Antrasis profesinio rengimo centro gimimas

Reginos MUSNECKIENĖS nuo­tr.
Ap­šil­ti­nus Pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro pa­sta­tus, bus su­tau­po­ma daug ši­lu­mos ener­gi­jos ir apie ke­tu­ris tūks­tan­čius eu­rų kas mė­ne­sį.
Kel­miš­kiai dar me­na, kai 1984 me­tais A. Mac­ke­vi­čiaus gat­vės kvar­ta­le bu­vo pa­sta­ty­tas vi­sas komp­lek­sas Pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro, tuo­met va­din­to Sta­ty­bi­nin­kų mo­kyk­la, pa­sta­tų. Čia įdar­bin­tas bū­rys jau­nų bend­rų­jų da­ly­kų ir pro­fe­si­jos mo­ky­to­jų. Dau­ge­lis jų ap­gy­ven­din­ti ne­to­lie­se pa­sta­ty­tuo­se blo­ki­niuo­se dau­gia­bu­čiuo­se.
Nuo pat pir­mų­jų pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro die­nų čia dir­ban­tis Pro­fe­si­nio mo­ky­mo sky­riaus ve­dė­jas Jo­nas Va­lu­tis sa­ko, jog per tris de­šimt­me­čius tūks­tan­čius jau­nų žmo­nių dar­bo kar­je­rai pa­ren­gu­sio­je įstai­go­je ne­bu­vo tiek ge­rų po­ky­čių, kiek per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus.

Dak­ta­rų vai­kai čia ne­si­mo­ko

Ar­tė­ja pie­tų per­trau­ka. Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro moks­lei­viai bū­riais trau­kia į mies­tą ar­ba į at­nau­jin­tos val­gyk­los sa­lę. Da­lis devintųjų–dešimtųjų kla­sių moks­lei­vių, be­si­mo­kan­čių ak­re­di­tuo­tos vi­du­ri­nio ug­dy­mo gim­na­zi­jos kla­sė­se, gau­na ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą.

Kai ku­rie dar bai­gi­nė­ja dar­bus. Ta­das Rim­ša kar­tu su meist­ru Ig­nu Ber­no­tu re­mon­tuo­ja ko­ri­do­rių. Vi­daus pa­tal­pos at­nau­ji­na­mos sa­vo jė­go­mis – po tru­pu­tį, po ga­ba­lė­lį. Žiū­rėk ir at­švin­ta.

Res­tau­ra­to­rių gru­pės mo­ki­niai su pro­fe­si­jos mo­ky­to­ju Vy­tau­tu Ma­žu­liu dar­buo­ja­si įren­gi­nė­ja­mo­je mul­ti­me­di­jos kla­sė­je.

Tarp jų ir ge­riau­sias pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro mo­ki­nys Taut­vy­das Še­pe­tys, jo pa­žan­gu­mo vi­dur­kis 8,9. Vai­ki­nas au­go Vi­jur­kų glo­bos na­muo­se. El­vy­ra­vos pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je bai­gė aš­tuo­nias kla­ses. Nuo de­vin­to­sios atė­jo į pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro gim­na­zi­ją. Šie­met dvy­lik­to­kas. Baigs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Gaus bran­dos ates­ta­tą. Dar me­tus pa­si­mo­kys pro­fe­si­jos. Pa­siims dip­lo­mą ir eis tar­nau­ti į ka­riuo­me­nę.

Ten kaip pro­fe­sio­na­lus ka­rys jau tar­nau­ja vy­riau­sias jo bro­lis Sta­nis­lo­vas. Bro­lis Pau­lius tar­nau­ja kaip sa­va­no­ris. Taut­vy­das no­rė­tų pa­sek­ti bro­lio Sta­nis­lo­vo pa­vyz­džiu. Anks­ti mi­ręs tri­jų bro­lių tė­vas bu­vo ka­ri­nin­kas. Ma­tyt, tai įkvė­pė ir sū­nus. Vi­si jie bai­gė Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rą. Po to pa­se­kė tė­vo pė­do­mis.

Į mo­ki­nių ta­ry­bos po­sė­dį sku­ba ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Di­ja Sa­bu­ty­tė. Ji de­šim­to­kė. Mo­ko­si gim­na­zi­jos kla­sė­je. Pro­fe­si­jos dar ne­pa­si­rin­ko. Tai ga­lės pa­da­ry­ti, kai baigs pa­grin­di­nę mo­kyk­lą. Pui­kiai be­si­mo­kan­ti mer­gai­tė į pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rą atė­jo, nes čia vi­rė­jos ir pre­ky­bos va­dy­bi­nin­kės pro­fe­si­jų mo­kė­si jos ma­ma Jur­gi­ta. Da­bar ji dir­ba už­sie­ny­je. Duk­rą pa­ti­kė­jo pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rui.

