Ar unikali gatvė išliks unikali?

Ar unikali gatvė išliks unikali?

Ar uni­ka­li gat­vė iš­liks uni­ka­li?

Kei­sis Šiau­lių mies­to Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­ro ant­ro­ji da­lis. Re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­ti­niai pa­siū­ly­mai pri­sta­ty­ti vie­ša­me svars­ty­me su vi­suo­me­ne. Kel­ti klau­si­mai, ar rei­kia iš­sau­go­ti, kas bu­vo su­kur­ta, ar su­si­tai­ky­ti, jog bus „nau­ja es­te­ti­ka“? Se­ną­jį bul­va­rą kū­rę au­to­riai ke­ti­na ko­vo­ti dėl au­to­rys­tės tei­sių pa­žei­di­mo.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ru­ta@skras­tas.lt

Ke­li­nin­kai pa­si­tel­kė ar­chi­tek­tę

Išs­kir­ti­nės mies­to erd­vės – Vil­niaus gat­vės bul­va­ro da­lį tarp Til­žės ir Drau­gys­tės pro­spek­to – at­nau­ji­ni­mo tech­ni­nį pro­jek­tą ren­gia ke­li­nin­kai – Kau­no UAB „SRP Pro­jek­tas“. Ši pės­čių­jų bul­va­ro da­lis bu­vo įreng­ta 1986 me­tais.

Ofi­cia­liai bul­va­ras at­nau­ji­na­mas, kaip su­si­sie­ki­mo ko­mu­ni­ka­ci­ja, E ka­te­go­ri­jos (ne­mo­to­ri­zuo­ta, pri­ly­gin­ta žvyr­ke­liui) gat­vė. Sa­vi­val­dy­bė tik su­ge­bė­jo „iš­si­ko­vo­ti“, kad bū­tų pri­pa­žin­ta ypa­tin­gu sta­ti­niu.

Pro­jek­to va­do­vas – ke­li­nin­kas Ne­ri­jus Ja­ku­lis. Į svars­ty­mą jis ne­si­ki­šo. Pro­jek­ti­nius pa­siū­ly­mus pri­sta­ti­nė­jo ar­chi­tek­tė As­ta Kiau­nie­nė, aiš­ki­na­muo­siuo­se raš­tuo­se nė neį­var­din­ta.

Iš­ki­lus klau­si­mams, kas yra ren­gia­mų ar­chi­tek­tū­ri­nių spren­di­nių au­to­rius, A. Kiau­nie­nė pri­siė­mė au­to­rys­tę. Esan­ti ar­chi­tek­tū­ri­nės da­lies va­do­vė, tu­rin­ti vi­sas rei­kia­mas li­cen­ci­jas.

„Bul­va­ras la­bai įdo­mus, sa­vi­tas, iš­skir­ti­nis, kaip to­kio ti­po gat­vė, tu­ri sma­gias erd­ves, tū­ri­nius spren­di­nius“, – gy­rė ar­chi­tek­tė ir ne kar­tą ak­cen­ta­vo, jog au­to­rių idė­ją no­ri iš­lai­ky­ti, tik ki­to­je ko­ky­bė­je.

Kas siū­lo­ma?

Griau­na­mos ar­kos, per­go­lės. Sa­vi­val­dy­bė to pa­gei­da­vo. Pa­tys pro­jek­tuo­to­jai ma­no, jog per­go­lių idė­ją (prie Po­vi­lo Vi­šins­kio aikš­tės ir am­fi­teat­ro), rei­kia iš­lai­ky­ti. Jos žy­mi bu­vu­sių se­nų­jų pa­sta­tų pa­ra­met­rus, tad siū­lo­ma jas tik per­sta­ty­ti iš me­ta­lo konst­ruk­ci­jų.

Sie­kia­ma sti­lis­ti­nio vien­ti­su­mo su anks­čiau at­nau­jin­ta bul­va­ro da­li­mi. Bū­tų klo­ja­ma to­kia pati dan­ga: pil­ko gra­ni­to trin­ke­lių – bu­vu­si va­žiuo­ja­mo­ji gat­vės da­lis, o rus­vo klin­ke­rio – bu­vu­sių ša­li­gat­vių.

