Ar šventas Jurgis nugalės drakoną?

Ar šven­tas Jur­gis nu­ga­lės dra­ko­ną?

Pa­pi­lė­je (Ak­me­nės r.) prie baž­ny­čios Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­čiui pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti skulp­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją, vaiz­duo­jan­čią šv. Jur­gio ko­vą su dra­ko­nu. „Šiau­lių kraš­tui“ apie tai pa­ra­šius, ki­lo dis­ku­si­ja. Vie­tos kul­tū­ros na­mų re­ži­sie­rė Ni­jo­lė Gru­džins­kie­nė laik­raš­ty­je pa­reiš­kė, kad toks pa­si­rin­ki­mas – ne­tin­ka­mas, o Pa­pi­lės se­niū­nas spren­di­mus dėl me­ni­nių vie­šųjų ak­cen­tų ne­tu­rė­tų prii­mi­nė­ti už­da­ra­me ra­te, o kreip­tis į pla­tes­nę vi­suo­me­nę.

Po pub­li­ka­ci­jos Ak­me­nės ra­jo­no kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Edi­ta Stat­kie­nė at­siun­tė raš­tą-rei­ka­la­vi­mą pa­siaiš­kin­ti dėl iš­sa­ky­tos ar­gu­men­tuo­tos nuo­mo­nės.

Ko­kį dra­ko­ną tu­ri nu­ga­lė­ti šven­tas Jur­gis?

Vy­tau­tas RUŠ­­KYS

vytautas@skrastas.lt

Rei­ka­lau­ja pa­­siaiš­­ki­­ni­­mo

Ak­me­nės ra­jo­no kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Edi­ta Stat­kie­nė tar­ny­bi­nį nu­ro­dy­mą sa­vo pa­val­di­nei, Pa­pi­lės kul­tū­ros na­mų va­do­vei Vir­gi­ni­jai Kups­tie­nei pa­va­di­no „rei­ka­la­vi­mu pa­teik­ti paaiš­ki­ni­mą“ dėl re­ži­sie­rės N. Gru­džins­kie­nės „ašt­ro­kai ir kri­tiš­kai iš­sa­ky­tų min­čių spau­do­je“.

E. Stat­kie­nė raš­te tvir­ti­na: „2016 me­tų bir­že­lio 2 die­ną „Šiau­lių kraš­to“ laik­raš­ty­je iš­spaus­din­tas straips­nis „Pa­pi­lė tu­rės priim­ti dra­ko­ną?“ ne­tei­kia gar­bės Kul­tū­ros cent­ro ko­lek­ty­vui ir pa­ro­do vi­siš­kai pa­šli­ju­sius ir ne­kont­ro­liuo­ja­mus tar­pu­sa­vio san­ty­kius su mies­te­lio se­niū­nu A. Vai­čiu­mi.“

Sa­vo rei­ka­la­vi­mą E. Stat­kie­nė bai­gė: „No­riu, kad Jūs paaiš­kin­tu­mė­te to­kį Kul­tū­ros na­mų re­ži­sie­rės N. Gru­džins­kie­nės poel­gį ir kaip tai ga­li­ma paaiš­kin­ti. Ir kaip nu­ma­to­te to­liau bend­ra­dar­biau­ti su se­niū­ni­ja atei­ty­je“ (sti­lius ne­re­da­guo­tas – re­d. pa­st.)

Nuo­mo­nę grin­dė ar­gu­men­tais, pa­tei­kė pa­­siū­­ly­­mų

„Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­jo­je „Pa­pi­lė tu­rės priim­ti dra­ko­ną?“ N. Gru­džins­kie­nė svars­tė, ar prie Pa­pi­lės baž­ny­čios, ša­lia Si­mo­no Dau­kan­to pa­mink­lo, rei­kia sta­ty­ti be­si­rai­tan­čio dra­ko­no ir vir­šum jo pa­ki­bu­sio rai­to šven­to­ Jur­gio skulp­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją.

Ji pa­ste­bė­jo, kad Pa­pi­lės val­džia ne­krei­pia dė­me­sio į ki­to­kius pa­siū­ly­mus, o spren­di­mai prii­ma­mi ne­di­de­lia­me ra­te­ly­je, su­si­rin­kus se­niū­ni­jos kvies­ti­niams as­me­nims.

