Ar Šiauliai nusipelnė „Kretino“?

Ar Šiau­liai nu­si­pel­nė „Kre­ti­no“?

Gū­džiu so­viet­me­čiu Šiau­lius va­da­vęs iš pil­kos kas­die­ny­bės di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas yra su­kū­ręs gau­sy­bę šyp­se­ną ke­lian­čių ir mąs­ty­ti ver­čian­čių ob­jek­tų. Le­gen­di­nio šiau­lie­čio fan­ta­zi­ja ne­si­liau­ja ste­bi­nu­si ir da­bar. Jis su­kū­rė dau­giap­ras­mį skulp­tū­ri­nį ob­jek­tą „Kre­ti­nas“. Tik ar Šiau­liai nu­si­pel­nė jo „Kre­ti­no“?

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Ką pa­sa­kys „Kre­ti­nas“?

Di­zai­ne­ris, dai­li­nin­kas, kul­tū­ros is­to­ri­kas mė­gė­jas, kraš­to­ty­ri­nin­kas Vi­lius Pu­ro­nas už­su­ka į re­dak­ci­ją ne­ši­nas pluoš­tu nuo­trau­kų, ku­rio­se – jo kū­ri­niai.

Jis Šiau­liams su­kū­rė ir rea­li­za­vo su bend­raau­to­riais mies­to iden­ti­te­tą for­ma­vu­sius ob­jek­tus – laik­ro­dį „Gai­dys“, tū­ri­nės rek­la­mos, sie­ni­nės fa­sa­dų ta­py­bos kū­ri­nių Šiau­lių pės­čių­jų bul­va­re. Jie pa­grin­di­nę mies­to gat­vę pa­da­rė iš­skir­ti­nę tuo­me­tė­je So­vie­tų Są­jun­go­je.

Idė­jų ne­sto­ko­jan­tis Šiau­lių le­gen­dų me­džio­to­jas, ir pa­ts jau ta­pęs le­gen­da, atė­jo ne­ši­nas nau­jau­sio sa­vo kū­ri­nio „Kre­ti­nas“ nuo­trau­ka.

Kol kas šis kū­ri­nys stūk­so dirb­tu­vė­se. Jis, kaip ir dau­ge­lis pa­sta­ro­jo me­to dar­bų, pa­ga­min­tas iš skar­dos ir ne­tau­raus me­ta­lo. Ta­čiau, kaip ir vi­si V. Pu­ro­no kū­ri­niai, yra ver­tin­gas sa­vo dau­giap­ras­miš­ku­mu, šmaikš­čiu po­žiū­riu į kas­die­ny­bę ir laik­me­tį.

„Da­bar­ti­nis kū­ry­bi­nis pa­sau­lis ku­ria, pa­vyz­džiui, per­for­man­sus, ku­rie tą pa­čią aki­mir­ką, kai tik jos bai­gia­mos kur­ti, tam­pa ne­be ver­ty­bė­mis. Tai­gi me­nas yra me­las, bet tei­ses­nis už tie­są. Ste­bė­da­mas me­ną, jau­ti, kaip vib­ruo­ja pa­sau­lis, ma­tai daug da­ly­kų“, – apie idė­ją kur­ti dau­giap­ras­mius skulp­tū­ri­nio di­zai­no ak­cen­tus sa­kė V. Pu­ro­nas.

Skulp­tū­ri­nis ob­jek­tas „Kre­ti­nas“ taip pat dau­giap­ras­mis, gau­sy­bė reikš­mių už­ko­duo­ta ir jo keis­ta­me pa­va­di­ni­me. Kre­ti­nas – to­dėl, kad kre­ta, dre­ba, nes yra pa­ga­min­tas iš spy­ruok­lių. Kre­ti­nas ga­li reikš­ti ir Kre­tos gy­ven­to­ją. Taip pat iš­ver­tus iš ru­sų kal­bos žo­dis „кретин“ ga­li reikš­ti bu­ką, kvai­lą žmo­gų.

Di­zai­ne­ris pa­sa­ko­ja, kad šio skulp­tū­ri­nio ak­cen­to tik­ra­sis pa­va­di­ni­mas bus „Cre­ti­nus clo­se­ti­cus“.