"Gy­dy­to­jų vai­kai pas mus ne­si­mo­ko. Daž­no paaug­lio is­to­ri­ja komp­li­kuo­ta ar­ba skau­di, pa­ženk­lin­ta pra­ra­di­mų, ne­pri­tek­lių, – pa­sa­ko­ja di­rek­to­riaus funk­ci­jas at­lie­kan­ti pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Sau­lu­tė Jak­šie­nė. – Kar­tais vos su­lau­kę aš­tuo­nio­li­kos, mo­ki­niai iš­vyks­ta į už­sie­nį. Ne­bai­gia mo­kyk­los. Ne­lai­ko eg­za­mi­nų. No­ri grei­čiau už­si­dirb­ti pi­ni­gų. No­ri au­to­mo­bi­lio. Gai­la, bet nė­ra kaip jų, ta­pu­sių pil­na­me­čiais, su­lai­ky­ti. Pas­kui dau­ge­lis grįž­ta. Klau­sia, kaip pa­baig­ti mo­kyk­lą ir gau­ti dip­lo­mą. Kad Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je bū­tų pri­pa­žin­ti kva­li­fi­kuo­ta dar­bo jė­ga, ne pa­stum­dė­liai."

Be­je, ne­se­niai at­si­ra­do nau­jo­vė – me­tus trun­kan­ti tęs­ti­nio mo­ky­mo pro­gra­ma. Pa­vyz­džiui, jau­nuo­lis, bai­gęs Šiau­lių uni­ver­si­te­tą, no­ri įgy­ti dar ir pra­ktiš­ką spe­cia­ly­bę. Jei­gu tai ant­ro­ji pro­fe­si­ja, moks­las – ne­mo­ka­mas. Yra ke­le­tas va­ka­rykš­čių stu­den­tų, ku­rie mo­ko­si mul­ti­me­di­jos pa­slau­gų ir ki­tų pro­fe­si­jų.

Jau­ni­mas da­bar pra­ktiš­kes­nis. Anks­čiau daž­niau rink­da­vo­si pa­da­vė­jo pro­fe­si­ją, da­bar pa­klau­ses­nė – vi­rė­jo. Įver­ti­na, jog pa­da­vė­jo kva­li­fi­ka­ci­ją ga­li įgy­ti ir kur­suo­se. Vi­rė­jui mo­ky­tis rei­kia il­giau. Be to, tai vi­soms am­žiaus gru­pėms tin­kan­ti pro­fe­si­ja.

Ga­li­my­bių spekt­ras – pla­tus

Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ras tie­sio­giai pa­val­dus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai. Jo da­li­nin­kai yra ir Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė bei Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai.

Kaip pri­si­me­na cent­ro dar­buo­to­jai, praė­ju­sio am­žiaus de­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, kai cent­ras įsi­kū­rė, čia mo­ky­da­vo­si iki tūks­tan­čio jau­nuo­lių ir mer­gi­nų. Nors pro­fe­si­jų pa­si­rin­ki­mas bu­vo mi­ni­ma­lus: vis­kas su­si­ję su sta­ty­bo­mis.

Šian­dien pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Kel­mės sky­riu­je ga­li­ma iš­mok­ti pa­sta­tų res­tau­ra­to­riaus, ap­dai­li­nin­ko, sta­liaus, vi­rė­jo, pa­da­vė­jo – bar­me­no, kon­di­te­rio, mul­ti­me­di­jos pa­slau­gų tei­kė­jo, Ty­tu­vė­nų sky­riu­je – au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko, tech­ni­kos prie­žiū­ros spe­cia­lis­to, kai­mo tu­riz­mo or­ga­ni­za­to­riaus, flo­ris­to, kon­di­te­rio pro­fe­si­jų. Nuo rug­sė­jo Kel­mė­je bus pra­de­da­ma mo­ky­ti ir šiuo me­tu la­bai pa­klau­sios su­vi­rin­to­jo pro­fe­si­jos. De­ja, mo­ki­nių Kel­mės ir Ty­tu­vė­nų sky­riuo­se – tik 468. Lie­tu­vo­je ma­žė­ja vai­kų, mo­kyk­lo­se – mo­ki­nių.

