Naujausios
Ar gali kiaulių srutos kvepėti?
Ar įmanoma kiaulę užauginti be nosį riečiančio dvoko? Gyventojai pageidauja teigiamo atsakymo. Augintojai purto galvas. Mokslininkai siūlo išeičių.
Radviliškio rajone kiaulininkystės plėtra lenkia ir apskrities, ir šalies rodiklius. Konfliktų su gyventojais dėl nosį riečiančių kvapų čia netrūksta kaip ir kitur. Kiaulių bandų kol kas mažinti nežadama. O kvapų?
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Radviliškyje kiaulių kriuksėjimo yra daugiausia
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per penkmetį – 2008-2013 metais – šalyje kiaulių skaičius išaugo dešimtadaliu, Radviliškio rajone – bemaž 25 procentais.
Prieš penkerius metus sausio-rugpjūčio mėnesiais šalyje kiaulių buvo apie 574 tūkstančius, Radviliškio rajone – 32,3 tūkstančio. Šių metų tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo laikoma per 640 tūkstančių kiaulių, rajone – beveik 43 tūkstančiai vienetų. Tarp visų apskrities rajonų Radviliškyje „kriuksių“ auginama daugiausia.
Stambiausias Radviliškio rajono kiaulininkystės ūkis veikia Šiaulėnuose, ten įsikūrė daniško kapitalo bendrovė „Litpirma“. Joje rugpjūčio pabaigoje buvo laikoma per 14 tūkstančių kiaulių.
Antroje pagal dydį – per 20 metų Gražioniuose veikiančioje žemės ūkio bendrovėje „Gražionių bekonas“ laikoma apie 9,7 tūkstančio kiaulių. Kituose stambesniuose ūkiuose – apie 3–5 tūkstančius.
Beveik kiekvienas kiaulių kompleksas neišvengiamai sukelia didesnių ar mažesnių konfliktų su gyventojais dėl srutų smarvės. Radviliškio rajono mero Dariaus Brazio teigimu, gyventojų skundų ypač padaugėjo šiais metais. Daugiausia skundžiasi Šeduvos ir Baisogalos krašto žmonės.
Patys kiaulių augintojai pripažįsta: prieš tris dešimtmečius kiaulių šalyje buvo dvigubai daugiau, bemaž 80 tūkstančių, tačiau skundų dėl nepakeliamo kvapo nebūdavo. Argi tuomet kiaulių mėšlas nesmirdėdavo?
Mėšlą susmardino šiuolaikinės technologijos
Anot žemės ūkio specialistų, dabartiniam intensyvesniam srutų kvapui turi įtakos daugelis veiksnių: pasikeitusios gyvulių laikymo technologijos, padidėjusi gyvulių koncentracija (kai mažesniame plote laikoma daugiau gyvulių), pakitusi pašarų sudėtis, gyvulių augimą skatinantys hormonai, pasikeitęs mėšlo kaupimo būdas, kai lagūnose laikomas skystas mėšlas garuoja ir dvokia. Labiausiai srutos dvokia tuo metu, kai jomis yra tręšiami laukai.
Radviliškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus teigimu, yra būdų sumažinti kvapus. Vienas iš jų – probiotikų naudojimas. Uždengtos srutų lagūnos taip pat mažina kvapus. Nuo kitų metų, tręšiant laukus, bus draudžiama naudoti srutų laistymo sistemas. Kad mažiau sklistų kvapas, išlaistytos srutos turi būti įterptos į žemę per 24 valandas. Kvapus mažina ir įrengtos biojėgainės.
„Dabar pirkėjas nori daugiau raumenų, o kad jų užaugtų, reikalingas baltymingas racionas, kuris 100 procentų nėra suvirškinamas. Visi žinome gendančio baltymo kvapą, tad ir kiaulių mėšle to negero kvapo dabar yra daugiau dėl pakitusio raciono“, – sako kelis dešimtmečius kiaulininkystės srityje dirbantis žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius.
Kiaulių augintojai tvirtina: taip nebus, kad srutos visai nesmirdėtų. Esą kvapų problema dažniausiai išryškėja antroje metų pusėje, kai įšyla ir rezervuarai, ir dirva, ir oras.
Mokslininkai siūlo probiotikus
Bet ar kalti gyventojai, kad jų namų pašonėje įsikūrė ir nemaloniais kvapais gyvenimą gadina besiplečiantys ir pelną iš kiaulininkystės gaunantys ūkiai?
Ar ne pastarieji turėtų ieškoti visų įmanomų būdų, kad kuo mažiau apkartintų šalia kompleksų gyvenančių žmonių kasdienybę? Juo labiau, kad patys tokių ūkių vadovai pripažįsta, jog tokių būdų yra.