Di­zai­ne­ris var­di­ja, kad šio­je skulp­tū­ro­je ga­li bū­ti at­spin­dė­tas ir laik­me­tis, ir mies­tą val­dan­tie­ji. Kas konk­re­čiai? V. Pu­ro­nas ne­links­mai šyp­so­si.

Jo nuo­mo­ne, „Kre­ti­nui“ vie­tą, kur sto­vė­ti, pa­rinks lai­kas, nes jis „pa­gal pra­smę ga­li sto­vė­ti ir prie Sa­vi­val­dy­bės, ir tur­gu­je, ir Lie­tu­vos di­zai­no mu­zie­ju­je“.

Di­zai­ne­ris pro­jek­tuo­ja ne skulp­tū­rą, o san­ty­kį

V. Pu­ro­nas len­kia pirš­tus, ko­kiais epi­te­tais jis yra pra­var­džiuo­ja­mas, kai gar­si­na mies­tą sa­vo šmaikš­čiais kū­ri­niais ir kū­ry­bi­nę ener­gi­ją ski­ria tam, kad žmo­nės mąs­ty­tų.

„Pro­jek­tuo­da­mas, pa­vyz­džiui, „La­pę“, ku­rią ži­no dau­gy­bė Lie­tu­vos žmo­nių ir už­sie­nio tu­ris­tų, aš pro­jek­ta­vau ne la­pę, o klau­si­mą – ko­dėl la­pė? Kas ge­riau pa­ža­dins smal­su­mą žmo­gui do­mė­tis, koks bu­vo ge­le­ži­nio vil­ko vaid­muo Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je, jei ne to­kie ma­no ke­lia­mi klau­si­mai. Čia yra ma­no ku­ria­mų skulp­tū­ri­nių ak­cen­tų es­mė“, – at­sklei­dė V. Pu­ro­nas.

O ga­min­ti tuos ak­cen­tus taip pat ėmė­si pa­ts, nes tie­siog ne­tu­rė­jo skulp­to­riaus.

V. Pu­ro­nas ak­cen­ta­vo, kad dau­ge­liui svar­bių, es­mi­nių da­ly­kų pa­ste­bė­ti žmo­nėms truk­do po­žiū­ris.

„Po­žiū­ris truk­do ma­ty­mui, štai ko­dėl kai ku­rie ma­no kū­ri­nė­liai yra su­pro­jek­tuo­ti psi­cho­lo­gi­niam smū­giui“, – sa­kė idė­jų ne­sto­ko­jan­tis di­zai­ne­ris.

Šiau­lie­čiai dar pri­si­me­na da­bar­ti­nės Šiau­lių val­džios ir jai pa­lan­kių šiau­lie­čių ak­ci­jas prieš ži­no­mą kū­rė­ją, kai jis bu­vo tam­po­mas po teis­mus, lei­džiant tūks­tan­ti­nes su­mas iš biu­dže­to už tai, kad bu­vo iš­kė­lęs prie sa­vo dirb­tu­vės lan­gų pla­ka­tą „Šiau­liai – uni­ver­si­te­ti­nis mies­tas“. Pla­ka­tas bu­vo nuim­tas už mies­to biu­dže­to pi­ni­gus.

De­monst­ra­ty­viai bu­vo griau­na­mas prie Šiau­lių are­nos sto­vė­jęs jo kū­ri­nys „Penk­ta­sis kė­li­nys“, o po­žiū­ris į di­zai­ne­rio me­ną bu­vo de­monst­ruo­ja­mas pa­sta­čius prie jo kū­ri­nio klo­ze­tą gam­ti­niams rei­ka­lams at­lik­ti. Da­lis jau­nų šiau­lie­čių, sta­čiu­sių­ klo­ze­tą le­gen­di­niam Šiau­lių di­zai­ne­riui, šį ko­vą da­ly­vaus sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se – ren­gia­si ei­ti val­dy­ti mies­to ūkio ir biu­dže­to.

„Pa­vy­dą rei­kia už­si­tar­nau­ti, o po to srėb­ti“, – dar vie­ną sen­ten­ci­ją, iš­ban­dy­tą sa­vo kai­liu, pa­gar­si­no V. Pu­ro­nas. Ir pri­dū­rė, kad men­ki­nan­tiems jį žmo­nėms tai „yra vie­nin­te­lis bū­das jiems sa­ve rea­li­zuo­ti“.

