurų – lauko komunikacijoms įrengti, kad būtų galima vykdyti statybas. Darbai turėjo prasidėti šiemet, tačiau antrosios vietos laimėtojas apskundė konkursą teismui ir statybos darbai negali prasidėti.
„Gali tekti bylinėtis ilgai, nors Savivaldybė labai palankiai žiūri į šį projektą. Bet sustabdytos pirkimo procedūros“, – apgailestavo A. Budrys.
A. Budrys teigė, gal bus kreiptasi į teismą, kad Savivaldybei būtų leista pasirašyti sutartį su pirmosios vietos laimėtoju, o teisme toliau būtų bylinėjamasi.
„Jeigu įrodys, kad mes neteisūs, prisiteis patirtus nuostolius, bet bent jau svarbus objektas bus pradėtas statyti. Mums tai didžiulis rūpestis, nors juristai teigia, kad Savivaldybė jokių įstatymų nepažeidė“, – teigė A. Budrys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VERTYBĖS: Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys džiaugiasi iš Čikagos Bazilionus pasiekusiomis labai vertingomis ir retomis išeivijoje leistų lietuvių autorių knygomis.
Jono TAMULIO nuotr.
SUGRĮŽIMAS: Romualdo Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ direktorius Eugenijus Skrupskelis teigia, kad Lietuvoje yra du unikalūs centrai – Vilniuje M. Mažvydo biblioteka ir Bazilionuose kuriamas R. Ozolo lituanistikos centras, kuriame kaupiama unikali išeivijos literatūra lietuvių kalba.
SIUNTINIAI: Knygos Čikagoje buvo kruopščiai supakuotos į dėžes.
AUTOGRAFAS: Kazio Bradūno autografas ant 1948 metais Miunchene išleistos jo poezijos knygelės „Apeigos“. Netrukus poetas iš Vokietijos pasiekė JAV.
DEDIKACIJA: Jono Griniaus dedikacija A. Skrupskelienei knygoje „Gulbės giesmė“.
