Naujausios
Antausis rinkėjams pakeliui į prezidentinį valdymą?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar susitikusi su Socialdemokratų partijos lyderiu Algirdu Butkevičiumi, atsisakė vertinti naujos valdančiosios koalicijos sudarymo galimybes. Šiandien ji kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų. Ko siekiama: išsklaidyti abejones dėl rinkimų teisėtumo, apginti demokratiją ar įvesti prezidentinį valdymą bent pusmečiui?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Scenarijus – neveiksnus Seimas
„Prezidentės teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimų pažeidimų rinkimuose. Ja ir pasinaudoja, – komentavo „Šiaulių kraštui“ šiaulietis Seimo narys Valerijus Simulik. – Lauksime devynių teisėjų sprendimo. Bet dėl jo apsispręsti turės dabartinis Seimas. Įdomu bus.“
Jeigu būtų naikinami rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje, kurioje nauji Seimo nariai yra išrinkti pagal partijų sąrašus, laukia nauji rinkimai.
Parlamentaras pabrėžia, jog tuo atveju dabartinis Seimas bus neveiksnus, nes jo įgaliojimai negali būti pratęsti, o naujasis – taip pat nedirbs.
„Naujas Seimas nė negalės pradėti dirbti, – prognozuoja situaciją V. Simulik. – Sprendimams priiminėti reikia trijų penktadalių Seimo narių, o dirbti galės tik kokie 65-66 vienmandatininkai. Mes gausime mandatus, o visi kiti eis į kovą po pusmečio“.
Anot politiko, tada galimas prezidentinis valdymas iki naujų rinkimų, o Prezidentė pratęstų dabartinės Vyriausybės įgaliojimus.
Jis svarstė, jog to pratęsimo neatsitiktinai siekiama.
„Nauja valdžia turės pirmiausia nutraukti sutartį su „Hitachi“ dėl Visagino atominės elektrinės statybos, nes už tai pasisakė rinkėjai, – sakė V. Simulik. – Turime ir pakelti visas užslaptintas sutartis, kuriose, anot žiniasklaidos, yra įtraukta netesybų už 170 milijonų litų, eurų ar dolerių. Nežinau, nes Seimo nariams sutartis nerodyta. Gal kažkam ir reikia tų pusės metų reikalams sutvarkyti?“
Pasekmės sunkiai prognozuojamos
Profesorius filosofas dr. Gintautas Mažeikis teigia, jog valstybės valdymo krizė galima, jeigu KT pareikštų, jog reikia naikinti rinkimų rezultatus.
„Tada, tikėtina, valstybės valdymą perimtų pati Prezidentė, o iš parlamentinės respublikos kuriam laikui taptume prezidentine valstybe, – sako G. Mažeikis. – Tai būtų didelio neaiškumo momentas.“
Prezidentė, sako politologas, vietoj to, kad imtųsi diplomatinių politinių veiksmų, imasi teisinių veiksmų.
„Įstatymus leidžiančioji valdžia yra atskirta nuo teismų, ir negali viena kitai daryti įtakos, – primena politologas. – Šiuo atveju kuriamas precedentas, kai teisinėmis priemonėmis būtų keičiama politinė situacija, o politikai yra nušalinti. Pasekmės tokio veiksmo tiesiog neprognozuojamos.“
Kam tokių veiksmų reikia?
„Prezidentė renkasi, su kokiomis partijomis bendrauti, manau, jog tariasi su Tėvynės sąjunga, – sako G. Mažeikis. – Sunku įsivaizduoti, kad tokį sprendimą priimtų viena ar pasitarusi tik su savo patarėjais.“
Jis pabrėžia, jog demokratinėse šalyse aukščiausieji teismai stengiasi atsiriboti nuo rinkimų rezultatų naikinimo.
„Tai išimtinai tik politinis klausimas, – sako G. Mažeikis. – O kur yra fiksuoti atskiri nusižengimai, turi tirti ir spręsti teismai. Sunku įsivaizduoti, jog kokia demokratinė šalis neigtų rinkimus, kurie demokratiškais buvo pripažinti ir tarptautinių, ir vietos stebėtojų, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, nes pažeidimų nebuvo daugiau nei kitose šalyse. Juolab, kad KT nėra ta institucija, kuri vykdo tyrimą.“
Vyksta politinė kova
„Prezidentė aiškiai yra nepatenkinta rinkimų rezultatais, nes ne tie laimėjo, kurių norėjo“, – komentuoja šiaulietis profesorius, istorikas dr. Arūnas Gumuliauskas.
Jis pabrėžia, jog vyksta politinė kova tarp Prezidentūros ir Seimo: „Tai reikia suprasti, tai normalu.“
Anot jo, per visą Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį rinkimuose būta rinkėjų papirkinėjimų, pažeidimų ir netiesioginių papirkinėjimų, prie kurių priskiria ir valdžios postų dalybas.
„Tik šį kartą rinkimų pažeidimai ypač garsinti viešojoje erdvėje ir ypač tų politinių jėgų, kurios pralaimėjo, – sako profesorius. – Bet nepaisant visko, didžioji dalis rinkėjų balsavo sąmoningai.
Manau, jog KT pasielgs taip pat, kaip pasielgė VRK, ir patvirtins rinkimų rezultatus. Iš kitos pusės, manau, gerai, kad Prezidentė taip priešinasi, nes amoralu yra ne tik rinkėjų papirkinėjimas, bet ir siūlymas Darbo partijai, kurios lyderiai teisiami, perimti savo įtakon Vidaus reikalų ministeriją. Šiandien jau aišku, kad bent to nebus.“
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
VALDŽIA: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne politiniais veiksmų, o teisinėmis priemonėmis bando keisti politinę situaciją.
Jono TAMULIO nuotr.
PRAKTIKA: Profesorius Gintautas Mažeikis sako, jog demokratinėse šalyse aukščiausieji teismai stengiasi atsiriboti nuo rinkimų rezultatų peržiūros, nes tai išimtinai politinis klausimas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GALIMYBĖ: Seimo narys Valerijus Simulik neatmeta tokio scenarijaus: neveiksnus Seimas ir prezidentinė valdžia su pratęstais dabartinės Vyriausybės įgaliojimais.
POLITIKA: Profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas teigia, jog vyksta politinė kova, kurioje dėl įtakos galynėjasi Prezidentė ir Seimas.