„Kai tą da­ly­ką su­pran­ti, liūd­nai šyp­te­li, to­dėl, kad mū­sų tau­tą nu­ma­ty­ta su­pju­dy­ti, siū­lo­ma dis­ku­tuo­ti apie skulp­tū­ras mies­tų aikš­tė­se, bet juk siū­lo­ma ne dis­ku­si­ja, o konf­lik­tas. Ki­ta ver­tus, aš ne­ga­liu dis­ku­tuo­ti apie skulp­tū­rą su žmo­gu­mi, ku­ris pen­ke­rius me­tus ne­si­mo­kė me­no“, – ne­links­mai šyp­so­si šiau­lie­tis, neį­ti­kęs da­bar­ti­nei Šiau­lių val­džiai.

Di­zai­ne­ris, kraš­to­ty­ri­nin­kas V. Pu­ro­nas prieš pat Nau­juo­sius me­tus bai­gė ra­šy­ti kny­gą apie Lie­tu­vos ri­te­ri­ją. Vie­nas iš Lie­tu­vos ri­te­ri­jos prie­sa­kų skam­ba taip: „Prieš praei­tį nu­siimk ke­pu­rę, prieš atei­tį – at­si­rai­tyk ran­ko­ves“.

Rei­kė­jo ki­tiems, bet ne sa­viems

Per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus V. Pu­ro­nas su­kū­rė 18 kū­ri­nių, da­lis iš jų pa­sta­ty­ti ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se, da­lis – Šiau­liuo­se. Pak­ruo­jy­je – „Hen­kaus He­penč­kaus“ skulp­tū­ra, Nai­siuo­se – „Ka­ra­liš­kų­jų žal­čių šei­my­na“, Še­du­vo­je – „Sta­čia­gal­vis“, o į Bai­so­ga­lą per­kel­tas „Penk­ta­sis kė­li­nys“, sto­vė­jęs prie Šiau­lių are­nos.

V. Pu­ro­no su­kur­tas skulp­tū­ri­nis ak­cen­tas, skir­tas 1863 me­tų su­ki­lė­liams, iš­ke­lia­vęs į Pa­je­vo­nis Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne. Ši vie­ta pa­si­rink­ta to­dėl, kad ten dar ga­jus žmo­nių at­si­mi­ni­muo­se, už­ra­šuo­se 1863 me­tų su­ki­li­mas ir ko­vos su ca­ro ka­riuo­me­ne.

Prieš pat Nau­juo­sius dar vie­nas V. Pu­ro­no dar­bas iš­vež­tas į Ra­sei­nius, nes ra­sei­niš­kiai di­džiuo­ja­si, kad bū­tent jie pir­mie­ji iš­lei­do lie­tu­viš­ką pa­što ženk­lą ly­giai prieš 100 me­tų. Pir­ma­sis lie­tu­viš­kas pa­što ženk­las da­tuo­ja­mas 1919 me­tų 1 mė­ne­sio 19 die­ną.

Taip pat jau yra su­kur­tas jau­na­ve­džių kry­žius, skir­tas Gruz­džiams.

„Gruz­džių kle­bo­nas la­bai ge­rai pa­skai­čia­vo – jei­gu jau­ni­mas ei­na pas jį tuok­tis, ko­dėl ne­pa­da­rius šven­to­riu­je zo­nos, kur jau­nie­ji ga­lė­tų įsiam­žin­ti. Jau­na­sis su jau­ną­ja at­si­sto­ja ant kry­žiaus pa­ky­los, ant šir­du­čių pri­tvir­ti­na­mos jų var­dų pir­mo­sios rai­dės, o ves­tu­vių pa­ly­da sto­vi ap­link ir fo­tog­ra­fuo­ja­si!“ – pa­sa­ko­jo V. Pu­ro­nas.

Lau­kia sa­vo lai­ko

Da­lis V. Pu­ro­no kū­ri­nių, kaip ir dau­giap­ras­mis „Kre­ti­nas“, dar lau­kia sa­vo lai­ko ir Šiau­lių bei šiau­lie­čių dė­me­sio.