Lietuvos žemės ūkio rūmų specialistų tikinimu, kvapus galima mažinti įvairiomis priemonėmis – techninėmis, cheminėmis, mikrobiologinėmis.
Anot rūmų mokslininkų, pati veiksmingiausia priemonė – mikrobiologinė, kuri neleidžia mėšle ir srutose atsirasti patogeninei mikroflorai, sierą redukuojantiems mikroorganizmams, sumažina amoniako išsiskyrimą ir gali padėti greičiau spręsti įsisenėjusią nemalonių kenksmingų kvapų ir atliekų tvarkymo problemą.
Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojo gyvulininkystei dr. Arūno Rutkausko teigimu, probiotikai jau sėkmingai naudojami Kauno rajone, Margininkų kaimo ūkininko Audriaus Banionio ūkyje, kitose bendrovėse. Radviliškio rajone probiotikus pradėjo naudoti ŽŪB „Gražionių bekonas“.
„Bakterijos, kurių probiotikuose yra 17 rūšių, skaido azotą ir sieros vandenilį, kurie ir skleidžia nemalonius kvapus. Tai ir yra probiotikų efektyvumo esmė“, – „Šiaulių kraštui“ sakė mokslininkas.
Anot dr. A. Rutkausko, efektyviausiai probiotikai veikia esant teigiamai temperatūrai (minimali – plius 8 laipsniai).
„Pakanka koncentrato įpilti į talpyklą, kurioje srutos vežamos išlaistyti. Bevažiuojant iki lauko, koncentratas išsimaišo ir jau bepurškiant pradeda veikti. Tas pats ir lagūnoje, tik ir ten būtina gerai išmaišyti. Probiotikų galima įterpti ir į pašarus bei vandenį. Tai irgi duoda efektą“, – tikino specialistas.
A. Rutkausko įsitikinimu, probiotikų kaina tikrai „įkandama“ kiaulininkystės ūkiams. Esą tą jau pasiskaičiavo probiotikus naudojantys ūkiai.
Ieškos kontaktų su gyventojais
Bet kokiu atveju, anot M. Saulevičiaus, kaskart turi veikti ir žmogiškasis faktorius: srutos neturėtų būti laistomos savaitgaliais, per šventes, nes po išlaistymo jų kvapas sklinda dar tris dienas.
Kad žmogiškojo faktoriaus kai kurioms kiaulininkystės bendrovėms pritrūksta, parodė Šeduvos seniūnijos gyventojų skundai. Šeduviai skundėsi redakcijai, kad UAB „Kepalių bekonas“ laistė srutas savaitgalį, kai žmonės nori pailsėti savo sodybose, kai į jas suvažiuoja vaikai, anūkai.
„Buvo neįmanoma išeiti į lauką – kvapas rietė nosį“, sakė redakcijai šeduvis Pranas Gedvilas.
„Kad būtų prisilaikoma aplinkosaugos reikalavimų ir kitų teisės aktų, mes prižiūrime, o ūkiai turi ieškoti naujų bendravimo su žmonėmis formų, nelaikyti jų nežinioje“, – sakė M. Saulevičius.
Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius ragino daugiau bendrauti per seniūnijas, bendruomenes. Rajono kiaulių kompleksuose dirba per 140 radviliškiečių, esą todėl reikia ir gyventojų tolerancijos.
„Gražionių bekono“ vadovas E. Adomavičius patikino, jog ten, kur arti tręšiamų laukų gyvena žmonės, jie visada įspėjami, atsižvelgiama į vėjo kryptį, stengiamasi laistyti anksti rytą.
„Susitikime su žmonėmis, kurie skundžiasi, atsiprašykime už patiriamus nepatogumus, jei reikia – kompensuokime žalą. Teisės aktų reikalavimus mes vykdome, lieka tik ieškoti glaudesnių kontaktų su žmonėmis“, – rajono Savivaldybėje surengtame stambiausių kiaulininkystės ūkių vadovų pasitarime ragino kolegas E. Adomavičius.
Kita vertus, glaudesni ryšiai su visuomene kvapų nesumažins. Jie tik gali prigesinti dėl jų kylančią aistrų ugnį.
Autorės nuotr.
RAGINIMAS: Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius (dešinėje) kitų kompleksų vadovus ragino ieškoti dialogo su gyventojais.
PIKETAS: Laistomų srutų dvokui radviliškiečiai priešinasi ne pirmus metus. Prieš kelerius metus piketais prieš tai kovojo Šiaulėnų miestelio gyventojai.
KLAUSIMAS: Ar įmanoma kiaulę užauginti be nosį riečiančio dvoko?
