Naujausios
Ar Pinčiukas išjudins valdžią ir rėmėjus?
Šiaulietis bibliotekininkas Sergėjus Peršinas turi miestui originalią idėją, kuriai reikia bendraminčių ir rėmėjų. Įsivaizduokite: prie bibliotekos iš pamatų lenda velniūkštis Pinčiukas. Ant kitos bibliotekos balkonėlio įsikuria vaikų literatūros herojus Karlsonas. Mažosios architektūros akcentai — būtinai susiję su literatūriniais herojais. Tokia mintis S. Peršinui neduoda ramybės nuo tada, kai rengė parodą apie pasaulio literatūrinius paminklus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Idėjos virusas
„Kodėl visų bibliotekos filialų nepapuošus lietuvių literatūros herojų skulptūrėlėmis? Tai būtų ir bibliotekos atpažinimo ženklas, ir miesto įvaizdis“, — sako Sergėjus Peršinas, Savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialo vyresnysis bibliotekininkas.
Kai rengė bibliotekoje parodą apie pasaulio literatūrinius paminklus, surinko apie pusantro šimto literatūrinių herojų paminklų nuotraukų. Ir nebesustojo. „Kolekcionuoja“ paminklus toliau: “Dabar jų surinkau jau per 500“.
Pasaulio šalyse literatūrinių paminklų yra įvairiausių, išradingai pritaikytų prie aplinkos. Paryžiaus grindinyje, pavyzdžiui, yra įamžintas Žmogus, kiaurai pereinantis sienas, o ant Dievo Motinos katedros — kuprius Kvazimodas. Rusijos miestuose — Miunhauzenas, traukiantis save iš liūno už plaukų, ar daktaras Aiskauda, sėdintis ant laiptų.
Lietuvoje tokių paminklų — gal apie 10. Šiauliuose nebent „Trijų nykštukų“ skulptūrą galima būtų pritempti prie literatūrinių herojų.
„Norėčiau prie savo bibliotekos Pinčiuko, — dalijasi idėja S. Peršinas. — Tas tingus pelkių velnias iš bet kokio plyšio išlįsdavo. Galėtų kyšoti jo galva iš pamatuose imituoto plyšio, ir nelabai brangiai gal kainuotų, nes nereikėtų visos skulptūros.“
Prie bibliotekos „Aido“ filialo, anot S. Peršino, tiktų Vaižganto Mykoliukas iš “Dėdžių ir dėdienių“: “Jis — tiesiog lietuvių prototipas: nuolankus, su viskuo sutinkantis. Sėdėtų ant grindinio sukryžiavęs kojas, galvą nulenkęs. Tokia mano vizija, bet gal skulptorius sugalvotų ką nors gudriau?“.
Tas virusas, anot S. Peršino, galėtų plisti į kitas įstaigas ir įmones: „Miestui nepakenks daugiau skulptūrų turėti, o Lietuvoje Šiauliai tuo išsiskirtų“.
Pavyzdžiui, Jono Biliūno Brisių — niekam nebereikalingą, skriaudžiamą šunį — jis jau siūlęs įamžinti Gyvūnų globos draugijai. „Būtų lyg Gyvūnų globos namų emblema.“
S. Peršinas užsidegęs, kad būtų įamžinami lietuvių literatūros herojai: „Reikėtų savo literatūrą propaguoti, gerbti — čia mūsų personažai“.
Bet greičiausiai atsiras Karlsonas
Kiek idėja galėtų kainuoti? Vien Pinčiukas — apie 40 tūkstančių litų. Tiek S. Peršino paprašytas suskaičiavo Kupiškyje gyvenantis skulptorius Henrikas Orakauskas. Jis panašių skulptūrų yra padaręs ne vienam miestui. Kupiškyje stovi jo sukurta Piemenėlio iš „Parduotų vasarų“ skulptūra. Panevėžyje — Don Kichoto. Šiauliams H. Orakauskas yra sukūręs “Skaitantį žmogų“, stovintį ant grindinio prie Dramos teatro.
40 tūkstančių litų bibliotekai yra fantastiniai pinigai. „Su direktore svarstėme gal prašyti žmonių paaukoti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio“, — sako S. Peršinas.
Irena Žilinskienė, Savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, patvirtina — tokių pinigų biblioteka neturi. Panašią sumą biblioteka skolinga vien už šildymo sezoną.
Kai nėra pinigų, reikia verstis iš to, ką turi. S. Peršinas pasakoja prisiminęs Trakų gatvėje buvusią Karlsono skulptūrėlę. Ji kažkada puošė „Švedės“ kavinukę. Kavinukės seniai nebėra —–veikia drabužių parduotuvė, kuriai Karlsonas visai nebetinka. Gal dabartiniai skulptūrėlės valdytojai — daugiabučio bendrija — sutiktų ją padovanoti bibliotekai? Ir bendrijos žmonės sutiko.
