Ar po rinkimų mus gydys greičiau ir geriau?

Redakcijos nuotr.
Kokius pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje žada partijos, eidamos į Seimo rinkimus? Pandemijos kontekste sveikatos problemos tapo kaip niekada aktualios. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kas yra deklaruojama rinkimų programose ir kaip tai vertina Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas SUDARIS, Pakruojo ligoninės direktorius.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas SUDARIS, Pakruojo ligoninės direktorius, „Šiaulių kraštui“ komentuodamas partijų rinkiminius pažadus lygino juos su realia situacija.

Sveikata – jau prioritetas

Domėjomės programomis partijų, kurios pagal visuomenės nuomonės tyrimus yra potencialios pretendentės patekti į Seimą ir formuoti valdančias koalicijas.

Socialdemokratų partija sveikatą iškelia į vieną svarbiausių prioritetų ir skelbia tokią deklaraciją: „Gerovės valstybė: sveikata, pajamų apsauga ir solidarūs mokesčiai.“

Įvardija, jog vienas iš veiksmų bus „sveikatos priežiūros regionuose stiprinimas“. Ir štai toks pažadas: „Vietoj viso pacientų srauto nukreipimo į kelias didžiąsias įstaigas ir begalinių eilių sukursime tvarų, vieningai koordinuojamą ir prieinamą pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą visuose regionuose“.

Partijos žada didinti gydymo paslaugų prieinamumą, stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį – šeimos gydytojo centrus.

Socialdemokratai teigia:“ užtikrinsime, kad šeimos gydytojo komanda taptų sveikatos sistemos „ašimi“, sprendžianti daugumą sveikatos problemų.“ Tikina, jog nustatys, „kad apsilankyti pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus būtų galima vėliausiai per penkias paras, o sudėtingus tyrimus ir specialistų konsultacijas atlikti ne vėliau nei per mėnesį.“

Dar žada sukurti „vieningą sistemą, kurioje nepriklausomai, ar paslaugos bus teikiamos šalies, regiono ar rajono lygmens gydymo įstaigoje, pacientams bus užtikrinta galimybė gauti vienodai kokybiškas paslaugas pagal nacionaliniu lygiu standartizuotas diagnostikos ir gydymo metodikas“.

Socialdemokratai kalba ir apie pacientų „įgalinimą“, kad „realiu laiku galėtų palyginti gydymo įstaigų veiklą, laukimo eiles ir teikiamų paslaugų kokybę“. Senjorams žada garantuoti „savalaikį gydymą ir visavertę slaugą“. Plius sulaukusiems 65 metų naikins priemokas kompensuojamiems vaistams. Yra surašę ir „išvengiamo mirtingumo mažinimo programą“ bei pažadus investuoti į vaikų sveikatą.

Įdomu, kad nuo socialdemokratų atskilę socialdarbiečiai, kurie mažai turi šansų patekti į Seimą, prisimena „konstitucinę teisę į nemokamą gydymą“ ir žada jį užtikrinti. Didžiosios partijos tokių skambių įsipareigojimų nedalija.

Rūpi ir mažos ligoninės, ir „superligoninė“

Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai įvardija, jog dabar yra „nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema“ ir aiškina, kaip ją subalansuos bei reaguoja į pandemiją.

Išskirtinė jų idėja – steigti „superligoninę“: „Įgyvendinsime Lietuvos superligoninės projektą – įkursime aukščiausią, ketvirtąjį biosaugumo lygmenį atitinkantį infekcinių ligų centrą. Taip pasiruošime ateityje galimiems pandemijos atvejams ir sustiprinsime infekcinių ligų gydymo pajėgumus.“

Konservatoriai COVID-19 pandemijos kontekste priėjo ir prie tokios išvados: „Dabartinė krizė patvirtino, kaip svarbu visos Lietuvos mastu turėti gerai veikiančias ligonines. Todėl ne uždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines – plėsime globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas.“

Taip pat žada:„Apibrėšime mažos ligoninės statusą, numatysime jos perspektyvą ir vystysime terapijos, slaugos, dienos chirurgijos, skubios pagalbos (su dienos stebėjimo galimybe) funkcijas. Tokioje ligoninėje taikomus paslaugų įkainius padidinsime 20–25 procentų.“

Kaip ir socialdemokratai, konservatoriai mano, jog susirgęs žmogus „neturėtų kelis mėnesius ar net metus laukti vizito pas specialistą“. Tik konkretaus termino neįvardija.

Regionams geroji konservatorių žinia, jog „kokybiškos sveikatos paslaugos turi būti lengvai pasiekiamos visiems miestų, rajonų ir net atokių kaimų gyventojams“. Bet ar skatins kaimuose steigti ambulatorijas, medicinos punktus ar „pavežės“ iki ligoninių, kaip socdemai, neįvardija.

Valstiečiai programą dar ruošia

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos savo tinklapyje skelbia, jog Seimo rinkimams informaciją dar ruošia.

