Ar reikia visuotinio šaukimo į kariuomenę?

Redakcijos archyvo nuotr.
Krašto apsaugos ministerija pristatė visuotinio šaukimo studiją ir pakvietė viešai diskusijai: ar reikia pereiti prie privalomo visuotinio šaukimo? Į karinę tarnybą būtų šaukiami 18–19 metų jaunuoliai iš karto po mokyklos baigimo. Privalomai pašaukti gali būti net tik vaikinai, bet ir merginos.

„Šiaulių krašto“ kalbintų šiauliečių, mokymo įstaigų vadovų, verslo atstovų, tėvų nuomonės nėra vienareikšmės.

Ką sako ministras

Galimybių vertinimo studijoje numatyta, jog įvedus visuotinį privalomą šaukimą į kariuomenę, į ją būtų kviečiami pagrindinę/vidurinę mokyklą pabaigę 18–19 metų jaunuoliai, o karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas.

Jeigu sprendimas dar šiemet būtų priimtas, tai visuotinis privalomas šaukimas galėtų būti įgyvendintas 2028–2030 metais.

Du šaukimo modeliai pristatomi. Vienas – šaukiami tik vaikinai, kitas – šaukiamos ir merginos.

Skaičiuojama, jog kasmet būtų galima pašaukti iki 6 tūkstančių vaikinų, o su merginomis – beveik 12 tūkstančių jaunuolių. Dabar pašaukiama pagal kariuomenės poreikį iki beveik 4 000 jaunuolių.

Kiek lėšų reikėtų? Vien pradinės investicijos tik visuotinio vaikinų šaukimo atveju kainuotų 415 milijonų eurų. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos – 1,5 mlrd. eurų. Priklausomai nuo modelio kasmet reikėtų dar 80 mln. eurų ( šaukiant vien vaikinus) ir 220 mln. eurų (šaukiant ir merginas).

„Esminis klausimas, į kurį turime atsakyti viešoje diskusijoje – ar valstybė šiuo metu yra pasirengusi prisiimti iš tokio sprendimo išplaukiančius įsipareigojimus, – pabrėžia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešime spaudai. – Kalbu ne tik apie finansavimą, bet ir apie platesnius pokyčius, į kuriuos turėtų įsitraukti ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir švietimo, teisėsaugos, teisėtvarkos ir kitos valstybės institucijos, ir kurie tiesiogiai ar netiesiogiai paliestų didelę dalį piliečių. Tai turi būti bendras visos valstybės projektas“.

Ministro įsitikinimu, „visuotinės karo prievolės įvedimas galėtų duoti neabejotiną naudą valstybei ir piliečiams asmeniškai: tarnautų kaip svarbi atgrasymo priemonė, užtikrintų platesnės visuomenės dalies įtraukimą į gynybą, socialinį teisingumą, visuomenės ir kariuomenės ryšio stiprėjimą, fizinių, socialinių įgūdžių ir specifinių gebėjimų jaunuoliams suteikimą“.

Pristatydamas viešai visuotinio šaukimo galimybių studiją A. Anušauskas svarstė, jog link visuotinio šaukimo į kariuomenę ir taip judama dėl demografinės situacijos, nes po 6–8 metų greičiausiai bus šaukiami visi karo tarnybai tinkami jaunuoliai. Tik kažin, ar bus šaukiamos ir merginos, mat pagal atliktą visuomenės nuomonės tyrimą tam pritariantys tik 14 proc. gyventojų.

Ką mano šiauliečiai

Ramunė KANČIAUSKIENĖ, trijų sūnų mama:

– Aš esu prieš prievartą. Prieš bet kokį prievartinį veiksmą – ar tai būtų visuotinai privaloma karinė tarnyba, ar privalomi skiepai.

Gyvename demokratijos laikais. Auginame vaikus, kad jie turėtų teisę rinktis. Nesakau, kad karinė tarnyba yra blogai – joje yra pliusų. Bet tai turi būti žmogaus pasirinkimas. Jeigu mano sūnūs patys rinksis karinę tarnybą, aš tik pritarsiu.

Visi mes mylime savo Tėvynę ir patriotinis ugdymas labai svarbu. Bet mes nemotyvuosime jaunų žmonių, primesdami jiems prievartą. Tuos dalykus ne prievarta turime ugdyti. Prievarta tik iššauksime neigiamą atoveiksmį ir norimo rezultato nebus. Mes ir taip jau labai esame susipriešinę. Ir šiuo atveju dar labiau žmones supriešinsime: vieni bus – už, kiti – prieš.

Motyvuotiems, siekiantiems aukštojo mokslo jaunuoliams vieneri metai būtų realiai išmesti iš gyvenimo. Visada yra dalis abiturientų, kurie nežino, ką darys baigę mokyklą, bet didžioji dalis yra apsisprendę ir žino, ką daryti. Ir jeigu juos atitraukiame nuo tikslo ir įmetame ten, kur jie nenori būti, tai nėra normalu. Taip neturi būti.

Labai siaurai mąstoma. Geriau skatinkime savanorystę ir savanorių tapimą profesionalais kariais.

Dabar vyksta nuolatinis gąsdinimas – tai virusu, tai karu. Manau, tai – politiniai dalykai, kurie vyksta tam tikrai informacijai pripumpuoti. Ir daug žmonių tuo tiki.

Vitalis BALSEVIČIUS, Didždvario gimnazijos direktorius:

1

– Manau, kad turėtų būti išlyga tiems jaunuoliams, kurie įstos į aukštąsias mokyklas. Jiems tarnyba galėtų būti atidėta, kaip yra dabar.

