Naujausios
Ar jau atrieda „valstiečių“ vežimai?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, atvedęs partiją į šalies valdžios olimpą, apie artėjančius Savivaldos ir kitus rinkimus teigia, kad jo vadovaujama partija yra pasmerkta laimėti.
„Akivaizdu, kad ne tiek merų, kiek mes dabar turime, o 25 partijai priklausantys merai – toks mūsų uždavinys“, – susirinkusiems šią vasarą į sąskrydį Plungės rajone partiečiams sakė R. Karbauskis.
Noro laimėti rinkimus yra, bet ar bus kam laimėti? „Šiaulių kraštas“ pabandė paprognozuoti, kaip reikalai „valstiečiams“ gali klostytis Šiaulių regione.
ŠIAULIAI: viršūnėje – nepartiniai
2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Šiaulių mieste LVŽS gavo du mandatus ir 2457 arba 6,78 procento, rinkėjų balsus. Į Tarybą pateko du LVŽS sąjungai nepriklausantys Arūnas Gumuliauskas ir Stasys Tumėnas.
Po metų jiems išvykus į Seimą, „valstiečių“ sąrašas pasislinko į apačią ir į Tarybą atėjo Aurimas Žvynys ir Pranas Nainys. Abiejų anketose, skelbiamose VRK tinklapyje, taip pat nėra įrašų apie narystę LVŽS.
Partijos Šiaulių skyriui vadovaujantis Egidijus Elijošius iš 10 sąrašo vietos per 2015 metų rinkimus pakilo iki 8 vietos, bet iki slenksčio į Tarybą jam dar buvo toli – dabartiniu skyriaus pirmininku tada patikėjo vos 270 šiauliečių.
2015 metų rinkimams LVŽS pateikė 24 žmonių sąrašą, o, pavyzdžiui, Visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ pateikė net 58 kandidatus.
ŠIAULIŲ RAJONAS: vėl pirmi
Šiaulių rajone 2015 metais „valstiečiai“ rinkimus laimėjo užtikrintai – daugiau nei 2000 balsų aplenkė nuolatinius savo konkurentus socialdemokratus ir gavo 5178 rinkėjų pasitikėjimą.
2011 metais „valstiečiai“, lygiai kaip ir socialdemokratai, buvo gavę po 7 mandatus Taryboje, tačiau tada balsų santykis buvo visai kitoks: už „valstiečius“ tada balsavo 3354, o už socialdemokratus – vos šimtu mažiau – 3247 rinkėjai. Tačiau tada politikos kortos sukrito taip, kad pirmuoju rajono asmeniu buvo socialdemokratas, o „valstiečiai“ turėjo mero pavaduotojo postą.
2015 metų antrajame tiesioginių merų rinkimų ture Antanas Bezaras gavo 6212 rinkėjų pasitikėjimą, o socialdemokratų meras Algimantas Gaubas – kone perpus mažiau – 3494 balsus.
2015 metais Šiaulių rajone „valstiečiai“ beveik pakartojo 2007 metų rinkimus, kai buvo gavę 9 mandatus ir turėjo savo merą, kuris vis ėjo „ristynių“ net ir teismuose su socialdemokratų meru, kol pagaliau pats tapo socialdemokratu.
Tačiau net ir turėdami 10 savo žmonių rajono Taryboje, „valstiečiai“ dar nepakartojo savo triumfo žygio 2002 metų rinkimuose, kai mandatus gavo net 12 „valstiečių“.
1997-ųjų savivaldos rinkimuose būtent Šiaulių rajone pirmą kartą atsirado LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio pavardė, jis tada vedė į rajono Tarybą koalicijos „Čia mūsų namai“ sąrašą. Tada R. Karbauskio vadovaujamas sąrašas gavo 8 mandatus.
Lietuvos valstiečių partija pirmą kartą rinkimuose dalyvavo 1995 metais, tada Šiaulių rajono taryboje jie laimėjo 2 mandatus, bet sąraše R. Karbauskio dar nebuvo.