Bend­ra­bu­čiai sto­vi pus­tuš­čiai, nes dau­ge­lis va­ži­nė­ja iš na­mų. Jei­gu at­stu­mas nuo na­mų ne di­des­nis kaip 40 ki­lo­met­rų, už ke­lio­nę ap­mo­ka sa­vi­val­dy­bė.

Gy­ve­nan­tys bend­ra­bu­ty­je už mė­ne­sį mo­ka tik 2,90 eu­ro. Už šiuos pi­ni­gus gau­na ne tik lo­vą, bet ir pa­ta­ly­nę. Ga­li nau­do­tis bend­ra­bu­čio skal­byk­lė­mis, du­šais ir ki­tais pa­to­gu­mais. Jei­gu moks­lei­vis iš so­cia­liai rem­ti­nos šei­mos, iš vi­so ne­rei­kia mo­kė­ti.

58 ge­rai be­si­mo­kan­tys ir ge­rai lan­kan­tys pa­mo­kas mo­ki­niai po­rą kar­tų per me­tus gau­na 56 eu­rų ska­ti­na­mą­ją sti­pen­di­ją. Vi­si ki­ti, pri­klau­so­mai nuo re­zul­ta­tų, gau­na nuo 15 iki 28 eu­rų kas mė­ne­sį. Mi­nis­te­ri­jo­je svars­to­ma sti­pen­di­jas pa­di­din­ti iki 70 eu­rų.

"Kar­tais pa­sklei­džia­mi gan­dai, jog Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ras už­si­da­rys, – sa­ko S. Jak­šie­nė. – Bet jie vi­siš­kai ne­pag­rįs­ti. Ga­li bū­ti tik vie­nin­te­lis po­ky­tis: Ty­tu­vė­nų sky­rius per­kel­tas į Kel­mę. Ta­čiau kol kas šis sky­rius pui­kiai iš­si­lai­ko. Jam pri­klau­san­čia­me 70 hek­ta­rų že­mės plo­te au­gi­na grū­di­nes kul­tū­ras, par­duo­da der­lių, gau­na tie­sio­gi­nes iš­mo­kas."

Kel­mės sky­rius taip pat už­dir­ba lė­šų bend­ra­dar­biau­da­mas su Užim­tu­mo tar­ny­ba ir reng­da­mas kur­sus ap­dai­li­nin­kams, kon­di­te­riams bei ki­tų pro­fe­si­jų dar­bi­nin­kams. "Tai su­bren­dę, mo­ty­vuo­ti, at­sa­kin­gi ir pro­fe­si­jos, ku­ri ga­ran­tuo­tų dar­bo vie­tą, no­rin­tys iš­mok­ti žmo­nės"– pa­sa­ko­ja po­pie­tę Užim­tu­mo tar­ny­bos at­siųs­tų bū­si­mų­jų kon­di­te­rių lau­kian­ti pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Da­lia Pra­nai­tie­nė.

Pag­rin­di­nis rams­tis – ko­man­da

Jau tre­ji me­tai pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro di­rek­to­riaus funk­ci­jas at­lie­kan­ti di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Sau­lu­tė Jak­šie­nė sa­ko, jog sėk­min­gam dar­bui svar­biau­sia tva­ri, vie­nin­ga ko­man­da:

"Bran­duo­lys li­kęs iš anų lai­kų, kai pra­dė­jo­me dirb­ti nau­jai įkur­to­je sta­ty­bi­nin­kų mo­kyk­lo­je. Ta­čiau mums jau po 50–60 me­tų. O mo­ko­mės kar­tu su mo­ki­niais. Pri­si­tai­ko­me prie nau­jų pro­fe­si­jų. Lai­kas dai­ry­tis į jau­ni­mą. Tuos, ku­rie mus pa­keis. Džiau­giuo­si, jog to­kių žmo­nių – ne vie­nas. Kai ku­riuos, atė­ju­sius be pa­tir­ties, pa­tys iš­siau­gi­no­me, iš­siug­dė­me. Min­dau­gas Čer­kaus­kas sėk­min­gai va­do­vau­ja Ty­tu­vė­nų sky­riui. Vai­da Gri­cie­nė – Bend­ro­jo ug­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja. Jau­ni žmo­nės – drą­ses­ni, ryž­tin­ges­ni, veik­les­ni. Jų ap­su­kos – grei­tes­nės. Tuoj pat su­mo­ja, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mą."

