Architektai dar virpino orą

Architektai dar virpino orą

Ar­chi­tek­tai dar vir­pi­no orą

Šiau­lių re­gio­ni­nės ar­chi­tek­tū­ros ta­ry­bos ini­cia­ty­va va­kar dar sy­kį svars­ty­tas uni­ka­laus Šiau­lių mies­to Vil­niaus gat­vės bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas. Paaiš­kė­jo, kad tai pa­sku­ti­nis „oro vir­pi­ni­mas“. Pro­jek­tas yra baig­tas, ir jam iš es­mės jo­kio pa­lai­mi­ni­mo ne­be­rei­kia. Gre­sia tik by­la dėl au­to­ri­nių tei­sių pa­žei­di­mo.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skarstas.lt

Ar bus ko­kios įta­kos?

Ar­chi­tek­tų sa­jun­gos Šiau­lių sky­riaus sa­lė­je su­si­rin­ko ir bend­ruo­me­nės na­rių, ir vi­sa Re­gio­ni­nės ar­chi­tek­tū­ros ta­ry­ba (RAT). Da­ly­va­vo ir re­konst­ruo­ti ke­ti­na­mos bul­va­ro da­lies, ku­ri įreng­ta 1984 me­tais, vie­nas iš au­to­rių Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis.

Bu­vo skelb­tas ne­se­niai su­kur­tos RAT po­sė­dis dėl bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­nio pro­jek­to ko­ky­bės ver­ti­ni­mo.

Su­reng­ta bend­ra vie­ša dis­ku­si­ja, o vė­liau vy­ko už­da­ras RAT po­sė­dis. RAT pir­mi­nin­kė ar­chi­tek­tė Gied­rė Men­do­za Her­re­ra pa­ža­dė­jo at­ski­rai in­for­muo­ti apie ver­ti­ni­mo iš­va­das, nes joms reng­ti rei­kės lai­ko.

V. Ma­zu­ro­nis, griež­čiau­siai kri­ti­ka­vęs re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą, pa­brė­žė, jog jis ne­de­rin­tas su au­to­riais ir per­spė­jo, jog gins au­to­rių tei­ses.

Jis ak­cen­ta­vo, jog „jo­kios nau­jos ko­ky­bės ne­su­ku­ria­ma“, pro­jek­tuo­ja­mos „dyk­vie­tės su gra­žia dan­ga pi­ni­gams įsi­sa­vin­ti kaž­kie­no nau­dai“.

Svars­ty­mą pa­va­di­no „tuš­čiu oro vir­pi­ni­mu“. „Koks čia svars­ty­mas, jei­gu pro­jek­tas jau ati­duo­tas eks­per­ti­zei“, – sa­kė V. Ma­zu­ro­nis.

„Mū­sų mi­si­ja nė­ra stab­dy­ti pro­jek­tą, mes ga­li­me ver­tin­ti pro­jek­tą, ka­da tik no­ri­me,“ – tei­gė G. Men­do­za Her­re­ra.

Ar RAT ver­ti­ni­mas tu­rės ko­kios įta­kos?

„Tik jei­gu bus es­mi­nės pa­sta­bos“, – sa­kė As­ta Kiau­nie­nė, ku­ri anks­čiau bu­vo pro­jek­to ar­chi­tek­tū­ri­nės da­lies va­do­vė, o da­bar įsi­var­di­jo vi­so re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­nio pro­jek­to au­to­re ir va­do­ve.

Ji pa­tiks­li­no, jog tech­ni­nis pro­jek­tas ne tik baig­tas, bet ir eks­per­ti­zė at­lik­ta ir gau­ta tei­gia­ma iš­va­da. Bet neat­me­tė ga­li­my­bės pro­jek­tą dar ko­re­guo­ti ir dar sy­kį už­sa­ky­ti eks­per­ti­zę.

„Aš jau ga­lė­jau pro­jek­tą įkel­ti į „In­fos­ta­ty­bą“ (LR sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros in­for­ma­ci­nę sis­te­mą – red. pa­st.), – in­for­ma­vo pro­jek­to va­do­vė. – Bet su­stab­džiau dėl šio RAT po­sė­džio.“

Ką pro­jek­tuo­ja?

Re­konst­ruo­ja­ma Vil­niaus gat­vės bul­va­ro ant­ro­ji da­lis – nuo Til­žės gat­vės iki Drau­gys­tės pro­spek­to. 1984 me­tais ji bu­vo įreng­ta, kaip uni­ka­laus pės­čių­jų bul­va­ro tą­sa.

