Apskritis trupa, bet valdininkai nepražūva

Apskritis trupa, bet valdininkai nepražūva

Apskritis trupa, bet valdininkai nepražūva

Šiaulių apskrities administracija dėl apskričių reformos nuo sausio 1 dienos pradėjo trupėti. Statybų inspektoriai perėjo į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Apskrities administracija gyvuos dar pusmetį. Bet darbo realiai neteks tik kas penktas darbuotojas.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Keičiasi tik pavadinimas

Buvęs apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas tapo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriumi.

Į Valstybinę inspekciją perkelti dirbti 20 apskrities darbuotojų. Skyriui vadovauja buvusi departamento direktorė Vitalija Šukytė. Ji „Šiaulių kraštą“ informavo, jog priimti dirbti visi buvę departamento darbuotojai, išskyrus vieną — vyriausiąjį specialistą Zigmantą Kavaliauską. Jis dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba teismo yra nušalintas nuo pareigų.

Skyriuje sukurtas Statybos valstybinės priežiūros poskyris, kuriam vadovauja Alfonsas Dankisas. Skyriaus referente tapo buvusi apskrities viršininko administracijos referentė.

Pasak V. Šukytės, dėl pertvarkos funkcijos nesikeičia, išlieka tos pačios darbo vietos ir tie patys kontaktai.

„Piliečiai specialistus ras ten, kur jie dirbo iki šiol“, — teigia skyriaus vedėja.

Skyriaus darbuotojai, kaip dirbo Šiauliuose ir apskrities rajonų savivaldybėse, taip dirbs toliau. Nesikeičia nei patalpų adresai, nei darbo telefonai.

Pernai vykusiame apskrities likvidavimo komisijos posėdyje teigta, jog regione reikėtų daugiau statybos priežiūros inspektorių. Anot V. Šukytės, apie skyriaus plėtrą kol kas nekalbama, nors pagal darbo krūvius darbuotojų reikėtų daugiau.

Klausiama apie būsimus atlyginimus, V. Šukytė tvirtino, kad jie bus mažesni, nei iki šiol.

Ir kitų laukia perkėlimas

Perkėlimo į naują darbovietę sausį dar sulauks ir šeši civilinės saugos specialistai. Jie taps Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kurioje bus įkurtas Civilinės saugos skyrius, specialistais.

Rimundas Domarkas, Šiaulių apskrities viršininkas, skaičiuoja, jog iš apskrities administracijoje dirbančių 180 darbuotojų realiai „į gatvę“ išeis 30— 40.

Išsaugos darbą 90 žemėtvarkininkų. Didžioji jų dauguma — 80 procentų — būtų perkelti dirbti į kuriamą Žemės fondą, likusieji — į savivaldybes. Panaikinus apskričių administracijas, savivaldybėms atiteks miestų žemė, o visa kita valstybinė žemė bus tvarkoma Žemės fondo.

Išlikti gali ir apskrities švietimo inspektoriai, jeigu Švietimo ir mokslo ministerija neapsispręs šią funkciją centralizuoti.

Apskrities vyriausiasis gydytojas gali būti perkeltas dirbti į Šiaulių teritorinę ligonių kasą. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo išlaikyti penkis regionų vyriausiuosius gydytojus. Tiek dabar šalyje yra teritorinių ligonių kasų.

Turėtų išlikti ir kažkiek Regioninės plėtros departamento darbuotojų. Jie pereitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijai pavaldų biurą ar sekretoriatą, kuris aptarnaus Regiono plėtros tarybą.

Šiuos biurus steigiant ruošiamos darbo vietos ir apskričių vadovams. Numatoma, kad biurui vadovaus politinio pasitikėjimo pareigūnas, kurį Vidaus reikalų ministerija skirs suderinusi su premjeru.

Galvosūkio dar daug

R. Domarkas labiausiai dabar susirūpinęs dėl apskrities įstaigų perdavimo. Apskrities savivaldybėms siūloma perimti 19 įstaigų, iš jų 10 — Šiaulių miesto savivaldybei. Tačiau pastaroji įstaigų perėmimo kratosi.

