Naujausios
Ant dviejų kojų dar nestovime
Šiaulių arenoje vakar prieš tradicinės verslo parodos „Šiauliai-2013“ atidarymą surengta tarptautinė konferencija „Regiono konkurencingumo kaitos tendencijos. Erdvė verslui“. Klausta, ar Šiauliai – regiono lyderis?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Problemų aptarimas – tradicija
Verslo konferencija, kurią rengia Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (ŠPPAR), miesto Savivaldybė, Šiaulių universitetas, tampa kasmetinė tradicija.
Rengėjai šiemet kėlė tikslą išsiaiškinti konkurencingumo tendencijas, diskutuoti dėl darbo rinkos prioritetų, socialinės partnerystės ir įvardyti regioninės politikos trūkumus.
Gausiai arenos konferencijų salėje susirinko regiono verslo bendruomenės, ministerijų ir vietos valdžios atstovų, ekonomistų, universiteto mokslininkų.
Pranešimus skaitė ekonomikos ekspertai, Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, verslininkai.
Lyderystės aktualija
Šiaulių meras Justinas Sartauskas pabrėžė, jog iki šiol yra aktuali garsioji profesoriaus Vytenio Rimkaus frazė apie dvi Lietuvas: Vilnių ir visą likusią Lietuvą. Centralizavimas tik stiprėja.
„Valstybinių institucijų struktūros iš miesto išeina į Vilnių, – sakė J. Sartauskas. – Ten keliami „Sodros“, Mokesčių inspekcijos padalinių buhalterijos, IT specialistų etatai. Net pagalbos 112 tarnyba, kuri galėtų veikti bet kokiame šalies regione“.
Šiauliams, pasak mero, iššūkiai didėja ir dėl mažėjančio mokinių, studentų skaičiaus. Bet būtina dėl miesto ir viso regiono konkurencingumo išlaikyti universitetą, siekti, kad įstatymais būtų apibrėžtas regioninio universiteto statusas.
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žmonės nori gyventi didžiuosiuose miestuose.
„Šalyje turi būti vystomi 5–7 didieji miestai, į juos investuojama, o ne vien į Vilnių ir Klaipėdą“, – sakė meras.
Šiauliai turėtų būti regiono lyderis, bet ar yra?
„Regionas be lyderio – ne regionas, per lyderystę galima didinti ir regiono konkurencingumą“, – sakė Alfredas Jonuška, ŠPPAR generalinis direktorius.
Iš duobės išlipo
Baltijos šalių makroekonomines prognozes apžvelgė Jekaterina Rojaka, DNB banko Baltijos šalių vyriausioji ekonomistė.
Anot jos, pragiedrulių yra vis daugiau. Lietuvos ūkio kai kurios struktūros jau yra sugrįžusios į prieškrizinį lygį.
Ekonomikos lokomotyvas – eksportas, kuris ištraukė Lietuvą iš duobės. Atsigauna ir vidaus rinka, po truputį didėja atlyginimai. Ekspertė prognozavo, jog jie ir toliau didės. Tik atkreipė dėmesį, jog atlyginimų augimo tempas negali lenkti darbo našumo augimo tempo. Kitaip verslui kils problemų.
„Kai vidaus vartojimas visiškai atsigaus, o tam reikės dar poros metų, stovėsime tvirtai ant dviejų kojų“, – sakė J. Rojaka.
Lyderės, bet problemų yra
Europos Sąjungoje pagal augimo tempus visos trys Baltijos valstybės lyderiauja. Lietuva, Estija pagal bendrojo vidaus produkto rezultatus jau yra pasiekusios prieškrizinį lygį. Latvijai dar reikia metų ar pusantrų.
„Prieš krizę mūsų augimas sudarė 8 procentus, dabar 4–5 procentus, bet tai puikus rezultatas“, – teigė ekspertė.
Pasaulio banko duomenimis, pagal konkurencingumo rodiklius tarp 150 šalių Lietuva yra 48 vietoje. Estija – 32, Latvija – 52.
Tačiau pavyzdžiui, pagal talentų išlaikymą ir pritraukimą esame tik 131 vietoje.
Tarp Baltijos šalių Lietuvoje lėčiausiai mažėja nedarbas. Skaudi problema – emigracija, nors ji ir slopsta. Per šių metų devynis mėnesius emigravo 32 tūkstančiai žmonių. 2010 metais emigravo 83 tūkstančiai.
Investicijos atsigauna, tačiau pagal investavimą į gamybos priemones, įrenginius Lietuva atsilieka nuo Estijos ir Latvijos.
Lietuvos konkurencingumą silpnina didelės energetinės sąnaudos, energetinė priklausomybė. Pagal šį rodiklį esame prasčiausioje situacijoje tarp kitų ES šalių.
Verslo kreditavimas neatsigauna
Ekspertės teigimu, nepaisant Europos Centrinio banko taikomų priemonių, mažų palūkanų, verslo kreditavimas neatsigauna. Tokio atsigavimo nėra ir Lietuvoje.
J. Rojakos teigimu, pigių kreditų verslui nereikia tikėtis, nes dėl bankams keliamų griežtesnių reikalavimų didėja jų kaštai.
Klausta, ar bankams neteks mokėti už saugomus indėlius?
„Nemanau, kad pasieksime tokį lygį“, – sakė ekspertė, bet priminė, jog istorijoje buvo situacijų, kai reikėjo mokėti už einamąsias sąskaitas.
Jono TAMULIO nuotr.
PROGNOZĖ: Ekonomikos ekspertė Jekaterina Rojaka teigia: „Eksportas – tas lokomotyvas, kuris mums leido išlipti iš duobės. Kai visiškai atsigaus vidaus rinka, tvirtai stovėsime ant abiejų kojų.“
KONFERENCIJA: Šiaulių arenos konferencijų salėje – regiono verslo, politikos, valdžios institucijų atstovai susitinka aptarti ekonomikos aktualijų.
