Naujausios
Esu dėkingas, kad „Šiaulių kraštas“ prisiminė Ginkūnų laisvamanių kapines. („Šiaulių laisvamanių kapinės rūpi tik bendruomenei“, 2025 06 03). Kapines įkūrė mieste veikusių religinių konfesijų žmonės. Tuo metu kapines Lietuvoje valdė religinių konfesijų dvasininkai. Turėjome katalikų, stačiatikių, liuteronų, žydų kapines. Nepriklausančių šioms konfesijoms asmenų kapinėse laidoti neleisdavo. Juos laidodavo be deramos pagarbos „už tvoros“. Laisvamanių kapinių sukūrimo laiku ta vieta buvo tarp stačiatikių ir katalikų kapinių. Ten pat buvo laidojami ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjime mirę kaliniai. Žinomesnis atvejis – komjaunuolio Broniaus Grigo palaidojimas.
Visgi ganadaug žmonių dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesiejo savęs su kapines valdžiusiomis religinėmis konfesijomis. Kai kuriuos žmones į laisvamanybę nuvedė jų pažiūros. Turbūt žinomiausias laisvamanių atstovas – kunigas, 1863 metų sukilėlių kapelionas Vladislovas Dembskis. Jis dėl nesutarimų su katalikų bažnyčios herarchais atgulė Ginkūnuose. Dėl laisvamanybės ten palaidotas ir knygnešys, inžinierius, savivaldybininkas Vaclovas Bielskis.
Dalis žmonių negalėjo patekti į konfesines kapines dėl paprastesnių dalykų. Pavyzdžiui, nekrikštyti vaikai, ypač, jei jų tėvai nelankė bažnyčios.
Lietuvoje galiojo tik konfesinė metrikacija, bet žmonės dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, sutuoktiniai priklausė skirtingoms konfesijoms, rinkdavosi civilinę metrikaciją Klaipėdos krašte. Tačiau kapines valdę bažnytininkai nenorėjo civilinės metrikacijos pripažinti. Katalikai kunigai neįsileisdavo į kapines ir savižudžių.
Karas ir pokaris į senas Šiaulių kapines atnešė įvairių pokyčių. Nacių okupacijos metais stačiatikių kapinėse buvo užkasti 500 karo belaisvių, keli Laisvės (dabar Prisikėlimo) aikštėje sušaudyti žmonės. Apgailėtina, bet Šiaulių miesto valdžios tai kapavietei neskiria deramo dėmesio.
1945 metais, kai valdžia pritrūko vietos karių kapinėse prie Petro ir Povilo bažnyčios, nuspręsta karius laidoti Ginkūnuose. Iš pradžių tam rasta vietos Laisvamanių kapinėse, bet ir juose vietos nepakako. Todėl šalia įkurtos didesnės karių kapinės. Vietos jose buvo pakankamai, todėl vėliau čia buvo laidojami ir žuvę Zoknių karinio aerodromo lakūnai.
1965 metais nuspręsta panaikinti Liuteronų ir Žydų kapines. Žydų kapinėse antkapiai nustumdyti buldozeriais, o akmenys paversti statybinėmis medžiagomis – iki šiol randami tų paminklų likučiai. Šalia kapinių buvo pastatytas vaikų darželis: vyresnio amžiaus šiauliečiai, lankę tą darželį, prisimena, kad žaisdavo ant antkapių likučių.
Liuteronų kapinių kalnelis buldozerių išvengė, tačiaui metalinius kryžius išnešiojo kapinių vandalai.
Bet grįžkime prie Laisvamanių kapinių. Lietuvai tapus nepriklausoma pasklido legenda apie ten palaidotus partizanus. Kaip suprantu iš E. Aksomaitienės straipsnio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras duomenų, patvirtinančių tą legendą, neturi, tačiau spėja, kad ten galėjo būti palaidoti trys Radviliškyje karo lauko teismo mirtimi 1951 metais nuteisti partizanai Andrius Žemaitis – Radvila, Jonas Rimaitis – Garnys ir Pranas Razgaitis – Sauleika. A. Žemaitis ir P. Razgaitis buvo partizanų būrių vadai. J. Rimaitis partizanavo Razgaičio būryje. Kodėl jų nuosprendžai buvo tokie žiaurūs, reiktų žiūrėti jų baudžiamojoje byloje LYA, f. K-1, ap. 58, baudž. b. 23685.
Legenda, kuria remiantis Laivamanių kapinių dauboje buvo pristatyta kryžių partizanams, kilo iš to, kad pokario metais toje vietoje buvo laidojami iki šiol nežinomi žmonės. Šiose kapinėse buvo laidojami su laisvamanybe sieti sovietiniai pareigūnai, kai kurie – iškilmingai. Šiaulių aušros muziejuje saugomos tų laidotuvių nuotraukos.
Yra spėjima, kad Laisvamanių kapinėse buvo perlaidoti ir Pročiūnuose nacių šaudyti Šiaulių kalėjimo kaliniai. Deja, įrodymų nepavyko rasti, nors perverčiau visus Šiaulių miesto archyve esančius dokumentus.
“ Aušros“ muziejus saugo dokumentus apie pokarinį laidojimą Ginkūnų laisvamanių kapinėse. Limis sistemoje radau dvidešimt penkis leidimus Laisvamanių kapinėse laidoti nežinomus asmenis. Duomenų apie juos nedaug: „nežinomas asmuo“ „miręs ligoninėje“, „moteris“, „pamestinukas“. 1947 02 05 išduotas leidimas palaidoti keturis asmenis, 1946 06 21 atskirais leidimais palaidoti du asmenys ir 1947 12 30 pagal atskirus leidimus palaidoti trys asmenys. Gali būti, kad muziejus turi daugiau tokių dokumentų, o, antra vertus, ar visi leidimai laidoti Laisvamanių kapinėse pakliuvo į muziejų.
1945.06.30 (leidimas Nr.2) leista palaidoti nežinomą ligonį iš Šiaulių ligoninės.
1945.09.29 (leidimas Nr.30) leista palaidoti nežinomą moterį (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343351727 )
1946.01.02 Nežinomas asmuo (leidimas Nr. 50)
1946.01.21 Nežinomas asmuo (leidimas Nr.61)
1946.04.04 Nežinomas asmuo (leidimas Nr.83)
1946.06.07 Nežinomas vaikas (pamestinukas)
1946.09.14 Nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343343399 )
1946.11.15 Nežinomas asmuo (Leidimas Nr. 174)
1947.02.05 Keturis asmenis(leidimas Nr.216)
1946.06.21 Nežinomas asmuo
1946.06.21 Dar vienas nežinomas asmuo
1947.01.31 Nežinoma moteris (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343358306 )
1947.02.10 Nežinomas asmuo
1947.0207 Nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343604475 )
1947.07.15 Nežinomas asmuo
1947.07.24 Nežinomas asmuo ( https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343592696)
1947.08.07 Nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343595206 )
1947.12. 30 Nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343599686 )
1947.12.30 Dar vienas nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343596339 )
1947.12.30 Dar vienas nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343522103 )
1948.02.07 Nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343291253 )
1948.09.11 Pamestinukas (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343307262 )
1949.01.21 Nežinomas asmuo (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343609558 )
1949.03.31 Pamestinukas (https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343607978 )
1950.03.31 Nežinomas asmuo ( https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-343325299)
Kas tie žmonės? Abejoju, kad moterys, mirusios ligoninėje ar vaikai pamestinukai galėtų būti partizanai. Todėl ir abejoju teiginiais, kad Laisvamanių kapinėse yra palaidoti partizanai.