Me­džiai ker­ta­mi, kei­čia­mi to­kios pat rū­šies lie­po­mis, kaip anks­čiau at­nau­jin­to­je da­ly­je.

Suo­liu­kai siū­lo­mi ir su at­lo­šais, ir be jų. Vie­nur sta­to­mi at­ski­ri, ki­tur – vien­ti­si.

Aiš­kios nuo­mo­nės ar­chi­tek­tė neiš­sa­kė tik dėl švies­tu­vų. Jie šiai bul­va­ro da­liai bu­vo spe­cia­liai su­kur­ti, lai­ko­mi uni­ka­liais (vie­nas iš au­to­rių yra di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas).

Svars­tė, jog švies­tu­vų at­ra­mas rei­kia keis­ti, jos pa­se­nu­sios fi­ziš­kai ir mo­ra­liai. Bur­bu­lų ke­kės, pa­tys bur­bu­lai gal ir ga­lė­tų lik­ti, jei­gu ati­tiks šiuo­lai­ki­nio ap­švie­ti­mo rei­ka­la­vi­mus.

Bet iš­gir­du­si, jog švies­tu­vai uni­ka­lu­mą jau yra pra­ra­dę, bu­vo pa­keis­ti prieš še­še­rius me­tus, pa­svars­tė, jog „ta­da ki­ta kal­ba“.

Esa­mas lai­ki­nas ka­vi­nių te­ra­sas, me­di­nes pa­ky­las siū­lo­ma de­mon­tuo­ti. Lau­ko ka­vi­nės tu­rė­tų bū­ti tik ant grin­di­nio. Ka­vi­nių sto­ge­lius siū­lo­ma keis­ti mar­ki­zė­mis ar lau­ko skė­čiais. Nuo vė­jo ga­li bū­ti įren­gia­mos stik­li­nės ati­tva­ros, bet be sto­go konst­ruk­ci­jų.

Skve­rai, aikš­tės

Nau­jai for­muo­ja­mos, per­tvar­ko­mos pen­kios bul­va­ro erd­vės: „Gai­džio Laik­ro­džio" skve­ras, Po­vi­lo Vi­šins­kio pa­mink­lo aikš­tė, am­fi­teat­ras, uni­ver­si­te­to skve­ras ir fon­ta­nas „Paukš­čiai“.

„Gai­džio Laik­ro­dis" ir jo vie­ta iš­sau­go­mi. Laik­ro­džio ap­dai­la re­konst­ruo­ja­ma. Iš­sau­go­mi prie Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus esan­tys de­ko­ra­ty­vi­niai me­ni­niai ele­men­tai.

„Gai­džio Laik­ro­džio" skve­re išar­do­mos at­ra­mi­nės sie­ne­lės ir žel­dy­nai. Vie­toj jų at­si­ras­tų me­džių ma­sy­vo kom­po­zi­ci­ja, iš jų vai­ni­kų for­muo­ja­mas „ža­lias sto­gas“ ir po juo pro­jek­tuo­ja­ma „pa­si­sė­dė­ji­mų“ erd­vė. Ga­li čia at­si­ras­ti ir lau­ko ka­vi­nė.

Ža­lias „miš­ke­lis“ – aliu­zi­ja į bu­vu­sį už­sta­ty­mą – ro­dy­tų čia bu­vu­sio vie­naaukš­čio pa­sta­to vie­tą.

„Esa­mų pa­sta­tų fa­sa­dai ne­tu­ri bū­ti pir­ma­me pla­ne“, – ar­gu­men­ta­vo ar­chi­tek­tė, nors ant vie­no iš jų yra mies­to her­bas.

Po­vi­lo Vi­šins­kio pa­mink­lo aikš­tė da­bar esan­ti chao­tiš­ka. Siū­lo­ma jai su­teik­ti dau­giau „rep­re­zen­ta­ty­vu­mo ir pa­gar­bos“. Žel­dy­nus pa­lei už­sta­ty­mą siū­lo­ma kirs­ti ir to­je vie­to­je so­din­ti ąžuo­lų ar skrob­lų juos­tas, ša­lia jų įreng­ti suo­lus.

