„Aš ateinu iš lagerių...“

„Aš ateinu iš lagerių...“

„Aš ateinu iš lagerių...“

Penktadienį Šiauliuose, „Laiptų galerijoje“ Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga atidaryta sovietinių lagerių kalinės, ilgametės Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkės Jadvygos Bieliauskienės tapybos darbų paroda. Ją pristatė J. Bieliauskienės sūnus kultūrologas Žilvinas Bieliauskas.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Geriausi darbai nutapyti lageryje

Parodoje „Sovietinių lagerių kalinės Jadvygos Bieliauskienės kūryba“ pristatoma apie penkias dešimtis Intos lageryje sukurtų darbų – nuo išraiškingų akvarele tapytų gamtovaizdžių iki nespalvotu pieštuku sukurto natiurmorto – vazos, obuolių, nutriušusio bato.

Atidaryme kalbėjusio 2009 metų lapkričio 21 dieną į Amžinybę išėjusios J. Bieliauskienės sūnaus Ž. Bieliausko žodžiais, motina būtų laiminga, matydama, jog jos piešiniai pristatomi galerijoje, kur savo kūrybą eksponuoja žinomi menininkai.

„Keisti jausmai užplūdę: mano mama – kaip dailininkė tikroje parodoje“, – sakė susirinkusiems į parodą Ž. Bieliauskas.

Darbus parodai atrinkusio sūnaus nuomone, geriausius darbus motina nutapė Intos lageryje apie 1955-uosius. Sugrįžusi į Lietuvą, J. Bieliauskienė tapybą „užmetė“, daugiau laiko ėmė skirti visuomeninei veiklai – aktyviai kovai už Lietuvos nepriklausomybę.

Piešiniuose – to laiko dvasia

Dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovo Ričardo Garbačiausko teigimu, J. Bieliauskienės darbų paroda – biografinė–dokumentinė, nes piešiniuose matomi to laiko (1955–1956 metų) personažai, J. Bieliauskienės likimo broliai. Daiktai – susidėvėję, aptriušę, tačiau aiškiai atspindintys kūrėjos vidinę būseną.

„Sukurta minimaliomis priemonėmis, ant bloknoto lapo, – sakė R. Garbačiauskas. – Tačiau viskas paprasta ir nuoširdu.“

Kai kurie parodoje pristatomi darbai nepabaigti, paliktos tik detalės. Būtent atskiros detalės suartina su šiandieniniu menu, kuriam taip pat būdingas ir neišbaigtumas, ir užslėptas suvokimas.

Kiekviename piešinyje J. Bieliauskienė nepamiršusi brūkštelėti jo sukūrimo datos. Taip pat pažymėta, kiek valandų prie vieno ar kito darbo plušėta.

„Laiptų galerijos“ lankytojams penktadienį buvo pristatytas ir Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti skirtas dokumentinis filmas „Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė.“

Paroda „Laiptų galerijoje“ veiks iki kovo 28 dienos.

Tai antroji J. Bieliauskienės piešinių paroda. Pirmoji atidaryta praėjus metams po jos mirties – 2010 metų gruodį.

Apie Jadvygą Bieliauskienę

Jadvyga Šilauskaitė-Bieliauskienė gimė 1929 metų sausio 15 dieną Rudaičiuose (Kretingos apskrityje), ūkininkų šeimoje. Tėvai rėmė partizanus, todėl dukra taip pat įsitraukė į šią veiklą, platino partizanų spaudą, įstojo į nelegalią Kretingos gimnazistų ateitininkų organizaciją.

1948 metų vasarą Jadvyga buvo suimta ir įkalinta Intlage (Komija). Ten kalėjo iki 1956 metų.

Grįžusi į Lietuvą, netrukus įsitraukė į jaunimo tautinę religinę veiklą, teikė informaciją Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai.

1981 metais surinko apie 2000 parašų po kreipimusi į LKP CK pirmąjį sekretorių P. Griškevičių, ragindama nutraukti tikinčiųjų persekiojimą.

1982 metų rudenį J. Bieliauskienė ketveriems metams nuteisiama laisvės atėmimo ir trejiems metams tremties „už valstybės pagrindų griovimą“. Kalinta Mordovijos lageriuose. Kartu su lagerio draugėmis pasirašė Kreipimąsi į Helsinkio susitarimą pasirašiusių 35 valstybių vadovus dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Sovietų Sąjungoje.

1986 metais paleista iš lagerio J. Bieliauskienė apsigyveno Vilniuje, 1988-aisiais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinų globos grupę, platino Sąjūdžio spaudą.

Po 1991–ųjų Sausio įvykių įkūrė Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13–osios broliją, buvo jos vadovė.

1998 metais J. Bieliauskienė apdovanota Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinu.

Jono TAMULIO nuotr.

DARBAI: Parodoje pristatoma apie 50 Jadvygos Bieliauskienės tapybos darbų.

SKOLA: Jadvygos Bieliauskienės sūnus kultūrologas Žilvinas Bieliauskas sakė, kad Šiauliuose surengta paroda – jo skola motinai.

PIEŠINIAI: Jadvygos Bieliauskienės piešiniuose – spirgantis Intos šaltis, raudonas dangus ir ilgesys.