Ta­čiau uni­ka­li Šiau­lių gat­vė da­bar ofi­cia­liai pro­jek­tuo­ja­ma, tik kaip „su­sisie­ki­mo ko­mu­ni­ka­ci­ja“, F ka­te­go­ri­jos gat­vė, ku­ri ga­li bū­ti ir žvyr­ke­lis. Ir pro­jek­tui reng­ti pa­si­rink­ti ke­li­ni­nin­kai – sos­ti­nės bend­ro­vė „SRP pro­jek­tas“.

Pa­sak V. Ma­zu­ro­nio, nuo pat pra­džių, nuo Sa­vi­val­dy­bės pa­reng­tų pro­jek­ta­vi­mo są­ly­gų, pro­ce­sas bu­vo blo­gas.

„To­dėl bu­vo ke­li­nin­kai, o pa­skui rei­kė­jo dangs­ty­tis ar­chi­tek­to, pa­vel­do­sau­gi­nin­ko var­dais“,– pa­brė­žė jis.

A. Kiau­nie­nė pri­mi­nė, jog bu­vo jau du vie­ši pri­sta­ty­mai. Tarp jų – Ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus na­riams.

Jai tal­ki­no pa­vel­do­sau­gi­nin­kė Ju­li­ja Skė­rie­nė. Bul­va­ras yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas. Iki šiol ne­bu­vo aiš­ku, ar pro­jek­tuo­to­jai tu­ri li­cen­ci­jas pro­jek­tuo­ti pa­vel­do ob­jek­tą?

J. Skė­rie­nė pri­mi­nė, jog tai – se­na­mies­čio da­lis, kaip „mies­te­lio“ gat­vė su­for­muo­ta XVI am­žiu­je. Kul­tū­ros pa­vel­do sta­tu­są tu­rin­ti tik bul­va­ro da­lis nuo Til­žės iki Rū­dės gat­vės.

„Ver­ty­be lai­ko­mas tik kul­tū­ri­nis sluoks­nis, rel­je­fas ir ar­cheo­lo­gi­ja. Keis­ta, bet ne ar­chi­tek­tū­ri­nis au­di­nys“, – ste­bė­jo­si to­kiu se­na­mies­čio pa­vel­du J. Skė­rie­nė.

Pro­jek­to va­do­vė ak­cen­ta­vo, jog pa­grin­di­nė pro­jek­to min­tis – „at­kur­ti is­to­ri­nį gat­vės įvaiz­dį“.

To­dėl dan­go­je „me­džia­giš­kai“ bus iš­ryš­kin­ta va­žiuo­ja­mo­ji gat­vės da­lis (pil­ko­mis ply­te­lė­mis) ir bu­vę ša­li­gat­viai (raus­vo­mis). Kaip yra prieš dešimt­me­tį at­nau­jin­to­je bul­va­ro da­ly­je nuo Že­mai­tės iki Til­žės gat­vių.

„Gai­džio“ laik­ro­džio skve­re, kaž­ka­da bu­vu­sio pa­sta­to vie­tą žy­mės tik dan­ga, at­si­sa­ky­ta min­ties čia pro­jek­tuo­ti žel­di­niais apau­gin­tą poil­sio zo­ną. Čia dan­go­je bus se­no­jo ak­me­ni­nio grin­di­nio ele­men­tų. O pa­lei dau­gia­bu­čio sie­ną – ro­dodend­rai ir hor­ten­zi­jos.

Mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za kri­ti­ka­vo, jog ši aikš­tė „at­ve­ria­ma“ į dau­gia­bu­tį, bet ne į Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jų.

P. Vi­šins­kio pa­mink­lo aikš­tė­je griau­na­mos per­go­lės. Už pa­mink­lo – žel­dy­nių fo­nas ku­ria­mas. Ar­ka, per­go­lės griau­na­mos.

Ne­be­siū­lo­ma jo­kio pa­ro­dų pa­vil­jo­no vie­toj per­go­lių, ku­rios pri­mi­nė bu­vu­sį tar­pu­ka­rio pa­sta­tą. Čia vėl­gi tik „dan­ga žy­mės bu­vu­sio sta­ti­nio vie­tą“.

Am­fi­teat­ro suo­lų ne­be­tan­kins ir ža­lių pie­ve­lių tarp jų ne­be­nai­kins, kad dau­gė­tų vie­tų, kaip no­rė­jo „už­sa­ko­vas“ Sa­vi­val­dy­bė. Idė­ja bu­vo su­kri­ti­kuo­ta vie­šuo­se svars­ty­muo­se. Sce­ną už­dengs sto­gu, o vie­toj per­go­lių tarp am­fi­teat­ro ir bul­va­ro sta­tys kars­ty­nes-vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę.