JONIŠKIS: 2 vietos iš 24
Joniškio savivaldybės taryboje 2015 – 2019 metų kadencijai „valstiečiai“ gavo du mandatus. Iš atėjusių balsuoti 9682, LVŽS sąrašas gavo 794 balsus arba 7,75 procento. Pirmoje „valstiečių“ sąrašo vietoje buvusi Rimantė Misiūnienė gavo 272, o Nijolė Valuckienė – 233 pirmumo balsus.
Joniškio rajono taryboje per 2015 metų rinkimus socialdemokratai gavo 8 mandatus, Liberalų sąjūdis – 7, Darbo partija – 3, 2 mandatus, kaip ir „valstiečiai“ gavo "zuokininkai", o po 1 – "tvarkiečiai" ir konservatoriai.
2011 metų rinkimuose Joniškio „valstiečiai“ turėjo tris vietas Taryboje.
Nuo 2000 metų rajono Taryboje dirbanti, nuo 1995 metų buvusi Lietuvos valstiečių partijos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos nare, Rimantė Misiūnienė 2015 metais dalyvavo ir tiesioginiuose merų rinkimuose. Merų varžytuvėse 2007–2011 metais dirbusi Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja R. Misiūnienė liko penkta gavusi 488 rinkėjų pasitikėjimą. Ją aplenkė socialdemokratas, liberalsąjūdietis, Lietuvos laisvės sąjungos bei Darbo partijos kandidatai.
2012 metų Seimo rinkimuose rinkėjai Rimantę Misiūnienę iš 35 vietos sąraše buvo nustūmę į 36 sąrašo vietą, tada R. Misiūnienė gavo 523 pirmumo balsus.
Kai 2016 metų rinkimuose LVŽS surengė triumfo žygį į Seimą, R. Misiūnienė iš 86 „valstiečių“ sąrašo vietos nusirito į 98 ir gavo 686 pirmumo balsus.
AKMENĖ: 4 mandatai ir trečias mero rezultatas
2015-ųjų rinkimuose Akmenės rajone „valstiečiai“ laimėjo 4 mandatus iš 24 – lygiai tiek pat, kaip ir 2011 metų rinkimuose.
Valdžios vadžių daugelį metų nepaleidžiantys socialdemokratai gavo 3623 rinkėjų balsus ir 9 mandatus, plius 10-tą mero mandatą.
Tiesioginiuose mero rinkimuose socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas pirmajame ture gavo 3476, o „valstiečių“ kandidatas į merus V. Ąžuolas – 882 rinkėjų pasitikėjimą ir liko trečias po liberalsąjūdiečio A. Niciaus. Antrajame rate V. Mitrofanovas dar šiek tiek pagerino rezultatą – gavo 3982 balsus.
Keturi pirmieji "valstiečių" sąrašo asmenys gavo nuo 470 iki 330 rinkėjų balsų.
RADVILIŠKIS: treti su trečdaliu
Radviliškio rajono taryboje LVŽS turi 3 vietas, 2015 metų rinkimuose liko treti po konservatorių ir socialdemokratų. „Valstiečiai“ Radviliškio rajone gavo perpus mažiau rinkėjų balsų nei socialdemokratai ir vos trečdalį tiek, kiek konservatoriai.
Į merus kandidatavęs „valstietis“ Sigitas Zajančkauskas liko ketvirtas po konservatoriaus Antano Čepononio, socialdemokrato Kazimiero Augulio ir darbiečio Justino Malinausko. „Valstietį S. Zajančkauską palaikė 1318 rajono rinkėjų.
O Aurimas Gaidžiūnas, po metų su „valstiečių“ traukiniu išvykęs į Seimą, 2015 metais „valstiečių“ savivaldos rinkimų sąraše liko trečias, tada gavęs 444 rinkėjų pasitikėjimą.
PAKRUOJIS: antri su „legionierių“ kandidatu
Pakruojo rajone per 2015 metų rinkimus LVŽS laimėjo 4 mandatus, gavę 1301 rinkėjo pasitikėjimą. O tiesioginiuose merų rinkimuose į ringą buvo išleidę buvusį socialdemokratą, buvusį liberaldemokratą, buvusį „tvarkietį“ Gediminą Grybę.
