Naujausios
Alkoholio kontrolė nejaudina alkoholikų
Alkoholio įsigyti galės tik nuo 20-ies metų. Maišeliai, kuriuose bus nešamas alkoholis, negalės būti permatomi, o pardavimo laikas – ribotas. Jeigu tai nepadės, atsiras specializuotos alkoholio parduotuvės. Gąsdinama, kad žlugs kaimo parduotuvės, o po to – ir kaimas.
Kaistant situacijai ir politikoje, ir visuomenėje dėl alkoholio kontrolės „Šiaulių kraštas“ išvažiavo išgirsti liaudies, o pagal Seneką – Dievo balso. Dėl alkoholio ribojimų, atrodo, nervinasi visi – tik ne patys alkoholikai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kavos ar alaus?
Vos keli kilometrai nuo Rėkyvos – Šiaulių rajono Einoraičių kaimo parduotuvės reklama kviečia kavos ir alaus. Pirkėjus pirmiausia „pasitinka“ kavos aparatas. Espresso, juoda, balinta kava kainuoja nuo 0,9 iki 1 euro.
Pigiausio alaus kaina su butelio depozitu – 1,58 euro. Alkoholio vitrinoms skirta didžioji parduotuvės siena ir dar truputis trumposios galinės sienos. Brangesni gėrimai išrikiuoti eile „žiūri“ į retus pirkėjus latviškais, angliškais, rusiškais ir ukrainietiškais užrašais.
Kol su pardavėja Jurgita maždaug pusvalandį kalbamės apie valdžios rengiamą alkoholio ribojimą, nenuperkamas nė vienas butelis alkoholio ir nė vienas puodelis kavos. Nupirkti tik keli kepalai duonos, keli batonai, razinų, druskos, degtukų.
Duonos atėjusi ponia Rita sako, kad čia dažniausiai ir perka duoną – nes ji čia visada šviežia, žinomo vietos kepėjo. Kartais prireikia degtukų, druskos, grietinės. Bet didieji šeimos apsipirkimai vyksta Šiauliuose, kur abu su vyru dirba ir kasdien važiuoja.
„Retai perku ir tik smulkmenas, bet jeigu kaime nebūtų parduotuvės, būtų labai blogai“, – įsitikinusi Rita.
Vos keletą mėnesių kaimo parduotuvėje pardavėja dirbanti šiaulietė Jurgita pasakojo, kad, pabrangus alkoholiui, jo mažiau perkama, nors didžioji dalis parduotuvės pajamų išliko būtent iš jo. Jeigu iki akcizų pakėlimo apsvaigti nuo stipraus alaus galėjo už eurą, dabar tiek nebeužtenka. Šoktelėjo ir stipraus alkoholio kaina. Net ir pigiausias spirituotas vynas su cheminiais priedais dabar kainuoja per du eurus.
„Skundžiasi, kad brangu, bet vis tiek geria. Pabranginus alkoholį pirkėjų nesumažėjo, jeigu ir mažiau nuperka, bet tie patys. Kas gėrė, tas ir tebegeria. Nei juos kaina sustabdė, nei draudimai sustabdys. Atsiras parduodančių pro užpakalines duris, atsiras „bobučių“, nes alkoholio paklausa niekur nedings“, – įsitikinusi Jurgita.
Kaimo pardavėja ne iš knygų žino, kad žmonės alkoholį pradeda gerti neretai lyg vaistus „nuo depresijos“, nes nesusitvarko su savo psichologinėmis problemomis – šią velnio karuselę užsuko amžini nepritekliai, sudėtingi santykiai, neteisybė, socialinė atskirtis.
„Geria, kad nuskandintų blogas mintis. O kai jau toks „antidepresantas“ virsta priklausomybe, o žmogus ligoniu – drausk nedraudęs...“ – vertina Jurgita.
Ji jau girdėjusi, kad, pabrangus alkoholiui, kai kas iš prasigėrusiųjų suka į vaistines, o kas – į ūkinių prekių parduotuves.
Trys vaikai = keturi buteliai?
Moteris stebisi, kad aukščiausioji valdžia eina draudimų, suvaržymų, o ne išeičių keliu.
„Baudžia ne tuos, kuriems jau tas pats, o tuos, kurie stengiasi iš paskutiniųjų“, – apgailestavo moteris.
Moteris skaičiuoja, kad valstybė už tris vaikus šeimai moka per mėnesį 46 eurus. Žvilgtelime į lentyną už pardavėjos nugaros – tiek kainuoja keturi 0,7 litro visai ne prabangaus brendžio buteliai.
Abiejų su vyru algos neleidžia pretenduoti į pasirengimo mokyklai skirtus pinigus. Gabūs vaikai lanko muzikos mokyklas, bet už jas tėvams reikia mokėti.
