Naujausios
Anūkų ir senelių santykį atskleidė netikėta paroda
Žagarėje (Joniškio r.) vykusiame „Fringe“ festivalyje atidaryta vilnietės menininkės Justinos Christauskaitės fotografijų paroda „Anūkai, rūbai, seneliai“. Kelerius metus autorė keliavo per Lietuvą, fotografuodama anūkus, apsirengusius senelių rūbais, taip netikėtai atskleisdama savitą šių kartų ryšį. Kartu kraštietė menininkė Joana Gelažytė parodė fragmentą iš savo filmuotos medžiagos apie senolius.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Fotografavo anūkus su senelių rūbais
Vilnietė fotomenininkė Justina Christauskaitė kartu su kraštiete menininke Joana Gelažyte prieš dvejus metus keliavo po Joniškio rajoną, fotografuodama senolių brangiausiuosius – anūkus. Tačiau ne bet kaip – trečios kartos atstovai rengėsi senelių rūbais ir stojosi prie namo durų – jungties su šiapus ir anapus simboliu.
Durys – labai reikšmingas elementas žmogaus gyvenime: per jas išlydimi vaikai į mokyklą, sutinkami grįžę jaunieji, tą pačią rankeną dažnai spaudžia žmonės, gimę amžiaus pradžioje ir pabaigoje.
J. Christauskaitė sako, kad per anūkus, kuriuos močiutės ir seneliai labai myli, paprastėja kelias ir link tų garbaus amžiaus žmonių. Žiūrėk, ir prasiveria pokalbiui gyvenimo patirties, išgyvenimų, kančių užrūstinos lūpos.
J. Christauskaitė, kurios fotomeninį projektą, pradėtą 2013 metais, parėmė Lietuvos kultūros taryba, fotografavo anūkus ne tik Joniškio rajone, bet ir Ariogaloje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, kituose šalies miestuose.
Paroda jau buvo pristatyta sostinėje ir daugelyje kitų miestų, o „Fringe“ festivalis ją pakvietė į Žagarę. Parodoje buvo eksponuojaos nuotraukos, darytos daugiausia Žagarėje, o taip pat kitose Joniškio rajono vietovėse.
J. Christauskaitę su Žagare sieja seneliai, kurie apie dešimt metų, kol jos mamai sukako 14 metų, čia gyveno. Mama pasakodavusi, kaip anksti rytais su draugais, pasirinkę smulkių akmenukų, lėkdavo jų palaidyti į mokyklos bendrabučio – dviejų aukštų raudonų plytų pastato priešais stotį – langus.
Kraštietė kalbino senolius
Dar labiau ją su šiuo kraštu suartino bičiulystė su menininke, kilusia iš Gataučių, Joana Gelažyte, kuri fotografavosi su savo močiutės iš Veršių kaimo rūbais. Ji pati daugiau kaip prieš dešimt metų ėmė fotografuoti senelius, eksperimentuoti su fototechnika. 2011 metais Joniškyje surengė parodą-instaliaciją, kuria tyrinėjo atmintį, pasitelkusi menines priemones. Svarbiausia grandis buvo jos močiutė. Dar spėjo ją nufilmuoti, užrašyti pasakojimus, prisiminimus. Praeities jungtis su dabartimi pasirodė labai svarbi. Todėl vėliau grįžo darbo tęsti, kalbinti kitus garbaus amžiaus vietos žmones.
Praėjusiais metais kūrėja Joana Gelažytė surengė parodą–performansą „M-E-M-O-I-R“, kuriame, analizuojant autorei kolektyvinę atmintį, persipynė skirtingų žmonių įsimintiniausi, svarbiausi gyvenimo prisiminimai. Šiemet per Joniškio miesto šventę ji pristatė vaizdo instaliaciją „Laiškai iš tEn“, skirtą kraštietei išeivijos tapytojai ir skulptorei Elenai Gaputytei (1927–1991) atminti.
Renginyje Joana Gelažytė parodė filmuotą medžiagą, kurioje savo gyvenimo prisiminimais dalinasi žagarietis Juozas Buzas. Jis kartu su žmona taip pat dalyvavo.
Autorės nuotr.
Justinos Christauskaitės fototgrafijose – vietos gyventojų amūkai, fotografuoti vilkintys senelių rūbais.
Justina Christauskaitė (dešinėje) ir Joana Gelažytė pristatė fotografijų parodą ir filmuotą medžiagą.
Į parodą „Anūkai, rūbai, seneliai“ susirinko tie, kuriems įdomi dabarties ir praeities jungtis.