G. Grybė gavo 1340 rinkėjų pasitikėjimą ir iškrito iš pirmojo merų rinkimų rato likęs trečiuoju.
2015 metų rinkimuose „valstiečių“ sąraše antrą vietą užėmęs ir gavęs 366 rinkėjų pirmumo balsus Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvydas Žuvininkas dar dalyvavo ir 2016 metų Seimo rinkimuose, iš 112 sąrašo vietos po rinkimų pakilo į 96, gavęs 316 pirmumo balsų.
KELMĖ: 7 ir tūkstančiu išaugę balsai
Per 2015 metų savivaldos rinkimus Kelmės rajono „valstiečiai" gavo 3579 rajono gyventojų pasitikėjimo balsus ir 7 mandatus rajono Taryboje, nedaug nusileidę socialdemokratams, kurie surinko beveik 300 balsų daugiau ir gavo 8 mandatus bei mero postą.
Tiesioginiuose mero rinkimuose „valstiečių“ kandidatas pateko į antrąjį rinkimų turą, susirungė su socialdemokratu V. Andruliu ir nusileido jam taip pat maždaug 300 balsų. Tačiau jau po metų Seimo rinkimai J. Rimkų su triumfu išnešė į aukščiausiąją valdžią.
Po 2011 metų rinkimų Kelmės „valstiečiai“ turėjo 5 mandatus Taryboje, nes buvo gavę 2534 rajono rinkėjų pasitikėjimą.
––––––––-
Apie šiandienos “valstiečių“ pozicijas, politinį apskrities rajonų politinį kontekstą skaitykite „Šiaulių krašto“ ir „Sidabrės“ žurnalistų komentaruose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Žaliausias“ apskrityje Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras – vienintelis „vadelioja“ rajoną. Jis – apskrityje realiausiais „valstiečių“ kandidatas tapti meru ir po naujų rinkimų.
„Valstiečiai“ – priedas prie Šiaulių mero
Vladas VERTELIS,
„Šiaulių krašto“ žurnalistas
Šiauliuose „valstiečių“ situacija – ir paradoksali, ir simptomatiška. Paradoksas – tai, kad vieno iš didmiesčių partijos skyrius kaip ir buvo nuo neatmenamų laikų, taip ir liko beveidis ir be įtakos, tik susitaikymo ir prisitaikymo prie vyraujančių vėjų – dar daugiau. Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijoje net keturi šiauliečiai Seimo nariai: Rima Baškienė – Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Valerijus Simulik – vieno iš komitetų pirmininkas, Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas – taip pat ne mygtukų spaudytojai, aktyviai dalyvauja parlamentinėje veikloje. O pats Ramūnas Karbauskis – argi ne šiaulietis?!
Tačiau „valstiečių“ sąjungos Šiaulių skyrius netapo politine galia.
Simptomatiška tai, kad Šiaulių „valstiečiai“ lyg ir niekuo nesiskiria nuo visos Lietuvos „valstiečių“, kur tikrųjų partijos narių, veikiančių viešumoje, nedaug, o pasitelkiami buvę savarankiški protai ir autoritetai. Tačiau pastarieji netenka savarankiškumo, o visuomenė juos vis labiau tapatina su Ramūno Karbauskio sąjunga. Nesakau – gerai, ar blogai, nes kiekvieno politiko reikalas rūpintis savo tapatybe.
Manau, kad nepartiniai Arūnas Gumuliauskas ir Stasys Tumėnas – dabar labiau „valstietiški“ nei Valerijus Simulikas, kuris radęs progą deklaruoja, kad jis pats – partija.
Todėl susidaro situacija, kad Šiauliuose nebus mero iš „valstiečių“, nes pastarieji tikriausiai rems Artūrą Visocką: partijos skyriaus pirmininkas Egidijus Elijošius ir Aurimas Žvinys – miesto Tarybos narys ir Dramos teatro direktorius – net vietos politikos kontekstuose yra lengvasvoriai ir kaip politikai visuomenei nežinomi. Ar verta patirti mero rinkimuose fiasko, kai galima pasišildyti rankas prie realios Artūro Visocko pergalės?! Juolab, kad „valstiečiai“ – iki šiol ištikimiausi mero kompanijos – „vaikščiojančių po Šiaulius“ – sąjungininkai.