Rams­čiais S. Jak­šie­nė va­di­na ir pa­ti­ki­mus, lai­ko iš­ban­dy­tus dar­buo­to­jus. Kaip fi­zi­kos mo­ky­to­ja cent­re pra­dė­ju­si dirb­ti Skais­tė Va­lu­tie­nė, per­si­kva­li­fi­ka­vo į in­for­ma­ti­kos spe­cia­lis­tes. Da­bar ta­po mul­ti­me­di­jos spe­cia­lis­te. Bė­gan­tis lai­kas ver­čia keis­tis. Da­lia Griš­ke­vi­čie­nė vyk­do pla­čią ne­for­ma­lią­ją veik­lą.

Vie­na pa­ti, at­lik­da­ma ir di­rek­to­rės, ir pa­va­duo­to­jos ug­dy­mui pa­rei­gas, ne­sus­pė­tų vis­ko su­žiū­rė­ti. Ypač šiuo me­tu, kai vyks­ta pa­sta­tų ap­šil­ti­ni­mo dar­bai. Pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ras – vie­nas iš pir­mų­jų Lie­tu­vo­je da­ly­vau­ja pro­jek­te, ku­rį fi­nan­suo­ja Ener­gi­jos efek­ty­vu­mo fon­das. Jo ver­tė dau­giau kaip mi­li­jo­nas eu­rų. Bai­gia­mas ap­šil­tin­ti pa­grin­di­nis pa­sta­tas ir ke­li pro­fe­si­jos mo­ky­mo pa­sta­tai.

Čia la­bai pra­ver­čia di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo inf­rast­ruk­tū­rai Ri­mo Te­nio kaip in­ži­nie­riaus pa­tir­tis ir Pro­fe­si­nio mo­ky­mo sky­riaus ve­dė­jo Jo­no Va­lu­čio pa­tir­tis bei vy­riš­ka lo­gi­ka.

"Už pa­sta­tų šil­dy­mą pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ras mo­kė­da­vo po 10 tūks­tan­čių eu­rų per mė­ne­sį. Šil­do­mas plo­tas su­da­ro 10 tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių met­rų", – įspū­din­gus skai­čius var­di­ja R. Te­nys. – Ap­šil­ti­nę pa­sta­tus kas mė­ne­sį mo­kė­si­me be­veik per­pus ma­žiau."

Net­ru­kus cent­re bus at­nau­jin­ta ir mo­ky­mo ba­zė vi­rė­jo, pa­da­vė­jo – bar­me­no, kon­di­te­rio bei in­ži­ne­ri­nių au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko ir tech­ni­kos prie­žiū­ros vers­lo dar­buo­to­jo pro­gra­moms. Bus nu­pirk­ta mo­der­ni vir­tu­vės įran­ga, nau­jas trak­to­rius, mik­roau­to­bu­sas ir au­to­mo­bi­lis.

Įs­tai­ga da­ly­va­vo ES fi­nan­suo­ja­mo­je pro­gra­mo­je "Vi­suo­me­nės švie­ti­mas ir žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių po­ten­cia­lo di­di­ni­mas". Pas­kir­ta be­veik pu­sė mi­li­jo­no eu­rų inf­rast­ruk­tū­ros plėt­rai.

Ant sie­nų mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių ran­ko­mis su­kur­ti pa­veiks­lai. Val­gyk­lo­je, ant sta­le­lių pa­dė­tos sko­nin­gos va­ze­lės su gė­lė­mis, rū­pes­tin­gai pa­reng­ti sten­dai, nu­girs­ti mo­ky­to­jų po­kal­biai su mo­ki­niais – vis­kas liu­di­ja šio­je ug­dy­mo įstai­go­je vy­rau­jan­čią pa­gar­bą mo­ki­niui ir mo­ky­to­jui, pa­slau­gas at­lie­kan­tiems dar­buo­to­jams, pro­fe­si­jos meist­rui ir sve­čiui.

To­kį ma­te­ria­lų­jį ir emo­ci­nį ug­dy­mo įstai­gos ba­ga­žą S. Jak­šie­nė no­rė­tų per­duo­ti nau­jam va­do­vui, ku­ris, kaip ji ti­ki­si, nuo ki­tų moks­lo me­tų ateis. Mi­rus bu­vu­siam pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro di­rek­to­riui Si­gi­tui Šlic­kui, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja skel­bė kon­kur­są, ta­čiau neat­rin­ko nė vie­no iš da­ly­va­vu­sių kan­di­da­tų. Sau­lu­tė Jak­šie­nė kon­kur­se ne­da­ly­va­vo.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.