Naujausios
Apklausa pradėta dar lapkričio pradžioje ir tęsis iki vasario 6 dienos – truks tris mėnesius. Dalyvaujantys elektroninėje apklausoje šiauliečiai privalo nurodyti savo asmens duomenis, o balsuoti gali daug kartų, tačiau įskaityta į rezultatus bus tik paskutinio balsavimo metu išreikšta pozicija. Vicemeras tikino, kad tiesiog toks yra apklausos įrankis, esą galimybė balsuoti keletą kartų palikta nebūtinai tam, kad apklausos dalyvis galėtų keisti savo nuomonę.
Pagal teisės aktus, jei apklausoje dalyvaus 10 ir daugiau procentų balsavimo teisę turinčių gyventojų, jos rezultatai taps privalomi miesto Tarybai ir ji turės priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Šiauliuose yra per 82 tūkstančius balsavimo teisę turinčių gyventojų. Vadinasi, apklausoje turi dalyvauti daugiau nei 8 200 gyventojų.
Miesto vicemeras Justinas Švėgžda pristatė tarpinius balsavimo rezultatus. Jau balsavo 1 421 šiaulietis. Absoliuti dauguma – apie 82,2 procento – pasisakė už karių palaikų iškėlimą į kapines. Apklausa tęsis iki vasario 6 dienos.
„Labai apmaudu, kad nuo 2022 metų, tai yra nuo karo Ukrainoje pradžios, mums sunkiai sekasi susikalbėti su Kultūros ministerija dėl teisinio reglamentavimo, kaip turėtų elgtis savivaldybės“, – apie ne vieną mėnesį trunkančias diskusijas dėl karių palaidojimo vietų iškėlimo iš miesto centro kalbėjo J. Švėgžda.
Jis priminė, kad tai nėra vien Šiaulių miesto savivaldybės problema. 28 šalies savivaldybės turi net 69 tokias Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietas.
Vicemeras piktinosi, jog Kultūros departamentas dar spalio mėnesį ištransliavo žinią, kad tereikia politinės valios, o departamentas kompensuos perkėlimo išlaidas. J. Švėgžda patikino, kad taip nėra. Savivaldybė turi Kultūros departamento, pavaldaus Kultūros ministerijai, raštą, kuriame tvirtinama, kad šios situacijos teisinis reglamentavimas nesutvarkytas, dar reikia diskusijų su Aplinkos, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijomis. Rašte nurodoma, kad 2024 metais Kultūros ministerija neplanuoja jokių dotacijų savivaldybėms finansuoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikams iškelti, argumentuojant, kad nėra teisinio reguliavimo.
Tiesa, vicemeras negalėjo pasakyti, kiek galėtų kainuoti per 50 karių palaikų iškėlimas iš palaidojimo vietos šalia Šiaulių katedros į Ginkūnų kapines, kur jau yra perlaidoti keli šimtai sovietų karių palaikų iš Aviacijos bazės teritorijos Zokniuose. Savivaldybės atstovas paaiškino, kad vienoje teritorijoje radus daugiau nei 20 palaikų, skiriama 20 vidutinių bazinių dydžių dotacija vieniems palaikams perkelti. Nuo šių metų pradžios šis dydis siekia 55 eurus. Vadinasi, reikalinga suma galėtų siekti apie 60 tūkstančių eurų. Vicemeras suabejojo istorinių šaltinių patikimumu ir spėjo, kad atkasus palaikų gali būti ir daugiau.
J. Švėgžda dėkojo dalyvaujantiems apklausoje ir tikino, kad balsavimo rezultatai turės „rekomendacinį pobūdį“, o gal gyventojų nuomonė bus išgirsta ir Kultūros ministerijoje, kurios pusėje dabar „ir yra kamuolys“. Pasidžiaugta, kad raštas iš Šiaulių miesto savivaldybės sujudino procesus ir tikimasi rezultatų.
Vicemeras išliejo nepasitenkinimą žiniasklaidoje pasklidusia informacija, kuri buvo paremta klaidinga Kultūros ministerijos nuostata.
„Daug kas reglamentuoja, kad čia yra lyderystės stoka, kiti skuba dalintis įvairiomis etiketėmis, susijusiomis su priešiško režimo palaikymu. Taip nėra. Šiaulių miesto noras – kad atsirastų sisteminis sprendimas, kuris galėtų padėti visoms šalies savivaldybėms, susiduriančioms su tokiomis problemomis“, – aiškino vicemeras.
