Naujausios
Artėja rykliai ir dykuma
Pernai oro temperatūra pas mus buvo aukštesnė 1,7 laipsnio. Dėl klimato kaitos, po šimto metų pietinės Baltijos lygis pakils apie 80 centimetrų. Europos link slenka smėlis iš Afrikos. Baltosios meškos nebeužsiaugina riebalų sluoksnio. Ar tai reiškia, kad planetą iškepsime lyg kokį pyragą, tik nebus kam jo valgyti?
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vandens nestokosime
Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja daktarė Audronė Galvonaitė ir Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas daktaras Jonas Satkūnas šiauliečiams Bendruom,enės namuose pateikė savo atsakymus į klausimą: „Ar neiškepsime planetos?“
„Žemė seniai kepama“, — nuramina J. Satkūnas. Jo žodžiais, klimatas natūraliai kinta geologinėje plotmėje: prieš 130 tūkstančių metų Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis nei dabar, o nuo 117 tūkstančių metų prasidėjo šalimas. Maždaug kas 10 tūkstančių metų klimatas stipriai kito.
Klimatas vėl šyla. Pasak J. Satkūno, manoma, kad artėjančiu šimtmečiu klimatas labiausiai šils Šiaurėje, Arktikoje. Jei atšils Arktikoje, pasekmes pajus visas pasaulis: kaip ir namuose netekus šaldytuvo.
Į klimato atšilimą reaguoja ledynai: Alpių ledynai per maždaug 1890— 1970 metus sumažėjo 23 procentais, o Norvegijos ledynai sėkmingai auga. J. Satkūno teigimu, tirpstantys Alpių ledynai veikia pasaulio vandenynų lygio kilimą. Skaičiuojama, kad 50-ia centimetrų pakilęs vandenyno lygis atima apie 50 metrų sausumos.
Šis procesas pastebimas ir Lietuvos pajūryje: siaurėja paplūdimys, jūra atima vis daugiau žemės. Prognozuojama, kad po 100 metų pietinės Baltijos lygis pakils apie 60— 80 centimetrų.
Su klimato pašiltėjimu sutampa karstinių reiškinių intensyvumas, ypač — Pasvalio apylinkėse: nesiformuoja įšalas, o gėlas vanduo tirpina gipsą.
Dar viena problema pasaulyje — kasmet šiltuoju laikotarpiu vis labiau tirpsta amžinas įšalas, kuriam ištirpus, gruntas tampa nestabilus, formuojasi nauji ežerai.
J. Satkūnas išskiria ir masinių gaisrų, dykumėjimo — smėlio iš Afrikos slinkimo link Europos — problemas.
Mokslininkas nuramino, kad dėl klimato kaitos Lietuvai vandens stoka negresia. Pagal išteklius Lietuvoje per parą galima sunaudoti apie 2 milijonus kubinių metrų — ištekliai gerokai viršija sunaudojimą.
Bet šuliniai Lietuvoje — seklėja: penkiolika metų fiksuojamas gruntinio vandens paviršius yra giliau vidutinio daugiamečio lygio.
Stiprėja vėjai, karštėja vasaros
„Planetą iškepsime tada, kai vidutinė metinė temperatūra pakils keturiais laipsniais“, — sako klimatologė A. Galvonaitė.
Pasaulio mokslininkai sutinka, kad klimatas — kinta. Ar jis šiltėja ir šiltės toliau? Specialistė pateikė pavyzdžių: baltosios meškos nebeaugina savo riebalinio sluoksnio, nes yra per karšta. Atsivesti jaunikliai taip pat neaugina riebalinio sluoksnio, darosi pavojinga, kad jie neišgyvens.
O šiemet pirmą kartą Arkties vandenynu buvo apiplaukta be ledlaužių.
Klimato pokyčiai neaplenkia ir Lietuvos. Dažniau kyla ir kartojasi gūsingi vėjai. Sausringi laikotarpiai dažnai kartojasi. Rudenį iškritę krituliai žemei nesuteikia atgaivos, o nuardo dirbamą žemės sluoksnį ir kelius, paplauna tiltus, apsemia sodybas. Kontrastas — vasarą nusekusios upės.