Ša­lia aikš­tės esa­mos per­go­lės iš ko­lo­nų ir me­di­nių san­tva­rų griau­na­mos. Vie­toj jų siū­lo­ma įreng­ti pa­vil­jo­ną iš me­ta­lo, stik­lo konst­ruk­ci­jų – ga­le­ri­ją, skir­tą pa­ro­doms eks­po­nuo­ti ar sten­dams su mies­to is­to­ri­ja.

Am­fi­teat­re – dau­giau vie­tų

„Pa­gal už­sa­ko­vo no­rus am­fi­teat­re tu­rė­tų bū­ti iki 500 vie­tų, tad iš­lai­kant tą pa­tį spin­du­lį, suo­lų ei­les rei­kia su­tan­kin­ti, o tarp jų ža­lių te­ra­sų neį­ma­no­ma iš­lai­ky­ti“, – sa­kė A. Kiau­nie­nė.

Suo­lai bū­tų den­gia­mi plas­ti­ko len­to­mis.

Sa­vi­val­dy­bė anks­čiau kė­lė min­tį am­fi­teat­rą už­deng­ti dar­ga­nų me­tu, bet da­bar siū­lo­ma ten­ti­niu sto­gu deng­ti tik sce­ną. Žie­mą jis bū­tų išar­do­mas.

Tarp bul­va­ro ir am­fi­teat­ro esan­čios per­go­lės iš ko­lo­nų ir me­di­nių san­tva­rų griau­na­mos. Jų vie­to­je siū­lo­ma sta­ty­ti sto­ge­liu deng­tą pa­vil­jo­ną – vai­kų žai­di­mo aikš­te­lę su kars­ty­nė­mis ant spe­cia­lios dan­gos.

Per­go­lės ša­lia am­fi­teat­ro prie Rū­dės gat­vės de­mon­tuo­ja­mos, iš­sau­go­mas tik ro­do­dend­ry­nas.

Bul­va­re Rū­dės upe­lio fon­ta­nas iš­lik­tų, siū­lo­ma ne nu­žy­mė­ti nu­ka­na­li­zuo­to upe­lio va­gą. Ša­lia uni­ver­si­te­to Tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to pa­sta­to siū­lo­ma „su­trum­pin­ti žel­dy­nus“ ir ati­tva­rų sie­ne­les išar­dy­ti, kad at­si­ver­tų įė­ji­mas į Dvi­ra­čių mu­zie­jų. Prie fa­kul­te­to sta­to­mi pu­sap­va­liai iš­ti­si­niai suo­liu­kai.

„Paukš­čiai"– ant grin­di­nio, ša­lia – vėl gat­vė

Prie vieš­bu­čio „Šiau­liai“ fon­ta­nas „Paukš­čiai“ išar­do­mas. Ar­chi­tek­tė jį pa­va­di­no „vo­nia“ ir pa­ti­ki­no, jog Sa­vi­val­dy­bė ne­pa­gei­dau­ja jos iš­lai­ky­ti.

„Ji ir fi­ziš­kai su­si­dė­vė­ju­si, ir mo­ra­liš­kai vaiz­dą ga­di­na“, – sa­kė A. Kiau­nie­nė.

„Vo­nios“ eksp­loa­ta­ci­ja trun­ka ke­lis mė­ne­sius, bran­giai kai­nuo­ja, o žie­mą, ar­chi­tek­tės žo­džiais, ji tik šiukš­les ren­ka.

Įreng­ti fon­ta­ną siū­lo­ma grin­di­ny­je. Ant jo „nu­tūp­tų“ ir skulp­to­riaus Ka­zi­mie­ro Kas­pe­ra­vi­čiaus su­kur­ti „Paukš­čiai“.

Fon­ta­no zo­na su­ma­žė­tų, o ša­lia jos, prie dau­gia­bu­čių pa­sta­tų, pro­jek­tuo­ja­ma at­kur­ti gat­vę – Drau­gys­tės pro­spek­to tę­si­nį iki Tra­kų gat­vės. Jis bū­tų at­ku­ria­mas au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti.