„Jei gertume – gyventume sau be rūpesčių! Nei vaikais bereikėtų rūpintis, nei jų muzikos mokyklomis!.. Valstybė pasirūpintų!“ – ironizuoja trijų vaikų mama.
Jos paaugliai vaikai stropūs ir gabūs, lanko ir bendrojo lavinimo, ir muzikos mokyklas. Mama pasakoja, kad būna, kol paruošia visus namų darbus ir išmoksta muzikos kūrinius, ateina ir antra valanda nakties, o keltis – pusę septynių ryto.
„Pašiurpome, kai išgirdome, kad nori dviem savaitėm ilginti mokslo metus. Tie vaikai, kurie stropiai ir gerai mokosi, ir taip yra beprotiškai pervargę. O tie, kurie nesimoko, koks jiems skirtumas – jie vis tiek nesimoko ir į mokyklą net nesiteikia dažnai ateiti“, – sakė moteris.
Kas pirma žlugs: „pijokai“ ar verslininkai?
Parduotuvės savininkui Mantui – 26-eri. Liko Lietuvoje, nusipirko iš rankų į rankas ėjusį kaimo parduotuvės verslą. Tai jo idėja – pastatyti kavos aparatą, kad įrodytų, jog kaimo žmonėms reikia visko, tik alkoholio – vienetams.
„Kam žlugdyti, kam atiminėti iš smulkiųjų verslininkų paskutinį grašį? Valstybė turi galvoti, ne kaip atiminėti iš dirbančių, o neskatinti geriančių. Gal nuo vaikystės reikėtų pradėti kurti tokią socialinę aplinką, kad žmonės neklimptų alkoholyje? O ne raginti skubėti nusipirkti savaitgalį alaus, nes po pietų jau nebeparduos vien dėl to, kad kaime ar miesto daugiabutyje gyvena trys alkoholikai, o visi kiti – normalūs žmonės?.. Kaip mažiems vaikams...“ – svarsto verslininkas.
Jis nustebo sužinojęs, kad šeima iš įvairių pašalpų gali susirinkti apie 700 eurų. „Fantastika! Kuo įmanoma paskatinti tokį žmogų ieškoti darbo, o ne sėdėti ant sofos ir gurkšnoti alų – neįsivaizduoju. Kažkaip atbulai tvarkomasi mūsų valstybėje ir tai labai nuvilia dirbančius žmones“, – sakė vyras.
Mantas įsitikinęs, kad įvedus tvarką alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse – vis tiek būtų nuskriausti negeriantys žmonės, nes kaime galbūt liktų vien specializuotos parduotuvės.
„Bus sugalvota, kaip apeiti įstatymus, bet ir vėl viskas atsilieps kaina. Jau dabar pusę milijardo eurų lietuviai palieka Lenkijoje. Reikia, kad paliktų milijardą ar tris? O gal siekiama, kad dar daugiau lėktuvų kiltų į emigraciją?“ – svarstė Mantas.
Užrašą „alus“ keis „mielės + cukrus“
Pakapės parduotuvės savininkas Vytautas juokiasi: „Tos moterys, kurių šeimose vyrai gerai, sako, reikia uždrausti alkoholį ir visas juo prekiaujančias parduotuves susprogdinti! O tų, kurių vyrai blaivininkai, sako – tegul būna šimtą metų!“
Vytautas žino – niekam per prievartą dar nepavyko išbristi iš alkoholio: „Nei verkiančios motinos, nei vaikai neišmaldavo, nei daktarai nepagydė, nei valdžia uždraudė! Juokas! Alkoholio draudimo įstatymas geriantiems žmonėms nepadės!“
Vos vieną lentyną Vytauto parduotuvėje užima alkoholis. Dominuoja – maistas ir pramoninės prekės, yra žvejybos reikmenų.
„Nebėra tikslo man investuoti kelis tūkstančius ir laukti, kol ateis kas kada nupirkti kokio stipresnio butelio. Jeigu degtinės butelį per dieną nuperka – šventė! Vežasi iš Latvijos, Lenkijos. Dėl akcizo pakėlimo alkoholio prekyba kaimo parduotuvėse yra kritusi jau dabar apie 70 procentų! Alkoholio tiekėjai, didmenininkai jau dabar pašiurpę!“ – pasakojo parduotuvės šeimininkas.
Jis skaičiuoja, kad kaime sukūrė keturias darbo vietas: sau ir trims samdomiems darbuotojams. Jis investavo į parduotuvės patalpas, prekes.
Parduotuvės savininkas svarsto, kad valdžia, nusprendusi steigti specializuotas alkoholio parduotuves, nubaustų ne alkoholikus, bet į Raudonąją knygą jau pretenduojančius kaimo verslininkus, kurie ir taip vos vos kvėpuoja.