„Valstiečius“ ir A.Visocką vienija ir gelbėtojų vaidmuo: pirmieji gelbėja Lietuvą, antrasis – Šiaulius. Valstybę „valstiečiai“ gelbėja ir nuo konservatorių, todėl ir Šiauliuose jiems paranku remti A.Visocką, kaip kovotoją prieš konservatorių kandidatą. Prieš socialdemokratus Šiauliuose kovoti nereikia, nes jie patys su savimi tai daro geriau.
Rinkimų stebėtojams ir vertintojams įdomiausia bus stebėti, kaip klostysis V. Simulik, jau pareiškusio norą tapti Šiaulių meru, ir LVŽS, galimai remsiančios A.Visocką, santykiai. Tačiau mes žinome, kad politikoje „gražu – negražu“ neegzistuoja, tik – interesai.
Kalbant plačiau, žalioji banga jau slūgsta, todėl vien didinamų pensijų, vaiko pinigų ir karo prieš konservatorius ryškesnėms LVŽS pergalėms apskrities rajonuose gali ir nepakakti. Rinkėjai gali ir nepamiršti regionų gaivinimo pažadų.
Šiaulių rajone – pirmyn su „valstiečiais“
Rita ŽADEIKYTĖ, žurnalistė
Savo kandidatus į Šiaulių rajono merus yra paskelbę socialdemokratai ir konservatoriai, o „valstiečiai“ kol kas dar oficialiai nepaskelbė savo kandidato, tačiau intrigos čia nedaug. Nebent dabartinis rajono meras Antanas Bezaras dėl kokių nors priežasčių pasakytų „ne“, nors tai mažai tikėtina. Nebent partija ir pats Martynas Rusteika nuspręstų, kad jau laikas tapti pirmuoju.
Kol kas tyli ir Liberalų sąjūdžio kviesliai į savivaldos rinkimus. Kandidatas į merus nepaskelbtas. Kas iš jų po tokio valstybės pamatus išjudinusio liberalų nukraujavimo galėtų įtikti pastarąjį dvidešimtmetį kairiuosius besirenkančiam rajono rinkėjui – gal ir nėra sunku prognozuoti. Nors kita vertus, rajono liberalai, bent jau vicemero asmenyje, įrodė, kad yra ištikimi ginklanešiai, tiesa, už gerą algą.
Konservatorių kandidato Vaclovo Motiejūno „kovos“ su „valstiečiais“ labiau atkartoja miniatiūrinį Seimo „kruvinosios kovos“ modelį. Čia kaip su kokteiliu „Kruvinoji Meri“. Pavadinimas šiurpus, o ingredientai – paprasčiau nebūna.
Ar Vaclovas Motiejūnas turi šansų mero rinkimuose? Turi šansų būti matomas.
Socialdemokratai savivaldos rinkimų vedliu pasirinko kultūrininką, istoriką Joną Kiriliauską. Ar kelias jo darbo kambario sienas užimanti knygų spinta, kurioje – ir jo paties parašytos knygos, taps rimtu argumentu rinkėjams? Prisimenant, kad rajono biblioteka tiek metų vargsta ankštose patalpose, galima daryti išvadą, kad knygos nelabai imponuoja rajono rinkėjų.
O rajono socialdemokratų vado kariauna? Iš nuotraukų socialiniuose tinkluose galima susidaryti vaizdelį, kad ne valstybės, savivaldybės reikalais domimasi, o linksmojo moteriškių „su iniciatyva“ klubo reikaliukais. Tai jos kokią grožio ir sveikatos išvyką organizuoja,kai reikia partijos lyderiams, nuotraukose pabūna „liaudimi“. Tai medelį ar gėlytę pasodina.
Kitos partijos, rinkimų komitetai-judėjimai? „Valstiečių“ vežimas jiems gali užstoti bet kokius įvažiavimus į platesnį vieškelį. Tiesa, būtų gerai, kad į Tarybą patektų bent vienas kitas „darbietis“, nes šie už nedidelį postelį praverčia.
Tai kaip ir viskas. Sėdam į „valstiečių“ vežimą ir – pirmyn!