„Tą jung­tį įvar­din­ti gat­ve ar ne per drą­su? – klau­sė ar­chi­tek­tas Ša­rū­nas Sa­ba­liaus­kas. – Tra­sa at­si­vers, vos ne švie­so­fo­ro ta­da rei­kės.“

Ar­chi­tek­tė pa­svars­tė, jog įva­žia­vi­mą ga­li­ma bū­tų pa­da­ry­ti tik iš Tra­kų gat­vės, o iš Drau­gys­tės pro­spek­to pu­sės sta­ty­ti stul­pe­lius.

Klau­si­mai ir per­spė­ji­mai

Dis­ku­si­ja tru­ko dau­giau nei po­rą va­lan­dų. Nuo­mo­nes iš­sa­kė ir mies­to ar­chi­tek­tai, ir ak­ty­vūs mies­tie­čiai. Sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­ji ar­chi­tek­tė Ra­sa Bud­ry­tė per­skai­tė raš­tu gau­tus pa­siū­ly­mus. Tik ne­pa­gar­si­no šios bul­va­ro at­kar­pos au­to­rių pa­reiš­ki­mo, ku­rį au­to­rių var­du pa­si­ra­šė ar­chi­tek­tas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ir di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas.

Sa­vi­val­dy­bė ir pro­jek­tuo­to­jai kal­ti­na­mi ne­de­ri­nan­tys su au­to­riais re­no­vuo­ja­mo bul­va­ro pro­jek­to. Jie įžvel­gia au­to­ri­nių tei­sių pa­žei­di­mą ir siū­lo stab­dy­ti pro­ce­są.

Ge­de­mi­nas Vyš­niaus­kas, mies­to Ta­ry­bos na­rys, per svars­ty­mą iš­gir­dęs, jog pro­jek­tuo­to­jai nė ne­bu­vo su­si­ti­kę su au­to­riais, per­spė­jo: „Tu­rė­si­te pro­ble­mų“.

Ze­no­nas Sa­ba­lys, mies­to gar­bės pi­lie­tis, ku­ris bu­vo vie­nas iš mies­to va­do­vų, ku­riant pės­čių­jų bul­va­rą ir ku­ra­vo dar­bus, pri­mi­nė, jog anuo­met bu­vo ki­to­kios ga­li­my­bės ir prie jų de­rin­ta­si.

Ar da­bar rei­kė­tų, pa­vyz­džiui, tik lai­ki­no sto­go virš am­fi­teat­ro sce­nos?

„ O fon­ta­nus Šiau­liams eksp­loa­tuo­ti vi­sa­da bu­vo bran­gu – ir prie rau­do­nos, ir prie ža­lios spal­vos, bet ar tai prie­žas­tis? Ar taip tu­ri bū­ti?“ – klau­sė Z. Sa­ba­lys.

Jo nuo­mo­ne, pa­gar­ba au­to­riams iš­lai­ky­ta, bet ga­li­ma bū­tų ir „pa­si­šne­kė­ti“.

„Sa­vi­val­dy­bei ir pro­jek­tuo­to­jams rei­kia pa­siek­ti, kad atei­ty­je tuo spren­di­niu ne­si­pik­tin­tu­me“, – sa­kė Z. Sa­ba­lys.

„Tos pa­čios gat­vės ne­tu­rė­si­me“

Ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas ra­gi­no su­vok­ti, kad da­bar ir „ki­tas lai­kas, ir ki­ta es­te­ti­ka“ ir su­si­tai­ky­ti, jog „tos pa­čios gat­vės ne­be­tu­rė­si­me“.

„Klau­si­mas, ar anks­čiau su­kur­tą rei­kia sau­go­ti?“ – svars­tė jis ir siū­lė „ne­pri­si­ka­bin­ti prie švies­tu­vo“.

Ar­chi­tek­tas Jo­nas Bar­kaus­kas pa­si­ge­do ur­ba­nis­ti­nio po­žiū­rio į for­muo­ja­mas erd­ves. Pri­mi­nė, jog jos tu­rė­jo sa­vo „le­gen­das“. Gai­džio Laik­ro­dis  bu­vo skir­tas su­si­ti­ki­mų vie­tai. Ar čia rei­kia ža­lio miš­ke­lio? Fon­ta­no „Paukš­čiai“ kur­ti turkš­tis van­de­ny­je, o ne tu­pė­ti ant grin­di­nio.

