Naujausios
Tylūs darbai garsina Lietuvą
Signatarų alėjos sukakties minėjimas prasidėjo apdovanojimais – Šiaurės Lietuvos žvaigždė laureatams įteikta už šviesų patriotizmą, tylų altruizmą, už veiklos rezultatus, garsinančius Šiaurės Lietuvą ir Tėvynę.
Apdovanojimą įsteigė Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija, Sąjūdžio pirmeivių klubas ir Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija. Kas bus apdovanoti medaliu, sprendė dvylikos asmenų komisija.
Visuomeninių organizacijų vardu apdovanojimus laureatams teikė komisijos pirmininkas Jonas Montvilas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatorius, ir Vida Pociuvienė, Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentė, asociacijos „Šiaulių bendruomenė“ pirmininkė, Šiaulių miesto bendruomeninių organizacijų tarybos narė. Apdovanojimą ir apdovanotuosius pristatė aktyvi visuomenininkė Jolita Dūdienė.
Medaliais apdovanoti Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venckus, Fotografijos muziejaus Šiauliuose įkūrėjas fotografas Antanas Dilys (į renginį negalėjo atvykti – red.), šiaulietis tautodailininkas Kazys Bimba, Krepšinio muziejaus Joniškyje įkūrėjas, kraštotyrininkas Leonas Karaliūnas bei Irena Raudonienė iš Pasvalio rajono, Pumpėnų, savanoriškai prižiūrinti šiauliečių pastatytus Baltijos kelio atminties ženklus.
Raudonių šeimos sodyba yra šalia Baltijos kelią žyminčio Gintauto Lukošaičio sukurto ąžuolinio koplytstulpio ir Gedimino Pyrago iškalto paminklinio akmens.
I. Raudonienė kasmet prie paminklo sodina, laisto, tręšia gėles. Ir kuklinasi – Lietuvoje daug gerų žmonių darančių gerus darbus. Į apdovanojimą I. Raudonienę atlydėjo jai talkinantis sutuoktinis Marijonas Raudonis.
„Ši moteris labai kukli, ji Šiaulių rūpintojėliu rūpinasi 32 metus, niekada nieko neprašė, pirko gėlytes, tvarkė, ravėjo, prižiūrėjo, kasė sniegą, šlavė. Mes, šiauliečiai, norėdami atsidėkoti šitokiam žmogui, jį apdovanojame Šiaurės Lietuvos žvaigždės medaliu“, – laureatę pristatė J. Dudėnienė.
„Jūs esate tos žvaigždės, tie tylūs Lietuvos darbininkai, kūrėjai, menininkai – ši žvaigždė jūsų, ne mano, nes jūs esate bendruomenė, o aš esu bendruomenės dalis“, – atsiėmęs apdovanojimą, sakė kunigas E. Venckus.
100 medalių
Pasak Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pirmeivės, visuomenininkės Irenos Vasinauskaitės, apdovanojimus įsteigti įkvėpė praėjusių metų įvykiai: kai Vilius Puronas nebuvo išrinktas Šiaulių miesto garbės piliečiu, jam visuomenininkai suteikė širdžių garbės piliečio titulą ir įteikė Šiaurės Lietuvos žvaigždę.
Ši idėja neliko vienkartinė – norėjosi pagerbti žmones, kurie tyliai daro didelius, gerus, gražius darbus.
„Pavyzdžiui, iš Pumpėnų vos prisikvietėme, nenorėjo važiuoti – kuklūs žmonės, sako, nereikia garbės. Bet jie labai „faini“. Nuvažiuoji – viskas sutvarkyta“, – apie Raudonių šeimą sakė I. Vasinauskaitė.
Medalių dizainą sukūrė V. Puronas.
„Šiaurės Lietuvos medalis yra savotiška naujovė-nenaujovė, juk mūsų Lietuva ne tik „švogerių“ kraštas, ne tik žalčių šeimos rinkinys, mes gyvi todėl, kad visada mumyse plazda ir tas patriotizmas, kuris ne visada yra papuošiamas medaliais, garbės vardais, – sakė V. Puronas. – Pabandėme pastebėti tuos žmones, kurie visą gyvenimą iš patriotizmo, iš tylaus altruizmo, iš geranoriškos savo tautinės prigimties mano Lietuvai daro gera.“
Medalių, sako V. Puronas, pagaminta 100. Planuojama, kad kasmet jais bus apdovanojami penki Šiaurės Lietuvos žmonės.
Visuomenininkų bendradarbiavimas tęsis ir plėsis: renginyje pasirašyta trišalė Pumpėnų bendruomenės, „Lieporių bendruomenės centro“ ir Šiaulių miesto sąjūdžio pirmeivių klubo bendradarbiavimo sutartis.