„Mū­sų se­niū­nas An­ta­nas Vai­čius prieš po­rą me­tų ga­vo „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ri­te­rio ti­tu­lą – kaip ge­ro dar­bo vals­ty­bės tar­ny­bo­je įver­ti­ni­mą, tai gal to­dėl vi­sai jo veik­lai tu­rė­tu­me pri­tar­ti ir vi­są­laik ty­lė­ti lyg už­riš­to­mis bur­no­mis“, – ko­men­ta­vo re­ži­sie­rė.

Sa­vo skep­tiš­ką nuo­mo­nę dėl kom­po­zi­ci­jos Ni­jo­lė pa­grin­dė ar­gu­men­tais. Krikš­čio­niš­ko­je iko­nog­ra­fi­jo­je dra­ko­nas nė­ra di­des­nis už nu­ga­lė­to­ją šv. Jur­gį, to­dėl jai to­kia švent­va­gys­tė nė­ra priim­ti­na.

Jos nuo­mo­ne, ge­riau Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­čiui ant pi­lia­kal­nio esan­čio­se ka­pi­nai­tė­se pa­sta­ty­ti kop­ly­tė­lę ar­ba su­kur­ti me­ni­nius ak­cen­tus, su­si­ju­sius su S. Dau­kan­tu, su 1918 me­tais.

„Ne ko­kia ne­pil­na­me­tė duk­ra, tu­rin­ti pa­siaiš­kin­ti“

Ga­vu­si sa­vo vir­ši­nin­kės rei­ka­la­vi­mą, Pa­pi­lės kul­tū­ros cent­ro va­do­vė V. Kups­tie­nė pa­ty­rė svei­ka­tos su­tri­ki­mų, krei­pė­si pa­gal­bos į me­di­kus.

„Jei bū­čiau šal­tų ner­vų, gal­būt nu­si­spjau­čiau, bet su­rea­ga­vau jaut­riai, nes neįž­vel­giu jo­kios kal­tės“, – re­dak­ci­jai sa­kė V. Kups­tie­nė.

Va­do­vė įvyk­dė nu­ro­dy­mą, nes, kaip pa­ti sa­kė, tu­ri dvi ge­ras cha­rak­te­rio sa­vy­bes: yra punk­tua­li ir pa­rei­gin­ga.

V. Kups­tie­nė pa­ra­šė E. Stat­kie­nei, jog ne­ga­li paaiš­kin­ti įstai­gos dar­buo­to­jos N. Gru­džins­kie­nės min­čių, nes pa­sta­ro­ji ser­ga, tu­ri ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lį.

Kai re­ži­sie­rė grįš į dar­bą, ve­dė­ja pa­si­ren­gu­si ra­šy­ti E. Stat­kie­nei dar vie­ną paaiš­ki­ni­mą. Ke­ti­na pa­ci­tuo­ti N. Gru­džins­kie­nės min­tis.

„Iš es­mės šiuo klau­si­mu aš pa­suo­ju, vien no­riu dirb­ti tik sa­vo kul­tū­ri­nį dar­bą, – „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė V. Kups­tie­nė. – O Ni­jo­lės ar ki­to dar­buo­to­jo aš ne­sus­tab­dy­siu. Kaip kiek­vie­nam at­ro­do, taip jie kal­ba.“

V. Kups­tie­nė sa­kė, kad re­ži­sie­rė nė­ra jos duk­ra ne­pil­na­me­tė, to­dėl ne­sup­ran­ta, dėl ko ji tu­rė­tų pa­siaiš­kin­ti.

Ve­dė­ja sa­kė, kad šios pa­siaiš­ki­ni­mų is­to­ri­jos kon­teks­te keis­tos at­ro­do fra­zės: lais­va Lie­tu­va, lais­vas žo­dis, lais­va min­tis.

V. Kups­tie­nė, 34 me­tus dir­ban­ti kul­tū­ros įstai­go­se, iki šiol ne­bu­vo ga­vu­si nu­ro­dy­mų teik­ti aiš­ki­ni­mus dėl vie­šos kri­ti­kos, d pa­reikš­tos nuo­mo­nės.

„Ne bo­bų tur­gus“

Kaip šią is­to­ri­ją ver­ti­na ir ko­men­tuo­ja ra­jo­no kul­tū­rai va­do­vau­jan­ti E. Stat­kie­nė?