Fon­ta­ną „Paukš­čiai“ pro­jek­ta­vęs Al­gi­man­tas Čer­niaus­kas pa­ti­ki­no, jog jis dėl au­to­rys­tės „ne­verks“. Jis ra­gi­no gal­vo­ti, kiek su­ge­ba­me pa­čią gat­vę rea­bi­li­tuo­ti.

„Tu­ri­me komp­lek­są, kad ne­bė­ra se­na­mies­čio ir nie­ko ne­pa­da­ro­me, kad tą se­na­mies­tį rea­bi­li­tuo­tu­me“, – sa­kė jis ir ak­cen­ta­vo, jog bul­va­ras – tai gat­vės ti­pas ir ne­ga­li čia at­si­ras­ti at­ski­ros aikš­tės, skve­rai. Tik šių erd­vių pul­sa­vi­mas tu­ri bū­ti.

Kad gat­vė bū­tų gy­va ne tris ke­tu­ris mė­ne­sius, A. Čer­niaus­ko žo­džiais, rei­kia gal­vo­ti ir apie ap­sau­gą nuo dar­ga­nos, vė­jo.

Iš­sa­ky­ta kri­ti­ka, jog ne­si­ma­to aiš­kios idė­jos, stin­ga vien­ti­su­mo, per daug skir­tin­gų ele­men­tų ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros di­zai­ne ir žel­dy­nuo­se.

Ki­lo klau­si­mų, ir ko­dėl dvi­ra­čių ta­kų nė­ra? Pa­ti­kin­ta, jog ir ne­bus – to nė­ra ir anks­čiau at­nau­jin­to­je da­ly­je. Esą bul­va­ru dvi­ra­ti­nin­kai „lė­tai va­žiuo­ja“ vin­gu­riuo­da­mi tarp pės­čių­jų ir jiems ne­truk­do.

Užk­liu­vo svars­ty­mo da­ly­viams ir pro­jek­tuo­to­jų aiš­ki­na­mie­ji raš­tai su klai­do­mis: „Nė­ra Šiau­liuo­se „fo­to mu­zie­jaus“, yra Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jus.“

Pro­jek­tuo­to­jų vi­zua­li­za­ci­jos

Prie „Gai­džio Laik­ro­džio" siū­lo­ma so­din­ti me­džių ma­sy­vą, ku­rio vai­ni­kas for­muo­tų ža­lią sto­gą, po juo at­si­ras­tų erd­vė pa­sė­dė­ti ar lau­ko ka­vi­nei įreng­ti.

Po­vi­lo Vi­šins­kio aikš­tei su­tei­kia­ma dau­giau rep­re­zen­ta­ci­nės reikš­mės – so­di­na­mos ąžuo­lų ar skrob­lų juos­tos.

No­ri­ma at­ver­ti vaiz­dą į Dvi­ra­čių mu­zie­jų, o ša­lia uni­ver­si­te­to pa­sta­to pus­ra­čiais bū­tų sta­to­mi vien­ti­si suo­liu­kai.

Prie am­fi­teat­ro iš bul­va­ro pu­sės sta­to­mas pa­vil­jo­nas su kars­ty­nė­mis vai­kams žais­ti.

Fon­ta­nas „Paukš­čiai“ bus įreng­tas tie­siog grin­di­ny­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­trau­kos

Pro­jek­to ar­chi­tek­tū­ri­nės da­lies va­do­vė As­ta Kiau­nie­nė ti­ki­na: „Rea­guo­ja­me į tris sluoks­nius – is­to­ri­nį, 1980 me­tų ir į at­nau­jin­tą anks­čiau bul­va­ro da­lį. Pa­čią idė­ją iš­lai­ko­me – tik nau­jo­je ko­ky­bė­je.“

Mies­to ar­chi­tek­tai, ak­ty­vūs šiau­lie­čiai ati­džiai klau­so­si pro­jek­ti­nių pa­siū­ly­mų pri­sta­ty­mo, o vė­liau ko­ne tris va­lan­das dis­ku­tuos