Karlsonas jau yra „nukeliavęs“ į toje pačioje Trakų gatvėje veikiantį bibliotekos Vaikų literatūros filialą “Šaltinėlis“ . Tik Karlsoną reikia truputį paremontuoti ir “užskraidinti“ į bibliotekos balkonėlį.
Bibliotekininkams padėti žadėjo dizaineris Vilius Puronas. Kažkada jis buvo tos Karlsono pritaikymo prie miesto aplinkos autorius. Šiauliams 1986 metais ją sukūrė Vidmantas Kulnys, Telšių dailės technikumo absolventas. Tai buvo jo diplominis darbas.
Nors V. Puronas dirba Savivaldybėje, sako padės bibliotekai ne kaip valdininkas: „Esu dar ir miesto pilietis“.
Anot V. Purono, Savivaldybė tokiam reikalui pinigų neturi ir neras: „Tokie darbai daromi vilių ar feliksų“.
Ir miestui daug
„Puiki idėja! Džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių“, — užsidegė miesto vicemerė Alma Javtokienė, kuri yra ir Miesto įvaizdžio formavimo komisijos pirmininkė.
Ar 40 tūkstančių litų jai įgyvendinti — daug?
„Iš tikrųjų mes pinigų neturime, bet gal neturime dėl to, kad nėra postūmio?“ — svarsto vicemerė.
Jos nuomone, valdininkams reikia to postūmio: „Jeigu pats esi nekūrybingas, tai vykdyk bent tai, kuo kiti yra užsidegę. Jeigu patys neturime pinigų, tai reikia jų ieškoti. Vienintelė išeitis — eiti su ištiesta ranka jų prašyti. Pati eičiau.“
Savivaldybės Taryba yra priėmusi sprendimą kultūros ir sporto rėmėjams taikyti mokesčių lengvatas, jeigu jie šiemet suteiks paramą. Tačiau Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Dovilės Laužikienės teigimu, gali būti remiami renginiai, kolektyvai, menininkai. Kultūros įstaigos neremiamos. Bet Taryba gali priimti atskirą sprendimą, kai projektas pripažįstamas strateginiu — svarbiu miestui.
Reikia proceso ar apsisprendimo?
Verslo lyderių „Šiaulių kraštas“ bandė klausti, ar remtų tokią idėją?
Vidmantas Japertas , kuris yra Tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas, ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, abejoja, ar verslininkai šiuo metu rastų tam lėšų.
„Kiekvienas metus į priekį jau yra suplanavęs finansinius įsipareigojimus“, — teigia V. Japertas. Jis tik neabejoja, jog mažosios architektūros akcentai miestui svarbūs.
„Nereikėtų paskandinti idėjos biurokratų kabinetuose, — svarsto politikas. — Jeigu bus nuspręsta, kad to reikia, būtina iniciatyvinę grupę sudaryti, kurti fondą, ieškoti šalininkų. Kiekvienas turi miestui sentimentų.“
Bet, anot politiko, žinant, kad ir dėl mažesnių sumų Savivaldybėje nedaroma darbų, kuriuos reikia daryti, 40 tūkstančių litų yra nemažai. „Vienam projektui suteikiant prioritetą, tektų galvoti, ko atsisakyti“, — teigia politikas.
Stanislovas Grušas, akcinės bendrovės „Neaustinių medžiagų fabrikas“ generalinis direktorius, iš pradžių taip pat svarsto, ar pinigai, kurių reikia bibliotekininko idėjai paremti, yra dideli? Bendrovė milijonus kasmet investuoja į gamybos plėtrą. O į kultūrą? “Leiskite pagalvoti“, — sako S. Grušas.
Po dienos jo atsakymas toks: „Nesakau ne. Ir pavirtina, jog asmeniškai remtų. Gal iš tiesų yra daugiau tokių, kurie jaučia sentimentų miestui?
INICIATORIUS: Sergėjus Peršinas, Savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas, kelia idėją papuošti bibliotekos filialus literatūrinių herojų skulptūrėlėmis, o pradėti siūlo nuo Pinčiuko.
AKCENTAI: Tokiomis skulptūromis pasipuošę Paryžius — Žmogus, einantis kiaurai per sienas (autorius — žinomas aktorius Žanas Marė), Kijevas — Buratinas ir jo auksinis raktelis.
SIŪLYMAS: Sergėjus Peršinas mano, jog idėjos virusas galėtų išplisti į įstaigas, įmones: „Ne tik miesto centras, kiekvienas kampelis turi būti gražus“.
AKCENTAS: Iš užmaršties ištraukta Karlsono skulptūrėlė — vyresnioji bibliotekininkė Marytė Kybartaitė sako, jog Karlsoną reikia šiek tiek paremontuoti ir „užskraidinti“ ant bibliotekos balkonėlio.
Jono TAMULIO nuotr.