„La­bai sua­be­jo­jau sa­vo dar­buo­to­jais – ar ne­rei­kė­tų at­sar­giau reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jai, re­ži­sie­riai ne­tu­rė­tų taip jau la­bai kiš­tis ir reikš­ti nuo­mo­nę apie tai, kas da­ro­ma mies­te­lio erd­vė­se. Juk su se­niū­nu to­liau rei­kia bend­rau­ti, ir lie­ka lie­ka­mų­jų reiš­ki­nių. Pir­miau rei­kė­tų pa­teik­ti pa­siū­ly­mus, o ne pul­ti kri­ti­kuo­ti“, – re­dak­ci­jai sa­kė di­rek­to­rė.

E. Stat­kie­nė įti­ki­nė­jo, jog no­rė­jo tik ge­ro: kad ne­kil­tų konf­lik­tų, gin­čų, o bū­tų pa­kal­ba­ma, su­si­ta­ria­ma.

Pra­šė pa­ra­šy­ti: „Ne­reiš­kia, kad aš, kaip įstai­gos va­do­vas, tu­riu ko­kį išanks­ti­nį nu­si­sta­ty­mą prieš sa­vo dar­buo­to­ją, o tik no­riu ži­no­ti jo nuo­mo­nę.“

Ko­dėl jos ne­pak­lau­sė, tar­kim, te­le­fo­nu?

„Man yra ra­miau, kai dar­buo­to­jai ma­nęs, kaip įstai­gos va­do­vo, pra­šo raš­tiš­kai. Juk įstai­ga – ne bo­bų tur­gus, ir mes ofi­cia­liais da­ly­kais bend­rau­ja­me raš­tais“, – paaiš­ki­no.

Po­kal­bio me­tu paaiš­kė­jo, kad cent­ro di­rek­to­rė yra su­si­pa­ži­nu­si su de­mok­ra­ti­jos, lais­vos ša­lies pra­džia­moks­liu.

„Ga­li žmo­gus vie­šai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, čia juk lais­voj Lie­tu­voj gy­ve­na­me“, – pa­reiš­kė.

Tad ko­dėl at­si­ra­do toks rei­ka­la­vi­mas?

„Ko­kį aš gau­siu at­sa­ky­mą, ta­da nu­sprę­siu: pa­da­rė pa­žei­di­mą ar ne­pa­da­rė“, – paaiš­ki­no.

Juo­džiau nei so­­viet­­me­­čiu

Šios is­to­ri­jos „kal­ti­nin­kė“ N. Gru­džins­kie­nė iš­kart sa­ko: „Juo­des­nė stag­na­ci­ja ne­gu ta­ry­bi­niais lai­kais.“

„Sup­ran­tu, kad pa­si­bai­gus ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lio ga­lio­ji­mo lai­kui grį­šiu į dar­bą, tu­rė­siu ra­šy­ti pa­siaiš­ki­ni­mą sa­vo įstai­gos va­do­vei – tiek jai, tiek man da­ro­mas mo­ra­li­nis ir psi­cho­lo­gi­nis spau­di­mas“, – sa­kė re­ži­sie­rė.

Ji ma­no, kad dar di­des­nį mo­ra­li­nį spau­di­mą pa­ty­rė jos tie­sio­gi­nė va­do­vė V. Kups­tie­nė.

„Aš dir­bu pir­maei­lė­se pa­rei­go­se, o daug ki­tų dar­buo­to­jų – ant­raei­li­nin­kai, tad jei ku­ris kur nors ką nors ne taip pa­sa­kys, tai ką va­do­vė ga­li su­gau­dy­ti, – svars­tė N. Gru­džins­kie­nė. – Sun­ku su­vok­ti, ko­dėl rei­kia kont­ro­liuo­ti bend­ra­dar­bių nuo­mo­nes, lais­ves.“

Re­ži­sie­rę šo­ki­ra­vo pa­ts pa­siaiš­ki­ni­mo rei­ka­la­vi­mas:

„Iš­reiš­kiau nuo­mo­nę dėl nu­ma­ty­to sta­ty­ti pa­mink­lo Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės 100-me­čiui, o rea­lus gy­ve­ni­mas to­li nuo ne­prik­lau­so­my­bės. Gal tik far­sas tie da­bar­ti­niai skel­bi­mai apie mū­sų de­mok­ra­ti­ją, lais­vę? Tai be­lie­ka kreip­tis, Die­vu­li šven­tas.“

Per­len­kė laz­­dą

Apo­li­na­ras NI­CIUS, ra­jo­no vi­ce­me­ras, ku­ruo­jan­tis kul­tū­ros įstai­gų veik­lą, paaiš­ki­no, kad skulp­tū­ra Pa­pi­lė­je bus sta­to­ma iš au­kų, to­dėl kiek­vie­nas au­ko­to­jas tu­ri ži­no­ti, kam au­ko­ja.