V. Mitrofanovui grėsmių dar nėra
Vytautas RUŠKYS,
„Šiaulių krašto“ žurnalistas
Prieš pastaruosius Seimo rinkimus Akmenės rajono „valstiečiai“ delsė pateikti „vienmandatį“ kandidatą. Po ilgų svarstymų tokį vaidmenį prisiėmė Valius Ąžuolas. Nors daugeliui iš šalies atrodė, kad pats netiki būsiąs išrinktuoju.
Politikos žinovai argumentavo: rinkimus į Seimą laimėjo ne asmuo, o partija.
Ar panašus scenarijus gali pasikartoti rajono mero rinkimuose? Valstiečių partijoje švarumo ir žinomumo kriterijus pirmiausia atitinka nuolatiniais Tarybos nariais vadinami Pranciškus Zaramba, Julija Juškienė, Jonas Kanavolas, Stasys Beržinis. Kaip valdžios žmonės. Tačiau kuris įsivaizduoja save meru? Artimos darbo patirties turi tik J. Juškienė – dirbusi vicemere.
Galima oponuoti: visko išmokstama. Kaip pramoko Seimo naujokas Valius Ąžuolas. Kurį, atrodo, dar taip neseniai pašiepė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, o dabar ne kartą vis pabrėžia: dabartinis Seimo narys prisideda Vilniuje sprendžiant Akmenės rajono problemas.
Tačiau kai prieš kelias savaites į Naujają Akmenę viešos diskusijos su vietiniais atvyko kita seimūnė Aušra Maldeikienė – auditorija išgirdo kitką. Ji nevyniojo į vatą neigiamo vertinimo apie kolegą Valių Ąžuolą, piktinosi jo nekompetencija valstybinio lygio klausimais.
Ir vis dėlto būtent Valius Ąžuolas gali tapti valstiečių kandidatu rajono mero rinkimuose. Tuo labiau kad jau sukosi šių rinkimų mėsmalėje 2015-aisiais. Tuomet „valstiečių“ kandidatas nepateko į antrąjį turą.
Panašu, kad kelias kadencijas nepajudinamas socialdemokratas dabartinis meras Vitalijus Mitrofanovas iš „valstiečių“ flango nejaučia didesnės grėsmės.
Perpilamas kraujas
Regina MUSNECKIENĖ, žurnalistė
Seimo rinkimus laimėję Kelmės rajono „valstiečiai“ rajono Taryboje turi septynis mandatus, tik dviem mandatais mažiau negu valdantieji socialdemokratai. Labai pasistengus, lyg ir realu būtų ateinančiuose rinkimuose laimėti daugumą rajono Taryboje.
Tačiau per pastaruosius porą metų partija gerokai nukraujavo. Savivaldybių rinkimuose nedalyvaus Seimo nariu išrinktas Juozas Rimkus, kuris susišluodavo daugiausia rinkėjų balsų.
Valstiečių frakcijos nariai Kelmės rajono Taryboje per kadenciją keitėsi daugiausiai. Dėl ligos iš Tarybos ir vicemero posto pasitraukė Izidorius Šimkus, per savivaldybių rinkimus taip pat buvęs tarp populiariausių rajono politikų. Sveikatos problemos privertė iš Tarybos pasitraukti ir Ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininką Romą Docių, gavusį nemažai rinkėjų balsų. Vietoj jų į rajono Tarybą atėjo kitos, tačiau rajone mažiau žinomos asmenybės.
Pastaruoju metu dėl nesutarimų su partijos bičiuliais „valstiečius“ turėjo palikti ir visuomeniniais pagrindais dirbantis mero pavaduotojas, ūkininkas bei verslininkas Albertas Brazas.
Tikėtina, jog jau ne su Kelmės, o su Šiaulių rajono „valstiečiais“ ateinančiuose savivaldybių rinkimuose dalyvaus realiausias kandidatas į Kelmės rajono merus Gipoldas Karklelis.
Todėl vargu ar per savivaldybių rinkimus įmanoma tikėtis tokios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalės, kokia buvo Seimo rinkimuose.
Beje, partijos Kelmės skyriaus pirmininkas Vytautas Barkauskas, kuris, matyt, varžysis dėl mero posto, pastaruoju metu gausina partijos gretas.
Taigi, partijoje vyksta savotiškas kraujo perpylimas. Kiek jis sustiprins politinę jėgą, pamatysime per rinkimus.
