Ar renovuotuose daugiabučiuose šildymas pigesnis?

BETA archyvo nuotr.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje.
Gyventojus renovuoti daugiabučius dažnai skatina mažesnės šildymo sąskaitos. Visgi visuomenėje sklando įsitikinimas, kad atnaujinus pastatą, yra keliama šildymo kaina. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) aiškinasi, kaip yra iš tikrųjų.

„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.

Kas sudaro šildymo kainą?

Šilumos kaina susideda iš pastovios (būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos) ir kintamos (kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai) dalies.

„Kintama kainos dalis priklauso nuo šilumos poreikio. Jei po daugiabučio namo renovacijos sumažėja energijos poreikis – mažiau deginama kuro – tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos. Tuo metu pastovi dalis, dėl šilumos tinklų infrastruktūros pritaikymo, laikinai padidėja. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, šiluma tiekiama žemesnės temperatūros, efektyviau dirba įrenginiai ir ilgiau tarnauja vamzdynai, todėl šilumos kaina ilgainiui taip pat mažėja“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šaltuoju metų laikui mokame brangiau

Žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Šiuo laikotarpiu, išaugus kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, paklausai, padidėja jo kaina ir už šildymą mokame brangiau. Tačiau patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

„Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visa tai prižiūrinčios įmonės ar asmens pastangos. Deja, apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį“, – aiškina V. Lukoševičius.

Daugiabučio namo renovacijos metu tokie neefektyvūs šilumos punktai, kurios reikia valdyti rankiniu būdu, keičiami į automatizuotus, taip ženkliai sumažinant šilumos sąnaudas.

Ar įmanoma pakelti šilumos kainą konkrečiam daugiabučiui?

Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamus ir pastovius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.

„Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkio aptarnavimui skirtas pastovias sąnaudas. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos“, – teigia V. Lukoševičius.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas priduria, kad siekiant sumažinti suvartojamos šilumos energijos sąnaudas, svarbu planuoti ir šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą. Nors tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą, pasiektos naudos yra didžiulės ir ilgalaikės.

Užs. Nr. 479920

1 1