„Jeigu miesto Taryba įstaigų atsisakys, kreipsiuosi į ministerijas, — sako R. Domarkas. — Jos turės spręsti, nes specialiųjų įstaigų, globos įstaigų nepanaikinsi.“

Apskričių likvidavimo procesą R. Domarkas vadina išbandymu. Anot jo, jau dabar aiškėja, kad regioninis koordinavimas yra svarbus: „Yra problemų, kurios negali būti išspręstos vienos savivaldybės ribose — pavyzdžiui, Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro.“

Kiek regionų bus įkurta, panaikinus apskritis, iki šiol neaišku. Kalbama apie 4— 5. R. Domarko nuomone, Šiaulių regionas turėtų išlikti.

Kiek regionų šalyje bus, anot jo, lems ir Europos Sąjungos paramos skirstymo tvarka nuo 2014 metų. Dabar — iki 2013 metų — dalis paramos skirstoma tiesiogiai per regionų plėtros tarybas, kurios veikia dabartinių apskričių teritorijose.

 

„Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirbančių 180 darbuotojų realiai “į gatvę“ išeis 30— 40.

POKYČIAI: Rimundas Domarkas, Šiaulių apskrities viršininkas išbandymu vadina apskričių naikinimo procesą, bet pripažįsta, jog darbą išsaugos dauguma darbuotojų.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Komentaras

Apskrities valdininkams saulė turi nusileisti

Jurgis RAZMA (nuotr. razma), Seimo Tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų frakcijos seniūnas, teigia, jog ne mažiau kaip trečdalis apskrities valdininkų turi būti atleisti, o apskrities valdymo liekanų jokių neturi likti:

— Atskirų centrinių institucijų regioninės struktūros gali būti. Tačiau nesu tikras, ar Vyriausybės sudaryta komisija dėl apskričių naikinimo, atidžiai žiūri, kad etatai nebūtų prabangiai perkeliami į centrinių žinybų padalinius. Jeigu taip atsitiks, tai saulėlydžio principas tas struktūras pasieks vėliau.

Nežinau, kaip yra Šiaulių atveju, bet iš 180 etatų 60 turi realiai nunykti — trečdalis, o pageidautina ir daugiau. Bent jau tokias proporcijas matome kitose apskrityse.

Dėl apskričių įstaigų perdavimo yra problemų. Įstaigos paprastai labiau nori šlietis prie valstybinių institucijų. Mano, jog bus toliau nuo kontrolės ir gaus patikimesnį finansavimą. Juoba kad mato gana liūdną savivaldybių finansų vaizdą. Bet lemti turi reali įstaigos situacija: ar ji yra skirta aptarnauti savivaldybės gyventojus, ar regiono, ar dar plačiau. Pagal tai reikia spręsti.

Kiek bus šalyje regionų, dar neaišku. Žiūrėsime, koks išliks euroregionų apibrėžimas naujoje finansinėje perspektyvoje. Ar išliks, kaip dabar, tikslinė parama regionams. Yra dar laiko iki 2014 metų. Europos Sąjungos institucijose tie sprendimai pradės ryškėti anksčiau, ir ne taip sudėtinga bus tuos regionus patvirtinti. Neplanuojame, kad jie turėtų didelę administraciją ar kokių įvairių funkcijų.

Šiuo metu liks regionai tokie, kokios yra apskritys. Bet be administracijų. Esame pasiūlę nepalikti nė atskiros regionų plėtros tarybas aptarnaujančios administracijos. Aptarnavimo funkciją pasikeisdamos gali atlikti to regiono — apskrities — savivaldybės. Kad nė kvapo neliktų kažkokių apskrities valdymo liekanų.

Kur dėsime apskričių viršininkus? Jeigu tai patyrę vadybininkai — valstybėje yra įvairių darbų. Vidaus reikalų ministerija yra numačiusi galimybę skirti juos regionų tarybų biurų vadovais. Bet politiniame lygmenyje esame svarstę, jog taupant lėšas galima būtų apsieiti be to. Iki liepos 1 dienos viskas turi išaiškėti. Tikiuosi, kad tos datos neprisieis pakeisti.

 

„Kad nė kvapo neliktų kažkokių apskrities valdymo liekanų.“

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.