Apgyvendinimo tarnyba: „Gyvename lyg ant parako statinės"

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių Laikino apgyvendinimo tarnybos socialinio darbo organizatorė Danutė Bogužienė sako, kad pavojinga infekcija vaikšto šalia jų įstaigos, nes didžiajai daliai gyventojų į saugumą „nusispjauti“.
„Šiaulių kraštas“ sulaukė laiško iš Pakruojo gatvėje esančios Šiaulių miesto savivaldybės Laikino apgyvendinimo tarnybos gyventojo. Nuolatos čia gyvenantis vyras atvirai piktinosi įstaigos strategija neišleisti jo ir kitų jo likimo draugų iš įstaigos pastato, užrakinant visas duris.
Laikino apgyvendinimo tarnybos socialinio darbo organizatorė Danutė Bogužienė patvirtino, kad tokia tvarka egzistuoja.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kol kas visi išėjimai iš Laikino apgyvendinimo tarnybos yra uždrausti: karantinas.

Išėjimas ribojamas ne visiems

„Yra apribojamos gyventojų teisės laisvai judėti Šiaulių miesto teritorijoje net trumpam laikui, nors Apgyvendinimo tarnyboje niekas neserga „Covid-19“ ir niekas nėra grįžes iš užsienio šalių“, – laiške žurnalistams piktinosi žmogus.

D. Bogužienė, Šiaulių miesto Laikino apgyvendinimo tarnybos socialinio darbo organizatorė, informavo, kad tvarka, apie kokią prabilo gyventojas, karantino metu galioja tik tiems asmenims, kurie neturi konkrečių reikalų mieste, o tik vienintelį – susitikti su abejotinos reputacijos asmenimis, išgerti, „apžiūrėti“ konteinerius ir panašiai. Tokiems asmenims visos tarnybos durys tikrai užrakintos, ir apie išėjimą karantino metu, jie gali tik svajoti.

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės Vidos Šalnienės įsakymu, dirbantys Apgyvendinimo tarnybos gyventojai gali palikti įstaigą, tai yra jų išėjimas nėra ribojamas, jei žmonės dirba arba turi rimtų pateisinamų priežasčių. Asmenų, kuriems leidžiama palikti patalpas, sąrašą visada turi budėtojas.

Leidimai palikti patalpas suteikiami ir asmenims dalyvaujantiems specialiose, pavyzdžiui, gydymo metadonu ir kitose panašiose programose, arba turintiems lėtinių ligų bei privalantiems nukakti į vaistinę.

Apgyvendinimo tarnybos administracija numačiusi apsirūpinimo maisto produktais dieną – tai paprastai numatyta kartą per savaitę, šįsyk tokia buvo šios savaitės trečiadienį.

„Artėja mėnesio 10-oji – socialinių išmokų diena, taigi žmonėms bus leista trumpam palikti įstaigą, ir tuo pačiu tądien bus sudaryta galimybė apsipirkti“, – sakė D. Bogužienė.

Pasak jos, svarbiausia, kad žmonės, tarnybos gyventojai, kuo mažiau migruotų ir taip būtų užkardyta bent menkiausia užsikrėtimo tikimybė.

Prieš kelias dieną į įstaigą dėl suprastėjusios vieno gyventojo sveikatos buvo kviesti greitosios pagalbos medikai – nerimauta dėl infekcijos. Ligoninėje atlikus paciento patikrą, koronavirusas nepasitvirtino.

Deja, padėti gyventojams specialiomis saugumo priemonėmis, kad ir paprasčiausiomis veido kaukėmis, kol kas nerandama galimybės – kaukių stinga net patiems Apgyvendinimo tarnybos darbuotojams, kurie priversti kas dieną bendrauti su neaiškios reputacijos asmenimis.

Kai kurie gyventojai, pasak įstaigos personalo, puikiai suvokia infekcijos pasekmes. Tačiau nemažai daliai – „jūra iki kelių“, o žodis „koronavirusas“ sukelia keiksmažodžių laviną ir agresiją.

Agresija ir pyktis

Praėjusią savaitę Apgyvendinimo tarnybos pirmajame aukšte, kur apnakvindinami ne nuolatiniai gyventojai (kokių įstaigoje šiuo metu – 108), o tik pernakvoti užeinantys benamiai (tokių apie 30), buvo kilęs rimtas incidentas: dėl saugumo paprašytas likti ne nakčiai, o izoliuotis nors parą, asmuo bandė bėgti, buvo išdaužtas budėtojo langas.

„Pripratimas valkatauti pikčiau už prigimimą. Negelbsti net ir tai, kad savo žmones mes pamaitiname iš Labdaros valgyklos parvežta koše“, – sakė pašnekovė.

Ji pastebėjusi, kad gyventojai, bandant su jais tartis pasilikti namuose, tampa agresyvūs, grasina susidorojimu.

Anot D. Bogužienės, agresijos ir pykčio karantino laikotarpiu Apgyvendinimo tarnyboje atsiradę kur kas daugiau, ir vis dažniau dėl to tenka kviesti policijos pareigūnus bei prašyti jų pagalbos.

Užtektų vieno infekuoto

Laikino apgyvendinimo tarnybos darbuotojų kolektyvas – 25 žmonės. Vidutiniškai 15 darbuotojų su abejotinos reputacijos asmenimis dėl darbo subtilybių priversti betarpiškai bendrauti ir rizikuoti savo sveikata kas dieną.

„Bandėme dirbti nuotoliniu būdu. Reikia pripažinti, kad darbas smarkiai komplikavosi, – sakė nuo 1992 metų tada Nakvynės namų pavadinimą turėjusioje įstaigoje dirbanti D. Bogužienė.

Jos žodžiais, visas Laikino apgyvendinimo tarnybos kolektyvas stovi tarsi ant parako statinės – užtenka, kad vienas izoliuotis atsisakantis klientas parneštų pavojingą infekciją.