Pasak A. Galvonaitės, anksčiau karščiai trukdavo tik kelias dienas, dabar tęsiasi ir 10 dienų. „Tai — jau pavojinga, nes mūsų imuninė sistema nėra prisitaikiusi.“
„Berniuko“ ir “mergaitės“ siautuliai
Pasak A. Galvonaitės, greta gamtoje vykstančių natūralių pokyčių atsirado „padėjėjas“ — didelė žmogaus intervencija.
Vienas iš pagrindinių klimato pokyčius lemiančių faktorių — astronominis, kurį formuoja saulė. Vasario pabaigoje-kovo pradžioje prasideda naujas saulės aktyvumo ciklas, kurio maksimumas turėtų būti 2011— 2012 metais. „Sulauksime ekstremalių reiškinių“, — sako mokslininkė.
Antras iš faktorių — geofizinis, susijęs su žemės savybėmis, tarp jų — ir vulkanų išsiveržimai, keliantys dvejopą poveikį. Jie gali prisidėti ir prie šiltėjimo, ir klimato šiltėjimą stabdančių faktorių. Netgi siūloma dirbtinai sukelti lengvus vulkano išsiveržimus ir taip pristabdyti klimato pokyčius.
Dar vienas faktorius — cirkuliacinis — oro masių pernašos. Pasak A. Galvonaitės, dabar didžiulę įtaką turi Ramiajame vandenyne vykstantys pokyčiai — „berniuko“ ir “mergaitės“ susiformavimas: El Nino ir La Nina procesai.
„El Nino procesas — kuomet vandens paviršius Ramiajame vandenyne įkaista, kinta atmosferos cirkuliaciniai procesai, o grandininė reakcija lemia sausras Australijoje, Afrikoje, uraganus, miškų degimus.
Priešingas procesas — La Nina — dabar karaliauja Ramiajame vandenyne. Orai, kokius šiandien turime — La Nina išdava. Kai girdite, kad Kinijoje sninga — La Nina proceso sukelti reiškiniai. Kuomet šie procesai vyksta Ramiajame vandenyne, Atlantas vieną po kito siunčia ciklonus — tokia ir mūsų žiema„, — paaiškina A. Galvonaitė.
Šiauliečių klausimai Auronei Galvonaitei:
— Planeta „iškeps“, kuomet metinė vidutinė temperatūra pakils keturiais laipsniais. Kiek ji dabar pakilusi?
— Laikoma, kad temperatūra vidutiniškai yra pakilusi 07,— 0,8 laipsnio.
— Ar teisybė, kad Lietuvoje gyvename itin palankiomis sąlygomis?
— Esame Dievo užantyje: visko turime vidutiniškai. Lietuvoje matomi visi gamtos reiškiniai. Neieškokite kapeikų — pakelkite akis į dangų.
— Koks klimato kaitos poveikis sveikatai?
— Yra žmonių, labai jautrių pokyčiams. Tai — pagyvenę asmenys, turintys sveikatos problemų, vaikai. Orai nesusargdina, o įspėja apie problemas, į kurias reikia atkreipti dėmesį: sąnarius, širdį, kraujagysles. Atšilus klimatui, Lietuvoje jau yra galimybė vystytis maliarijai.
Kalbant apie gamtą — krūmai dažniau apsineša pietiniu amaru. Pirmieji rykliai atplaukė į Baltiją — gal pasiliks? O Lenkijoje pastebėta piranijų.
MEŠKA: Baltaąsias meškas siūloma įrašyti į nykstančiųjų sąrašą, nes dėl neužauginamo riebalų sluoksnio joms gresia išnykti.
PLANETA: Daugybe akcijų siekiama atkreipti žmonijos dėmesį į kaistančią planetą, kurios likimą keičia besaikė žmonijos invazija.
RŪPESTIS: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja daktarė Audronė Galvonaitė sako, kad kiekvienas turime prisidėti gerinant klimato padėtį: auginti medžius, rūšiuoti šiukšles, mažiau važinėti automobiliais, pradėti prisitaikymo politiką — pavyzdžiui, auginti sausrai atsparias kultūras.
PROGNOZĖ: Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas daktaro Jono Satkūno, Žemė — seniai „kepama“, tad mes jos dar “neiškepsime“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
citata: Pirmieji rykliai atplaukė į Baltiją — gal pasiliks? O Lenkijoje pastebėta piranijų.
