Naujausios
Visas A. Musneckio gyvenimas buvo susietas su Šiauliais.
A. Musneckis gimė 1936 metų sausio 6 dieną Šiauliuose. Baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1960 metais – Šiaulių Kazio Preikšos pedagoginį institutą (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), tapo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Pirmąjį fotoaparatą „Smena“ įsigijo dar būdamas studentas.
„Mane fotografija užkrėtė Povilas Karpavičius, tada aš užkrėčiau kitus – savo mokinius ir studentus“, – „Šiaulių kraštui“ yra sakęs A. Musneckis.
1960–1967 metais dirbo tuometinio Šiaulių mokyklos-internato Nr.1 mokytoju, auklėtoju, vadovavo fotobūreliui.
Nuo 1966 metų – Šiaulių fotoklubo narys, vėliau – sekretorius. Buvo Šiaulių pedagoginio instituto fotolaboratorijos vedėjas, laikraščių „Pedagogas“ (paskui – „Šiaulių universitetas“) fotokorespondentas.
1966–1968 metais A. Musneckis dalyvavo vietinėse Šiaulių fotoklubo rengiamose parodose, 1970 metais savo darbus eksponavo pirmojoje Šiauliuose surengtoje respublikinėje fotoklubų meninės fotografijos parodoje.
Pirmąją personalinę parodą surengė Kelmėje – „A. Musneckio viešnagė Kelmėje“.
1972 metais išrinktas Lietuvos fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus pirmininku. Aktyviai dalyvavo veikloje, tapo įvairių parodų ir konkursų diplomantu ir prizininku, sudarinėjo leidinius ir katalogus apie fotografiją, kuravo parodas, rašė straipsnius apie fotografiją.
„Daugelis Algirdo Musneckio nuotraukų – ne tik archyvinis, dokumentinis paliudijimas, bet ir meninis kūrybos faktas“, – apie fotografo kūrybą yra sakęs šviesaus atminimo menotyrininkas Vytenis Rimkus.
A. Musneckis aktyviai fiksavo Šiaulių miesto gyvenimą, kultūrinius renginius, surengė kelias dešimtis autorinių parodų, sukaupė didžiulę negatyvų ir nuotraukų kolekciją apie Šiaulius, fotoaparatų kolekciją.
Už kraštotyrinę veiklą 2013 metais kartu su žmona Birute Musneckiene apdovanotas Mikelio prizu, 2014 metais – P. Bugailiškio premija už Šiaulių krašto istorijos, paveldo fiksavimą, istorinės ikonografijos sklaidą, aktyvų dalyvavimą Šiaulių miesto kultūros gyvenime.
„Yra didžiulė laimė, kai turi darbą, kuris sutampa su hobiu. Vaizdas man viskas. Esu laimingas, kad pasirinkau fotografiją, laimingas, kad netekau garso (fotografas nuo jaunystės turėjo klausos sutrikimų — red. past.), mat ko netenki — puoli į kitą. Mane vaizdas jaudina. Muzikos aš nemėgstu, užtai tą vaizdą taip įsimylėjęs...“ – minėdamas 75-metį, „Šiaulių kraštui“ sakė A. Musneckis.