Valstiečiai tik vardija paskutinius savo darbus: nuo liepos nemokami vaistai 75 metų ir vyresniems gyventojams bei daliai neįgaliųjų, „priemokų už vaistus suma sumažėjo apie 27 proc., todėl pacientai sutaupė apie 15 mln. eurų“, taip pat, jog „gydytojų ir slaugytojų vidutinis darbo užmokestis nuosekliai augo ( palyginti su 2018 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjęs 13 proc.)“. Tikina, jog sutrumpėjo eilės pas šeimos gydytoją – „per 7 dienas pateko 89 proc. žmonių“. Dar priduria, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2020 m. didėja 245 mln. eurų ir iš viso sudarys 2,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 2,1 mlrd. eurų.

Informuoja, kad priimtas dar vienas sprendimas, ribojantis alkoholio prieinamumą: „Nuo 2020 m. lapkričio nebebus leidžiama prekiauti gėrimais, išpilstytais į puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu“.

Už pasirinkimą, lygias sąlygas, prevenciją

Liberalų sąjūdis deklaruoja, jog „sveikatos apsaugos sektorius privalo būti pertvarkytas užtikrinant paciento pasirinkimo laisvę: skaidri ir lanksti sveikatos paslaugų finansavimo sistema turi būti paremta lygių sąlygų tarp viešų ir privačių gydymo įstaigų nustatymu ir realiais gydymo paslaugų įkainiais.“

„Esame už sąlygų žmonėms patiems skirti daugiau dėmesio savo sveikatos priežiūrai sudarymą ir prioriteto teikimą sveikai gyvensenai bei ligų profilaktikai, – teigia liberalai. – Savanoriško sveikatos draudimo plėtra turi būti skatinama, kaip ir kiti teisėti mokėjimo už medicinos paslaugas būdai. Susirgus, turi būti kompensuojami ne vaistai, o visas ligos gydymas.“

Darbo partija ligų prevencijai teikia prioritetą.

„Kursime aiškią, skaidrią, patikimą ir kiekvienam prieinamą nacionalinę sveikatos priežiūros ir ugdymo sistemą. Skatinsime sveikos gyvensenos principus, ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką, ypatingą dėmesį skirsime vaikų ir jaunosios kartos sveikatai. Sveikatos apsaugos sistema turi būti nukreipta į ligų prevenciją, o ne gydymą, – akcentuoja „darbiečiai“.

Tikina, jog „užkirsime kelią nepamatuotiems eksperimentams sveikatos sistemoje, kurie išvargino ir supriešino visuomenę“.

Komentaras

„Aktualu tapo neuždaryti regionuose ligoninių“

– Regionuose sveikatos priežiūros tinklą partijos žada stiprinti, paslaugų prieinamumą taip pat. Dabar reikalaujama, kad pacientas pas gydytoją patektų per septynias paras. Visos gydymo paslaugos ir dabar standartizuotos. Ir visada pacientas galėjo ir gali kreiptis į pasirinktą gydytoją visoje šalyje.

Konsultanto galima ieškoti bet kurioje gydymo įstaigoje. Jeigu ji turi sutartį su Ligonių kasa, paslaugos apmokamos. Tik jeigu viršijai paslaugų kiekį, būna problemų. Ligonių kasos nenoriai apmoka už suteiktas pacientams paslaugas, jeigu viršijamos sutartinės lėšos. Į mane, pavyzdžiui, kaip į gydytoją konsultantą, kreipiasi daug pacientų ir iš Panevėžio, Klaipėdos, net Vilniaus.

Ką daryčiau, kad regionuose sveikatos priežiūros tinklas stiprėtų? Turi būti diegiamas etapinio gydymo modelis. Pirmiausia su pacientu dirba šeimos gydytojų centrai. Jeigu reikia, siunčia pacientą į antro lygio ligonines, jeigu čia, negalime išgydyti patologijų, nukreipiame į regiono respublikines ligonines. Pastarosios, tik jeigu negali įveikti ypač sunkių būklių, siunčia pacientą į universitetines ligonines.

Kam žmogų su elementaria patologija, kurią galima gydyti rajone, vežti į Santaros ar Kauno klinikas ir jas užkišti? Dabar gi visi ten važiuoja. Pacientai į didžiuosius gydymo centrus traukiami, gydymo įstaigos varžosi dėl per mažo visos sistemos finansavimo.

Be to, sudaryta tokia kainodara, kad gydytojo-konsultanto paslaugos vertinamos pagal vietą, o ne pagal licenciją. Pavyzdžiui, jeigu aš, otorinolaringologas, teiksiu antro lygio paslaugas Šiauliuose, paslaugos įkainis – apie 19 eurų, o jeigu teiksiu tą pačią paslaugą universitetinėje klinikoje Vilniuje – bus 40 eurų. Nors mūsų, dirbančių rajone ar sostinėje, licencijos visiškai vienodos ir teikiame tokio pat lygio paslaugas. Beje, iš Vilniaus atvažiavusio į Pakruojį gydytojo-konsultanto paslaugos bus apmokamos mažiau – 19 eurų. Logikos – jokios.

