Naujausios
REZONANSAS
Apsnūdusius valdininkus gina meras
Šiaulių miesto savivaldybė ginasi negavusi Vyriausybės planuotų 9 milijonų litų triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti 2010–2013 metais. „Reikėjo bent ieškoti, – sako Seimo narys Edvardas Žakaris. – Gaila pradangintų pinigų.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Klausimėlis – iš Vilniaus atstovų
„Šiaulių kraštas“ vakar rašė, jog klausimas, kur dingo 9 milijonai litų, iškilo per pasitarimą Savivaldybėje dėl traukinių signalų triukšmo.
Valstybinės geležinkelių inspekcijos viršininkas Robertas Šerėnas paklojo ant stalo dar 2009 metais priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimo priemonių planas 2009–2013 metams. Šiauliams triukšmui pažaboti 2010–2013 metais buvo numatyta 9 milijonai litų.
Iš jų 2012 metais – 2 milijonai litų, o šiais metais – 3 milijonai litų. Šias lėšas galima buvo naudoti triukšmo mažinimo priemonėms mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose namuose ar šalia jų, kur yra triukšmo lygis viršijamas.
Vyriausybės buvo nustatyta skirti lėšas iš valstybės biudžeto, valstybės investicijų programos ministerijoms ir kitoms institucijoms bendrųjų asignavimų skyrimo tvarka.
Vedėjas niekuo dėtas?
Po pasitarimo Savivaldybė išplatino pranešimą, kad Vyriausybės priemonių planas „užfiksavo reikalingų lėšų preliminarų poreikį, o ne skyrimą.“
„Jokios lėšos Šiaulių miesto savivaldybei skirtos nebuvo“, – teigiama Savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus pranešime.
Vakar Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta „Šiaulių kraštui“ aiškino ieškojęs tų pinigų net Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Vedėjo žodžiais, „triukšmo koordinatorius“, ministerijos vyriausiasis specialistas Valdas Uscila atsakęs, jog šias lėšas Savivaldybė pati turėjo numatyti savo biudžete.
Ar vedėjas buvo matęs 2009 metų Vyriausybės nutarimą?
„Be abejonės, buvau matęs“, – atsakė R. Šemeta.
Kodėl nesidomėjo, kaip jis vykdomas? „Savivaldybė turėjo numatyti biudžete lėšas“, – atsakė.
Aplinkos apsaugos programai vykdyti kasmet iš miesto biudžeto skiriama tik apie 700 tūkstančių litų. Iš jų 20 procentų – sveikatinimo projektams (apie 150 tūkstančių litų). Pasak R. Šemetos, tik iš jų ir galima numatyti lėšas triukšmo prevencijai.
Lėšų vis dėlto gavo
Bet vedėjas prisiminė: gauta tikslinių lėšų iš valstybės biudžeto miesto teritorijos triukšmo žemėlapiui rengti. Kelerius metus – maždaug po 80 tūkstančių litų. Municipalinė tyrimų laboratorija galėjo įsigyti įrangos, parengė triukšmo žemėlapį, kuris patvirtintas 2012 metais.
„Rengdami jį mes buvome laikomi pavyzdžiu“, – pasigyrė R. Šemeta.
Bet specialistai sukritikavo tą žemėlapį, nes pagal jį nurodoma, kad gyventojai, kenčiantys nuo triukšmo Medelyno rajone, gyvena žaliojoje zonoje. Kitaip tariant – tyliojoje.
„Tokia yra metodika, ir pati Valstybinė geležinkelių inspekcija kitokio žemėlapio neparengtų“, – aiškino vedėjas.
Ar buvo triukšmo mažinimo priemonių bent planuota per pastaruosius metus? Ar nors viena įgyvendinta per 20 metų, kai vedėjas R. Šemeta dirba Savivaldybėje?
„Dar paklauskite, ar nebuvo per 50 metų“, – atsakė valdininkas.
Pagalvojęs prisiminė: „Dėl triukšmo buvo langai keisti mokyklose – Seimo narių iniciatyva.“
Meras gina
Meras Justinas Sartauskas vakar jau gynė Savivaldybės administraciją. Jo žodžiais, vilniškiai „nemoka skaityti dokumento“.
„Mes irgi strateginiame plane suplanuojame milijonus, – aiškino meras. – Bet tai nereiškia, kad jie skiriami. Buvo krizė, nebuvo lėšų. Vyriausybė neskyrė, o mes patys negalėjome skirti.“
Vyriausybės patvirtintą triukšmo prevencijos priemonių planą meras dabar įvardijo „primirštu istoriniu dokumentu“.
Seimo narys piktinasi
„Gaila pradangintų pinigų", – sakė „Šiaulių kraštui“ Seimo narys Edvardas Žakaris, piktindamasis, jog Savivaldybės valdininkai per ketverius metus nepajudino nė piršto.
„Jeigu buvo toks Vyriausybės nutarimas, galima buvo ieškoti lėšų, – įsitikinęs parlamentaras. – Savivaldybės administracija galėjo kreiptis ir į mus, Seimo narius.“
E. Žakaris prisiminė, jog Medelyno ir Zoknių progimnazijose langai buvo pakeisti būtent pagal Valstybės triukšmo prevencijos programos įgyvendinimo nuostatas.
Gyventojai Seimo nariui skundėsi. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog triukšmo leistinos normos yra viršijamos. Tada lėšos langams mokyklose keisti buvo skirtos iš Vyriausybės rezervo.
Pasak E. Žakario, panaši situacija dabar yra dėl Kelių priežiūros programos lėšų.
„Paprašėme Šiauliams papildomų programos lėšų, o mums atsakė, kad Savivaldybė skiriamas lėšas blogai naudoja – vėluoja rengti projektus, juos vykdyti“, – sakė Seimo narys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VEDĖJAS: Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta negali įvardyti nė vieno triukšmui mažinti įgyvendinto ar bent suplanuoto projekto, kurį būtų inicijavęs per 20 savo veiklos metų Savivaldybėje.