„Re­ži­sie­rei rei­kia sa­ky­ti ačiū, kad iš­drį­so pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Nie­ko ne­pa­že­mi­no. Žmo­gus tu­ri tei­sę vie­šai kal­bė­ti, ką ma­no ir už tai ne­ga­li­ma per­se­kio­ti“, – ele­men­ta­rias tie­sas paaiš­ki­no A. Ni­cius.

Vi­ce­me­ras re­dak­ci­jai sa­kė, kad E. Stat­kie­nė per­len­kė laz­dą.

Pa­sak jo, va­do­vė ga­lė­jo pa­da­ry­ti eti­kos pa­žei­di­mų, ku­riuos svars­to ra­jo­no Tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja. Dėl ga­li­mų pa­žei­di­mų bet kas ga­li kreip­tis į tie­sio­gi­nį E. Stat­kie­nės darb­da­vį ra­jo­no me­rą Vi­ta­li­jų Mit­ro­fa­no­vą.

Tvir­tas sto­gas virš gal­vos?

„Šiau­lių kraš­tas“ jau ne kar­tą ra­šė, kaip dėl E. Stat­kie­nės dar­bo sti­liaus į ra­jo­no me­rą krei­pė­si Kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jai.

Praei­tų me­tų rug­sė­jį ra­jo­no kul­tū­ros įstai­gų bend­ruo­me­nės su­si­rin­ki­me E. Stat­kie­nei pa­siū­ly­ta ne­be­va­do­vau­ti ra­jo­no Kul­tū­ros cent­rui.

Tuo­met to­kios ga­li­my­bės neat­me­tė ir me­ras V. Mit­ro­fa­no­vas. Jis pa­siū­lė E. Stat­kie­nei rink­tis iš dvie­jų ga­li­my­bių: vie­šai dar­buo­to­jų at­si­pra­šy­ti ar­ba pa­lik­ti po­stą.

Di­rek­to­rė neat­sip­ra­šė, bet li­ko va­do­vau­ti.

Ne­su­lau­kę per­mai­nų, iš Nau­jo­sios Ak­me­nės kul­tū­ros rū­mų pa­si­trau­kė chor­meis­te­rė, pa­ro­dų or­ga­ni­za­to­rė, miš­raus cho­ro va­do­vė. Dėl to da­lis me­no mė­gė­jų nu­sto­jo lan­ky­ti re­pe­ti­ci­jas.

Kaip bus šį­kart?

Autoriaus nuotr.

DIREKTORĖ: Akmenės rajono kultūros centro direktorė Edita Statkienė: "Nedraudžiu viešai reikšti savo nuomonės, o tik noriu suprasti, ką žmogus taip sakydamas viešai jaučia. Noriu žinoti, ką mano darbuotojai galvoja."

VER­TI­NI­MAS: Pa­pi­lė­je prie baž­ny­čios Nep­rik­lau­so­my­bės šimt­me­čiui no­ri­ma pa­sta­ty­ti skulp­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją su šv. Jur­giu ir dra­ko­nu. Tei­gia­ma, kad šis su­ma­ny­mas prieš­ta­rau­ja kirkš­čio­niš­ka­jai iko­nog­ra­fi­jai, o spren­di­mas priim­tas vi­suo­me­nei ne­ži­nant.

REI­KA­LA­VI­MAS: Iš Pa­pi­lės kul­tū­ros na­mų va­do­vės Vir­gi­ni­jos Kups­tie­nės rei­ka­lau­ja­ma pa­siaiš­kin­ti dėl ki­to žmo­gaus iš­sa­ky­tos nuo­mo­nės.

NUO­MO­NĖ: Pa­pi­lės kul­tū­ros na­mų re­ži­sie­rė Ni­jo­lė Gru­džins­kie­nė ma­no, kad Pa­pi­lės se­niū­ni­ja neį­sik­lau­so į bend­ruo­me­nės nuo­mo­nę.