Konservatoriai teigia, jog regionuose sveikatos priežiūros tinklas atitiks mūsų žmonių poreikius. Ar įmanoma įvertinti ir išpildyti visus poreikius, nes kol kas finansų skiriamų sveikatos sektoriui dydis ženkliai mažesnis, nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Kol kas galioja taisyklė: „visi nori visko, bet visų yra per daug, o visko per mažai“.

Beje, 2009–2011 metais būdami valdžioje konservatoriai su liberalais uždarė 11 rajonų ligoninių chirurgijos, reanimacijos skyrių, Šiaulių apskrityje – Akmenės ir Pakruojo ligoninėse. 23 rajonų ligoninėse uždarė akušerijos skyrius. Tada sakė, jog nieko nereikia, o dabar suvokė, jog reikia neuždarinėti. Sieks įkurti net psichosomatinius skyrius – nėra tam dabar sąlygų, teisinės bazės, bet nesiginčiju – gal sukurs?

Dėl COVID-19 iškelta infekcinės superligoninės idėja – gera. Jos reikia, kad kitose ligoninėse nesutriktų paslaugos, kaip buvo sutrikusios Ukmergėje, Klaipėdoje. Pasaulyje ne viena šalis tai darė – statė dideles ligonines infekuotiems pacientams gydyti. Ir mes iš karto sakėme, kad kurioje vienoje ligoninėje reikia koncentruoti infekuotųjų gydymą, bet ar kas klausė?

O dėl mažos ligoninės statuso – tai jis jau yra apibrėžtas. Pats tai inicijavau, kai sveikatos apsaugos ministru buvo Juras Požela. Apibrėžėme ir jis buvo įtvirtintas – kas yra maža rajono ligoninė, ką ji gali. Ką čia iš naujo tvirtins? Viskas yra.

Tik tiek, jog viešai skatinamos ambulatorinės, dienos chirurgijos paslaugos turi ir kitą medalio pusę. Iš dienos chirurgijos yra likęs vien skambus pavadinimas. Mat yra du paslaugų sąrašai: vienas dienos chirurgijos paslaugų sąrašas, kai yra stacionaras, ir kitas – kai stacionaro nėra. Kai nėra chirurgijos stacionaro, tai labai mažai paslaugų gali teikti dienos chirurgija. Kai nežinai situacijos, atrodo gražu ir skamba gerai. O chirurgijos skyrius, kaip sakiau, uždarė net 11 rajonų ligoninių.

Kai teigiama, jog COVID-19 parodė, kaip didžiosios ir mažosios ligoninės gali bendradarbiauti, tai tas bendradarbiavimas buvo toks – viską centralizavo, pacientų srautus skirstė, kaip norėjo, apsaugos priemonių davė tiek, kiek patiems nereikėjo. Šiaulių apskrityje tarpusavyje dar susitarėme, bet taip buvo ne visur.

Ką „valstiečiai“ sugebėjo nuveikti – tai centralizuoti gydymo paslaugas. Buvo užsibrėžę ir ligoninių regionuose mažinti, bet Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo. Dabar dar neradau nieko apie „valstiečių-žaliųjų“ sveikatos priežiūros programą. Tačiau jie tikslingai nuo pat kadencijos pradžios siekia sveikatos priežiūros paslaugas sutelkti respublikinėse ligoninėse, o rajonuose palikti tik slaugą ir geriatrijos dienos stacionarus. Vadinasi, toliau siekia centralizavimo – tiesiog pagirtinas nuoseklumas.

Eilių mažinimas, paslaugų prieinamumas, aišku, priklauso nuo politinių sprendimų. Kad situacija gerėtų, sveikatos priežiūros sektoriui reikia ženkliai didesnes sumas skirti. Kitaip išvažiuos šeimos gydytojai, slaugytojai į Norvegiją, Švediją, Vokietiją. Gydytojų specialistų jau trūksta. Kuo geresnis gyvenimas, kuo sveikesni žmonės, tuo mažiau savižudybių, o pagal jų skaičiaus rodiklį pirmaujame Europos Sąjungoje.

Kai liberalai kalba, jog reikia lygių sąlygų tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų, tai turiu pasakyti, jog privačios įstaigos turi net geresnes sąlygas, nei mes. Štai, privatiems leidžia turėti ir chirurgijos stacionarą, ir dienos chirurgiją, o mums neleidžiama stacionaro turėti. Kokių dar lygesnių sąlygų privačioms įstaigoms reikia?

Kad susirgus būtų kompensuojamas visas gydymas, tai toks modelis iš Ligonių kasų jau eina. Pavyzdžiui, ligoninėje pacientą gydome po traumos, po to nukreipiame reabilitacijai. Tada gydymo paslauga apmokama, reabilitacijai skirtas lėšas atitinkamai pasidalijame.

Siekis nukreipti visą dėmesį ligų profilaktikai, o ne gydymui, man atrodo, surašytas lyg šakėmis ant vandens.

Nežinojimas sistemos iš vidaus – viena iš priežasčių, kodėl į rinkimų programas įrašoma ir nerealių dalykų. Veikia ir noras įtikti rinkėjams. Bet gerai, jog partijoms labai aktualus tapo pažadas neuždarinėti regionuose ligoninių.