Nugirdę pokalbį su parduotuvės šeimininku pirkėjai kvatojasi: parduotuvėms vietoj užrašų „Alus“, teks kabinti užrašus „Mielės + cukrus“. Pirkėjai abejojo, ar valdžiai lengvai pavyks susitvarkyti su šešėline alkoholio gamyba ir prekyba.
„Kas gėrė – tas ir gers. Sunku bus nusipirkti parduotuvėje – atsiras „taškai“! Pabrangs valstybinė degtinė – išsivirs naminės! Ot problemą rado! Ponas Karbauskis elgiasi, lyg kaime niekada nebūtų buvęs!“ – šurmuliuoja pirkėjai, perkantys duonos, dešros, saldainių, rūkalų, skalbimo miltelių.
Kol pietų metu apie pusvalandį kalbėjomės Pakapės parduotuvėje, pirkėjai nupirko butelį alaus, butelį sidro ir plastmasinį butelį spirituoto vynelio.
Alkoholizmas – pasekmė, o ne priežastis
„Žmonės nuskurdinti. Kas atsimena, kad 200 gramų sviesto gabaliukas būtų kainavęs beveik 8 litus?! Kada paprasti pieniški ledai vaikui kainavo 3,5 lito? Ne alkoholis yra blogo gyvenimo priežastis“, – sako parduotuvės šeimininkas.
„Vietoj to, kad žmonėms duotų darbo – bent pakeles pašienauti, pašluoti, patvarkyti – davė pašalpų. Kas tau pripratęs gauti dykai pinigus norės kuo nors užsiimti?! Dabar jie ne tik nebenori dirbti, bet įkūrė ir tokią firmą – „Geriam ratu“. Šiandien kam pašalpa – geria iš jo, ryt kitam už vaiką sumokės – gers iš jo loskos“, – atitaria ponui Vytautui į parduotuvę užsukę Vladas ir Vitalija iš Kelmės rajono Pagryžuvio.
Vladas tuoj suvaidina „intermediją“, kaip paprašo tokios „firmos“ darbuotojų padėti dirbti už 40 eurų per dieną. Tas atsakantis: „Galvą pašalei?! Už 40 eurų dirbti visą dieną?! Klausyk, geriau pažiūrėk porą euriukų...“.
Vladas skaičiuoja – kainos kyla, valdininkų daugėja, mokesčiai dirbantiems kyla: „Turėdamas negalią aš turiu dirbti ir mokėti mokesčius, kad išlaikyčiau valkataujančius! Siaubas!“
Pokalbis pamažu virsta mitingu parduotuvėje: kaimo žmonės iš naujosios valdžios sakosi nesitikėję tiek bausmių.
„Kur tai matyta, kad vasarą nuėjus į miesto šventę su svečiais prie alaus bokalo negalėsi laisvai pasikalbėti?! Gėda ir tiek... Ar normalius žmones reikia persekioti? O pijokai tik juokiasi iš tokių draudimų!“ – sako Vladas ir skuba į darbą.
Aldonos vardadienio neuždrausi!
Centrine vieno kaimelio gatve link parduotuvės trepsi žmogysta. Veidas sakyte sako – tai Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų adresatė.
„Taip!.. Aš alkoholikė!.. Geriu nuo jaunystės. Nepykit ant manęs – nu ne kasdien geriu!.. Vakar buvo Aldonos vardadienis, tai biškiuką...“, – mirkteli akį, spragteli pirštu moteris.
Vakar buvo gerai, o šiandien blogai. Todėl jai reikia išgerti. Kitaip numirs. Taip mirė jos alkoholikas vyras. Taip mirė jos suaugęs vaikas.
O kas būtų, jeigu kaimo parduotuvėje nebūtų alkoholio?
„Alkoholikui taip nebūna, kad negautų. Kaip ten sako: kiaulė purvyną visada ras! Nebus parduotuvėje, bus kitur...“ – tarsi prašydama atleidimo šypsosi moteris.
Ji pasakoja pati pajamų neturinti, bet turi sugyventinį, sūnų, tie kai uždirba – tada ir geria. Po to ieško, kur gauti ir vėl geria. Ir vėl ieško. Ji uždarame rate sulaukusi ir pensinio amžiaus.
Ar kada norėjo mesti gerti?
„Norėjau, ponia miela, norėjau! Tik neišėjo!.. Gal turėtumėt euriuką? Nors vieną euriuką... nes mirsiu, kaip bloga!“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Žmonės vertina, kaip paveiks šalies gyvenimą draudimai: kas pirmiau žlugs – alkoholikai ar į Raudonąją knygą pretenduojantys smulkieji kaimo verslininkai?
Vladas iš Pagryžuvio stebisi, kad valstybę pradedama tvarkyti ne gerinant socialinę aplinką ir socialinį teisingumą, o įvedant draudimus, kurie alkoholikams – nė motais.
Einoraičių kaimo parduotuvės pardavėja Jurgita sako, kad, pabrangus alkoholiui, jo ir dabar nuperkama mažiau.