Dėl visuotinio privalomo šaukimo labai rimtai reikėtų svarstyti. Ar valstybė galės panešti tokią naštą? Jeigu kiekvienais metais bus pašaukiama po 12 tūkstančių (kartu su merginomis) šauktinių, tai įsivaizduokime, kokius didžiulius pinigų srautus ir kokias vietas, kur jie tarnaus, reikia turėti.

Galime deklaruoti, kad, štai, pašauksime 6 tūkstančius ar net 12 tūkstančių, bet kur mes juos padėsime?

Dabar yra atėjęs toks deklaracijų laikas, kad jų paleidimą į eterį labai atsargiai reikia vertinti. Aš ne prieš visuotinį šaukimą – žmonės turi ginti Tėvynę ir mokėti ją ginti, bet tai reikia daryti protingai.

Ar galėtų būti įvestas karinis rengimas mokyklose? Dabar vaikai turi 35 pamokas per savaitę – mokosi pilną darbo dieną. Pridėti dar vieną papildomą pamoką – nerealu. Tai būtų vietoj kažko, o ką turėtume „nuimti“ – matematiką, lietuvių kalbą? Yra pilietinis ugdymas, galima integruoti. Bet ne tokį specialų karinį rengimą, kokį daro nuo vaikų darželio kinai ar rusai.

Saulius DARGUŽAS, Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius:

1

– Ar reikia visuotinio jaunuolių šaukimo? Galbūt. Bet paklauskite verslo įmonių ir darbdavių, kuriems darbuotojų reikia – reikėjo jau vakar, reikia šiandien, o ateityje dar labiau trūktų.

Aišku, bus vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kai pas mus nebus stojančiųjų. Moksleivių, žinoma, mažės, bet paskui vėl atsirastų. Gerai, kad pas mus dabar stoja profesijos mokytis ne vien po mokyklos baigimo, yra ir vyresnio amžiaus, ir net aukštąsias pabaigę.

Kažkada turėjome karinį parengimą, mokė karininkai, buvo ir aikštelės, ir šaudyklos įrengtos. Galima būtų vėl karinį mokymą įvesti.

Renata BILBOKAITĖ, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė:

1

– Nemanyčiau, kad efektyvu įvesti privalomą visuotinį šaukimą. Tai susiję su jaunų žmonių ateitimi ir gali atsiliepti jų gyvenimo kokybei, įsitvirtinimui darbo rinkoje. Nemanyčiau, kad tai gera išeitis.

Manau, kad ir akademinė bendruomenė, ir jaunimas tam nepritartų. Jauni žmonės turi turėti pasirinkimą. Gal geriau skirti lėšas universitetams, kolegijoms ir įvesti karinį parengimą? Juolab kad dabar yra galimybė ir nuotoliu įvairias veiklas organizuoti, parodyti, demonstruoti. Galimybių yra tokių, kokių nebuvo nei prieš dešimt, nei prieš dvidešimt metų.

Kiekviename universitete visi jaunuoliai galėtų būti mokomi karinės parengties, nes tai aktualu ir vyrams, ir moterims. Tai būtų kur kas geriau, nei atitraukti nuo studijų jaunuomenę, norinčią įgyti aukštąjį išsilavinimą. Metų laiko pertrauka, orientuojantis į visai kitus tikslus, manau, nebūtų tikslinga.

Pas mus stoja studijuoti dalis ir vyresnio amžiaus, nei 18–19 metų. Bet jeigu būtų privalomas visuotinis šaukimas visiems jaunuoliams iš karto po gimnazijos baigimo, mes prarastume pusę stojančiųjų.

Raimundas VAIŠVILAS, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Švietimo komiteto pirmininkas, UAB „Jupojos technika“ vadovas, trijų dukrų tėvas:

1

– Man atrodo, vyrukams nebūtų problemos atlikti tarnybą kariuomenėje. Atsižvelgiant į šios dienos realijas, nepamaišytų išmokti naudoti ginklą ir mokėti apsiginti.

Jau dabar apie 30 procentų baigusiųjų mokyklas niekur toliau nesimoko, važiuoja kažkur padirbėti ir suprasti, ko nori. Ir tokios nuostatos kuo toliau, tuo labiau populiarėja. Kariuomenė, manau, geras būdas vaikinams suprasti, ko iš tiesų nori, ir greičiau subręstų. Kai po aukštojo mokslo baigimo ar kokius dvejus–trejus metus padirbus paima į kariuomenę, nėra gerai.

O dėl merginų reikėtų svarstyti. Ar tikrai pas mus jau taip blogai, kaip Izraelyje, kur ir merginos privalomai tarnauja ir kur šalis iš visų pusių yra priešiškoje apsuptyje. Gal nėra taip blogai?

Merginos savanorės galėtų tarnauti arba merginoms užtektų kokių trijų mėnesių privalomų kursų apie pasipriešinimo variantus kitomis formomis, o ne lendant po kulkomis. Į tokią supaprastintą tarnybą leisčiau ir savo dukras.

Žinoma, jaunimo profesinis rengimas nusitęstų, būtų vienerių metų pertrauka, bet grįžtų ir eitų mokytis ar dirbti. Įmonėse darbuotojų stygius didelis ir ne visi man pritars. Bet, mano nuomone, saugumas ir laisvė yra svarbiau nei gamyba ar pardavimai. Jeigu nežinai, kaip gintis, ir nėra kas gina, tai gali prarasti ir gamybą, ir verslus – viską.