Tačiau, kad ir naujomis asmenybėmis susistiprinusiems „valstiečiams“ bus nelengva kautis su dabar rajoną valdančiais socialdemokratais, kurie seniūnijose, daugelyje biudžetinių įstaigų, kaimo bendruomenėse, verslo įmonėse turi daugybę jiems lojalių, gal net ieškančių progos atsidėkoti žmonių. Tai gausiausia rajono partija, turinti beveik puspenkto šimto narių.
Galiausiai ir beveik dviejų kadencijų vadovavimo rajonui patirtį turintis rajono meras Vaclovas Andrulis rajono gyventojams gali ir toliau asocijuotis su šiomis pareigomis.
Nors ir nori pokyčių, kiek inertiški žemaičiai ir anksčiau po kelias kadencijas iš eilės rinkdavo tuos pačius socialdemokratus.
Nuo Nepriklausomybės pradžios tik porą kadencijų rajoną valdė konservatoriai ir krikščionys demokratai.
Laimėti ateinančius savivaldybių rinkimus nei konservatoriai, nei „tvarkiečiai“, nei „darbiečiai“, turintys po vieną ar tris mandatus rajono Taryboje, beveik neturi šansų. Liberalus, kurių Taryboje šiuo metu keturi, taip pat sunku įsivaizduoti valdant rajoną.
Todėl aršiausiai kausis socialdemokratai ir „valstiečiai“. Jeigu žmonės nebus pamiršę pakeltų ir keliamų pensijų, minimalių atlyginimų, vaiko pinigų, naujos mokesčių sistemos ir kitų kartais keikiamų, kartais giriamų gyvenimo permainų, kurias atnešė „valstiečiai“, galbūt siena bus pramušta tiesiog kakta.
Gali pagelbėti partijos populiarumas
Lina RUDNICKIENĖ, žurnalistė
Kokios ypatingos prognozės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai artimiausiuose savivaldos ir mero rinkimuose Joniškio rajone gali būti, jeigu Taryboje yra tik dvi jų atstovės Rimantė Misiūnienė ir Nijolė Valuckienė? Taip, jos labai aktyviai reiškiasi dirbdamos opozicijoje. Žinoma, kad viską vertins rinkėjas. Tačiau žmonėms opozicijos ir valdančiųjų „mūšiai“ yra atsibodę, jie nori realių gerų darbų žmogaus labui. Nors opozicijos pastabos dažnai būna kaip pirštu į akį.
Pirmasis „valstiečių“ asmuo Joniškio rajone yra neabejotinai – Rimantė Misiūnienė. Ji turi patirties valdant rajoną, dirbo rajono savivaldybėje vicemere, į Tarybą yra renkama labai seniai. Neabejoju, kad ji eis ir į merų rinkimus.
Tačiau ar „valstiečiams“ rajone pavyks laimėti, daug priklausys nuo to, su kokių žmonių sąrašu jie eis į rinkimus. Rajono „valstiečiai“ yra užsiminę, kad neatskleis sąrašo iki pat paskutinės minutės, nes bijo susidorojimo su žmonėmis, valdančiųjų keršto, nes esą valdantieji imsis veiksmų – atkalbinės žmones dalyvauti savivaldos rinkimuose su „valstiečių“ vėliava, baiminsis sulaukti galbūt net pareigų pažeminimų. Jei, kaip sklando gandai, „valstietėms“ pavyks sudaryti autoritetingą žmonių, pretenduojančių į rajono Tarybą, sąrašą, šie Savivaldos rinkimai gali pateikti nemažų siurprizų.
Partiją gerai vertina kaimo žmonės, ypač, kai sulaukia padidėjusių pensijų. Gali nutikti taip, kad jie, į priekį iškeldami šį faktą, į sąrašą visai nežvilgtelės ir balsuos už tai, kad partija, pradėjusi kelti pensijas, toliau nesustotų.
Tačiau nereikia užmiršti, kad dabartinėje rajono valdančioje koalicijoje dirbančios partijos yra gausios narių, už jas balsuos ne tik partijoje esantys, bet ir jų šeimų nariai, giminės, kaimynai. Būtent tokie asmeniniai ryšiai rajonuose skatina rinkėjų aktyvumą ir garantuoja konkrečius balsus.