Kai kurie jo darbai neseniai buvo pastatyti ir Šiauliuose, bet, dizainerio teigimu, "taip, kad niekas net nepastebėtų".
Per praėjusias Užgavėnes buvo sudeginta Morė, kuriai šmaikštumo nestokojantis dizaineris buvo davęs vardą "Padla". Šiemet Ginkūnų kapinėse buvo pastatytas V. Purono sukurtas stovas kapų žvakėms, žvakidėms, kurios gali būti panaudojamos ne vieną kartą.
Tačiau didesnieji V. Purono kūriniai, kurie galėtų, pasak autoriaus, garsinti Šiaulius ir taip nešti miestui naudą, Šiauliams kol kas nereikalingi.

Vienas tokių – "Baziliskas", kuris kalba, dūmus leidžia. Jo, pasak V. Purono, prašė jau trys šalies miestai, bet V. Puronas jį kūrė Šiauliams ir laukia būtent miesto dėmesio.

Dėmesio ir savo vietos laukia V. Purono sukurtas "Kardas". Laukia ir "Bitinėlis", kuris yra sukurtas  legendai atminti, kaip virš Šiaulių atskrido didžiulis vandens ežeras ir kabojo virš miesto, kol žmonės neatspėjo jo vardo. Kai kažkas iš senųjų šiauliečių sušuko "Bitinėlis!", didžiulė vandens masė nukrito ant žemės ir Šiauliai turi ežerą, kuris nuo seno buvo vadinamas Bitinėlio, vėliau Talšos, o dabar – Talkšos ežeru.

"Gal ateis laikas pastatyti ant Talkšos ežero švyturį, kuris šviestų žiemos vakarais ant ežero ledo čiužinėjantiems ir slidinėjantiems, o vasaromis tiktų iš viršaus filmuoti vandens sporto renginius. Idėja yra", – sako žinomas dizaineris.

Atsitokėjimo laukia ir 1 JAV centas

Savo eilės kelerius metus laukia ir V. Purono sukurtas atminimo ženklas 1 JAV centui. Niekaip nesurandama pagarbios vietos jam Šiauliuose pastatyti, kad būtų matomas ir lankomas turistų, kurie žinią apie tai, kad Šiauliai yra įžymios visame pasaulyje monetos autoriaus vaikystės miestas.

"Laukiu ir aš, nes siūloma prekė – pigi. Bet iš tikrųjų ji yra brangi ir pasauliniu lygmeniu", – sako V. Puronas.

Būtent V. Puronas surado ir išpopuliarino faktą apie tai, kad 1 cento JAV monetą sukūręs skulptorius Viktoras Dovydas Breneris Šiauliuose praleidęs vaikystę ir vėliau išvykęs į JAV, ten 1907-aisiais sukūrė vieno cento monetą, vadinamąjį Linkolno centą, nes jis yra skirtas 16-ojo JAV prezidento Abraomo Linkolno gimimo 100-osioms metinėms.

V. D. Brenerio sukurtas 1 centas – seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje.

Dizainerio V. Purono sukurtas atminimo ženklas šiai istorinei monetai padėjo Šiauliams gauti dar vieną unikalią kolekciją. Amerikos lietuviai atvežė į Šiaulius unikalią pasaulyje kolekciją 1 JAV cento monetų, leistų JAV monetų kalykloje nuo 1907 iki 1917 metų. Tokios kolekcijos pasaulyje egzistuoja tik dvi – Čikagos muziejuje ir Šiauliuose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Di­zai­ne­rio Vi­liaus Pu­ro­no skulp­tū­ri­nis ob­jek­tas „Kre­ti­nas“ – dau­giap­ras­mis. Jis ir kre­ta, ir sim­bo­li­zuo­ja kvai­lą, bu­ką žmo­gų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vi­lius Pu­ro­nas prie sa­vo kū­ri­nio „Penk­ta­sis kė­li­nys“ ša­lia Šiau­lių are­nos. Da­bar šis kū­ri­nys – Bai­so­ga­lo­je.

1 JAV cen­tui ir jo kū­rė­jui skir­tas Vi­liaus Pu­ro­no dar­bas lai­ki­nai bu­vo pa­sta­ty­tas prie Šiau­lių ap­skri­ties  Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos.

Dizaineris Vilius Puronas nenustoja kurti skulptūrinių objektų, kurių paskirtis – padėti žmonėms mąstyti ir susimąstyti.