Naujausios
Brangs ir valstybės tarnyba
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė prieš mėnesį per savo vizitą Šiauliuose akcentavo Vidaus reikalų ministerijos rengiamą viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką. „Šiaulių krašto“ klausiama, ar reforma siejama su atlyginimu didinimu, ministrė konkretaus atsakymo vengė. Aiškino apie kompetencijų valstybės tarnyboje svarbą, teisingą atlygį, konkurencingumą, investicijų į žmogiškuosius išteklius viešajame sektoriuje svarbą.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą yra pareiškusi, jog „pigi valdžia brangiai kainuoja“. Dabar ima aiškėti, kokios algos ruošiamos valdžios elitui – valstybės politikams, įstaigų vadovams, teisėjams. Tik tiek, kad politikams siūloma didinti algas nuo kitos kadencijos.
Tad pirmiausia jau kitais metais po Savivaldos rinkimų naujomis algomis pasidžiaugtų tiesiogiai išrinkti merai. Garsinama, jog net mažiausios savivaldybės meras į rankas gautų apie 3 000 eurų, o sostinės meras – 3 700 eurų.
VRM siūlo valstybės tarnyboje atsisakyti priedų už stažą, o pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Tad, jeigu Seimas pritars, kitais metais valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis siektų nebe dabartinius 181 eurą, o 1579,4 euro. Tik būtų keliskart sumažinti koeficientai, iš kurio dauginant bazinį dydį nustatoma pagrindinė alga.
Pataisų projektais numatoma stiprinti vadovų korpusą, decentralizuoti konkursus į valstybės tarnybą. Numatoma, kad valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo, ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarka įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos.
VRM skaičiavimu, 2023 metais padidinti atlyginimams papildomai reikėtų 23,94 mln. eurų, o 2024 metais – dar 1,14 mln. eurų, po rinkimų įsigaliojus naujiems Prezidento, Seimo narių ir ministrų atlyginimų koeficientams. 2025 metais, kai politikai didesnes algas gautų jau visus metus, papildomai reikėtų 3,05 mln. eurų.
Dabar Prezidento pareiginė alga iki mokesčių siekia 9,9 tūkst. eurų, o po rinkimų 2024 metais didėtų iki 10,2 tūkst. eurų. Seimo Pirmininko atlyginimas nuo 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių didėtų iki 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Politikai taip pat nebegautų priedų už stažą valstybės tarnyboje. Nurodoma, kad šiuo metu apylinkės teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius nesiekia 2 tūkst. eurų, o valstybės tarnybos stažo neturinčio pradedančiojo teisėjo atlyginimas yra dar mažesnis, apie 1,8 tūkst. į rankas.
Kol kas neaišku, kokią naudą pajus eiliniai valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai iš perskaičiuotų pagal naujus koeficientus atlyginimų, pagal VRM aiškinimą, tam papildomų lėšų esą nereikės.
„Tik sukels konfliktą“
„Atlyginimai turėtų būti didesni ne tik politikams, bet ir visiems žmonėms, kurie dirba“, – reaguoja į siūlomą atlyginimų pertvarką Šiaulių meras Artūras Visockas.
„Tema aktuali, bet šiuo laikotarpiu aš to klausimo nesvarstyčiau, jeigu kalba eina tik apie politikus ar valstybės tarnyboje dirbančius žmones, – sako jis. – Arba turėtų labai tiksliai paaiškinti, kodėl taip daroma, arba koks nuostolis būtų padarytas, jeigu tai nebūtų daroma.“
Mero nuomone, daug svarbiau yra investuoti į ekonominius projektus. Tokius, pavyzdžiui, kaip Šiaulių geležinkelio atšakos į Laisvąją ekonominę zoną. „Nes tokie projektai ateityje duos ekonominę naudą, papildomus pinigus į valstybės biudžetą, o tada jau galima galvoti ir apie atlyginimų didinimą“.