Aikš­tė­je prie vieš­bu­čio išar­do­mas fon­ta­nas, bet jo skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Paukš­čiai“ iš­liks, bus jiems ir van­dens. Aikš­tė­je bus žel­di­nių zo­nos, vie­na dengs vieš­bu­čio par­kin­go aikš­te­lę. Pa­lei dau­gia­bu­tį kaž­ka­da bu­vu­sio­je gat­vės vie­to­je bus au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo zo­na su įva­žia­vi­mu iš Tra­kų gat­vės. Bu­vo pla­nuo­ja­ma at­ver­ti įva­žia­vi­mą ir iš Drau­gys­tės pro­spek­to pu­sės, bet at­si­sa­ky­ta.

Me­džiai pra­sti

Iš­sau­go­ma uni­ka­lių švies­tu­vų kom­po­zi­ci­ja, ku­rios au­to­rius yra Vi­lius Pu­ro­nas.

Ne­si­kei­čia pro­jek­tuo­to­jų nuo­sta­ta, jog lau­ko ka­vi­nės tu­ri bū­ti ant grin­di­nio, be jo­kių pa­ky­lų ir įstik­li­ni­mų.

Ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Čer­niaus­kas pa­brė­žė, jog bul­va­ras tu­ri trauk­ti, jog pas mus oro są­ly­gos ne to­kios, kad lau­ko ka­vi­nė­se už­tek­tų skė­čio ap­sau­gos nuo vė­jo ir lie­taus.

A. Kiau­nie­nė aiš­ki­no, jog stik­li­nės už­tva­ros ga­lė­sian­čios bū­ti, o kur rel­je­fas ne­ly­gus, ten lau­ko ka­vi­nių at­ski­ras pro­jek­tas ga­li bū­ti, esą lei­di­mo pro­ble­mas Sa­vi­val­dy­bė iš­spręs.

Ne vie­nas svars­ty­mo da­ly­vis klau­sė, kaip bus su me­džiais?

„Dend­ro­lo­go ver­ti­ni­mu me­džiai yra pra­sti“, – at­sa­kė A.Kiau­nie­nė.

Tad bus „kei­čia­mi“. Tik me­džių gru­pė ties uni­ver­si­te­to fa­kul­te­tu bus iš­sau­go­ta.

So­dins ma­ža­la­pes lie­pas, pa­ti­ki­no, jog met­ro aukš­ty­je jos „bus 25-30 cm sto­rio ir 5-6 met­rų aukš­čio“. Tik ne­ži­no­jo, nei ko­kia yra žel­di­nių są­ma­ta, nei kiek vie­nam me­de­liui ski­ria­ma pi­ni­gų.

Ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, ir ko­kia yra vi­so tech­ni­nio pro­jek­to ver­tė. „Kiek už­sa­ko­vas sky­rė“, – aiš­ki­no „Šiau­lių kraš­tui“.

Iš Sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kų svars­ty­mo klau­sė vie­nin­te­lė Tary­bos na­rė Ri­ma Juš­kie­nė. Val­di­nin­kams at­sto­va­vo Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros ir ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vir­gi­li­jus Stat­kus.

Jis „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė, jog dar nė­ra Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mo tvir­tin­ti tech­ni­nį pro­jek­tą. Bet jis at­si­ras, kai tik pro­jek­tas bus įkel­tas į „IN­FOS­TA­TY­BĄ“. Po to bus iš­duo­tas lei­di­mas sta­ty­bai ir ren­gia­mas ran­gos kon­kur­sas.

Pa­ra­šai po nuo­trau­ko­mis

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Uni­ka­laus bul­va­ro re­konst­ruk­ci­ja įvar­di­ja­ma kaip „su­sisie­ki­mo ko­mu­ni­ka­ci­jos“ re­konst­ruk­ci­ja, nai­ki­na­mi bul­va­ro ak­cen­tai – ar­kos, per­go­lės, tik ties Rū­dės upe­liu me­ni­nis ak­cen­tas iš­sau­go­mas.

Re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­to va­do­vė ar­chi­tek­tė As­ta Kiau­nie­nė aiš­ki­na, jog bus at­ku­ria­ma „is­to­ri­nė gat­vė“ ir ro­do, kaip nau­jai for­muo­ja­mos aikš­čių, skve­rų erd­vės.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, 1984 me­tų bul­va­ro pro­jek­to au­to­rių gru­pės va­do­vas, pa­si­ry­žęs gin­ti au­to­rių tei­ses ir bul­va­rą nuo re­konst­ruk­ci­jos, po ku­rios „tu­rė­si­me gra­žio­mis ply­te­lė­mis iš­klo­tas dyk­vie­tes, o iš­klo­ti pi­ni­gai kaž­kam neš nau­dą.“