Reikėtų atsiminti, kad rajonuose rinkėjai turi savų motyvų. Pavyzdžiui, rajone Liberalų sąjūdis labai gerai „žaidžia“ įrašydamas į sąrašus medikų pavardes ir žmonės balsuoja „už savo daktarėlį – gal tada niekas ligoninės neuždarys, gal geriau gydys, gal neemigruos ir bus kam mane gydyti“. Toks žmonių mentalitetas taip pat sprendžia rinkimų baigtį.
Taip pat sklando gandai, kad dabartinis Liberalų sąjūdžio meras Gediminas Čepulis 2019 metų savivaldos rinkimuose nebekandidatuos į merus, o partiją į rinkimus vesiąs pats Seimo narys Vitalijus Gailius. Tiesa, apie tai oficialiai nėra pareiškusi nei pati partija, nei Seimo narys, bet tokie gandai – irgi jau prasidėjusios politinės kampanijos reklamos dalis.
Politika iš verslo, tyli opozicija ar nepajudinama tradicija?
Laima AGANAUSKIENĖ, „Šiaulių krašto“ žurnalistė Radviliškio rajone
Radviliškio rajone „valstiečiams“ Taryboje atstovauja trys nariai. Vienas iš jų – Jonas Povilaitis – senas politikos vilkas, rajono Taryboje nuo 1995 metų.
Politiko duonos yra krimtęs ir ūkininkas Dalius Čapaitis. Į dabartinę Tarybą jis pateko po to, kai iš Tarybos į Seimą išėjo bendrapartietis Aurimas Gaidžiūnas, politiko kelią pradėjęs kartu su didžiąja 2015 metų „valstiečių“ banga.
O štai Sigitas Zajančkauskas, kurį „valstiečiai“ metė į praeitus mero rinkimus, – politikos naujokas, iki tol nebuvęs Tarybos nariu ir tik 2013 metais tapęs „valstiečiu“.
Nors „valstiečiai“ rajono Taryboje priklauso opozicijai ir ne visada balsais pritaria valdančiajai koalicijai, tačiau argumentuotų jų diskusijų ne visada girdisi.
Bene didžiausia „rakštis“ Radviliškio tarybos valdantiesiems yra Darbo partijai priklausęs, tačiau vėliau ją palikęs politikos naujokas Justas Malinauskas.
Jis dalyvavo 2015 metų mero rinkimuose, kuriuose surinko beveik 11 procentų rinkėjų balsų ir buvo trečias, už savęs palikęs „valstietį“ S. Zajančkauską.
Kokius kandidatus partijos mes artėjančiuose mero rinkimuose ir kiek atsiras save išsikėlusių nepartinių kandidatų?
Konservatoriai kandidatu į Radviliškio rajono merus kelia dabartinį merą Antaną Čepononį.
Jis turėtų jaustis gana tvirtai, kadangi jau yra išbandęs rinkėjus jam gerokai sunkesniu periodu – kai dar buvo „ant bangos“ rajono valdininkų korupcijos skandalo byla, kurioje kapanojosi keliolika Radviliškio valdininkų ir politikų.
Tuomet, laimėjęs mero rinkimus, A. Čepononis antrajame rinkimų ture įveikė socialdemokratų senbuvį, dabartinį vicemerą Kazimierą Augulį.
Nors viešai pats to neskelbia, tačiau radviliškiečiams nebėra paslaptis, kad ateinančiuose mero rinkimuose valdžios vairo turėtų siekti verslininkas Gediminas Lipnevičius.
Jis turi didžiausią įdirbį rengiantis rinkimams – įsteigė savaitraštį, kuriame nuolat minimi G. Lipnevičiaus geri darbai, publikuojamos nuotraukos su jo atvaizdu ir „juodai“ peikiami valdžioje sėdintys konservatoriai.
Jis įsteigė labdaros ir paramos fondą, šelpiantį kaimų varguolius.
LSDP Radviliškio skyriaus konferencijoje kandidatu į Radviliškio rajono merus jau iškeltas ir patvirtintas naujasis skyriaus pirmininkas – jaunas verslininkas Kazimieras Račkauskis.