Įamžinta istorinė atmintis
Į Signatarų alėjos 5-mečio renginį aktyviai įsijungė Lieporių rajono mokyklos: muzikines programas parengė Gegužių, Rasos progimnazijų, Saulėtekio, Lieporių gimnazijų mokytojai ir mokiniai. Dailės parodą parengė Gegužių progimnazijos kolektyvas. Renginį vedė Lieporių gimnazijos mokytojas, skautas Remigijus Pozniakovas ir mokinė Jorė Puzaraitė.
Vedėjai priminė, jog 1918 metų Vasario 16-osios aktą pasirašė keturi buvę tuometės Šiaulių berniukų gimnazijos (dabar Juliaus Janonio gimnazija) auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis. 1990 metų Kovo 11-osios aktą pasirašė šeši į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą Šiauliuose išrinkti signatarai: Kęstutis Lapinskas, Virgilijus Kačinskas, Donatas Morkūnas, Romualdas Ozolas, Algimantas Sėjūnas ir Mindaugas Stakvilevičius (1990 03 11–14 Maskvoje vykdė svarbią valstybinę užduotį; jam suteiktas Kovo 11 Akto signataro teisės – red.).
„Labai greit prabėgo penkeri metai ir gražioji alėja tapo iš tikrųjų Signatarų alėja. Ji yra ypatinga, vienintelė Lietuvoje, aš čia matau labai gilią prasmę, kas yra Šiauliai Lietuvai“, – sakė A. Sėjūnas.
„Mes buvome jūsų pasiuntiniai, įvykdėme pareigą, nesudrebėjome, buvo sunkių momentų, bet išlaikėme. Dabar Lietuva yra laisva, bet turinti ir labai daug problemų, yra supriešinta. Labai daug yra nesutarimų, nes vienybė turi žydėti, bet jos nėra. Čia kaltos abi pusės. Aš manau, mes įveiksime, jaunimas įveiks“, – sakė A. Sėjūnas.
M. Stakvilevičius dėkojo ir už alėją, ir atėjusiems pagerbti tuos, kurie pakluso Maironio žodžiams „Numesk, tėvyne, rūbą seną, kurį užvilko svetimi!“
„Tikiuosi, ir jūs veiksite taip, kad vėl neužvilktų rūbo seno svetimi“, – pacitavęs Maironio eilėraštį, sakė M. Stakvilevičius.
Istorikas Arūnas Gumuliauskas priminė Signatarų alėjos priešistorę. Kai A. Gumuliauskas ir Stasys Tumėnas pasiūlė Savivaldybei įsteigti Šiauliuose Signatarų alėją, idėja stūmėsi sunkiai. Iniciatoriai siekė, kad alėja atsirastų P. Višinsko gatvėje, skvere, kur dabar stovi paminklas Jonui Murkai. Kita pasiūlyta vieta buvo P. Višinskio gatvės gale, prie Vilniaus gatvės.
„Ir šitas planas sužlugo, buvome neviltyje. Staiga pasiūlė šitą alėją. Atsimenu, kai su Stasiu atvažiavome čia pasižiūrėti, vaizdas buvo nei šioks, nei toks. Kitos išeities nebuvo. Gavome žodį iš Savivaldybės, kad takeliai kažkada taps iškloti plytelėmis, deja, 5 metai praėjo, plytelių nesimato. Nors buvome skeptiški dėl šitos vietos, nežinojome, jog čia yra nuostabi bendruomenė. Tokios priežiūros mes tikrai nesitikėjome, šiandien labai džiaugiuosi“, – sakė A. Gumuliauskas.
Lieporių bendruomenės pirmininkė Elvyra Užkuraitienė priminė signataro S. Kairio priesaką jaunimui: „Kad ir kur būtum, turi dirbti ir kurti Lietuvai.“
„Mes, lieporiečiai, didžiuojamės Lieporių parku, kuris yra išskirtinis mieste, kuriame įamžintas atminimas žmonių, vedusių Lietuvą laisvės ir tiesos keliu“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Bendruomenė sukakties proga parengė parodą „Signatarų alėjai – 5-eri“, joje įamžintos ir prieš penkerius metus vykusios šventės akimirkos. Paroda eksponuojama Lieporių bibliotekoje, vėliau persikels į mokyklas.
Su švente sveikino ir Šiaulių vicemeras Egidijus Elijošius, Seimo nario Stasio Tumėno sveikinimą perdavė padėjėjas Nerijus Brazauskas.
„Netradicinė istorinė pamoka baigėsi. Niekada nepamirškite signatarų nuveiktų darbų miestui ir visai Lietuvai“, – apibendrindamas linkėjo mokytojas R. Pozniakovas.