„Jeigu atlyginimų didinimas nekurs vertės, o tik sukels konfliktą, susipriešinimą, nes valdžia veikia sau, o ne valdžioje dirbantis žmogus nėra matomas, tai atneš tik milžinišką žalą“, – mano meras.
Bet, jo žodžiais, lazda turi du galus. Kai valstybės tarnyboje atlyginimai netenkina, sunku rasti reikalingų specialistų.
„Bet ir tokiu atveju galima būtų mąstyti kitaip, – sako jis. – Tarkim, tokiais atvejais, kai reikalingas unikalus, aukštos kvalifikacijos darbuotojas, reikėtų nevykdyti nustatytų taisyklių, o elgtis išimtinai – didinti jam atlyginimą dvigubai ar trigubai. Visada yra pozicijų, kuriose analogišką darbą privačiame sektoriuje dirbantis specialistas gauna penkis kartus didesnį atlyginimą, nei dirbantis po Savivaldybės vėliava. Tai ypač aktualu Savivaldybės įmonėms arba tokiam Savivaldybės skyriui, kaip Architektūros skyrius. Šiandien savivaldybėms neleidžiama savo nuožiūra atlyginimų dvigubinti ar trigubinti. O kartais vienas darbuotojas dirba darbą ir už du ar net už keturis. Teisinis reguliavimas, taisyklės yra problema, jas reikia keisti.“
A. Visockas įsitikinęs, jog reikia valstybės tarnybos reformos, bet ji turi būti efektyvi.
Ar merams reikia didesnio atlyginimo?
„Kai atėjau dirbti meru iš viso nežinojau, kiek meras gauna, – pasidalija A. Visockas. – Šiek tiek nustebau, kad kai kurie specialistai Savivaldybėje gaudavo daugiau, bet gal jie dirba daugiau, nei meras?“
„Mano atlyginimas į rankas yra apie 2 100 eurų. Bet aš pasisakyčiau už tai, kad merų atlyginimas būtų didesnis, – sako A. Visockas. – Stiprūs, aukštos kvalifikacijos žmonės neina į politiką ir dėl atlyginimo. Turiu omenyje, tą politiką, kai jau reikia dėti parašus, prisiimti atsakomybę, būti vadybininku, tik jau meru vadybininku.“
„Tai – patyčios“
„Kuo sunkesnis laikotarpis, tuo įžūliau valdžia elgiasi, iš kur tokia drąsa didinti politikų, valdininkų atlyginimus? – piktinasi Rasa Jasmontienė, Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė. – Tai nepadoru, tai patyčios iš mūsų visų. Kitiems – krizė, karas, tik ne jiems. Tai visiškas valdžios atotrūkis nuo realybės, nesuvokimas, kaip kiti žmonės gyvena.“
R. Jasmontienė palygina, jog į Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos klausimus, kiek bus didinami pedagogų atlyginimai, aiškaus atsakymo iš ministerijos negirdima.
„Aiškiai nujaučiame, kad stengsis nevykdyti nacionalinio susitarimo, kurį su mūsų profesine sąjunga pasirašė dar 2017 metais ir kurį privalo vykdyti. Girdėjome tik, kad ministerija nieko nebežino, nes krizinė būsena“, – pasidalija ji.
„Premjerė sako, jog pigi valdžia brangiai kainuoja. O pigūs mokytojai, jiems nieko nekainuoja?! Jie net nejaučia, kad mokyklos iš viso nebesugaudo mokytojų, puola į kojas ir matematikams, ir fizikams, ir chemikams, ir geografams, o šie laksto vaikų mokyti per penkias mokyklas. Algos yra tragiškos. Mokytojai viską daro pusdykiai. Dėl ukrainiečių vaikų ugdymo krūviai išaugo kone penkis kartus. O žadėti papildomi pinigai – keli eurai – nė neateina laiku. Pavyzdžiui, už balandį atėjo tik liepą.“
R. Jasmontienės žodžiais, jau galvojama apie protesto būdus, mokytojų kraujas kaista, nors jie ir įpratę visiems padėti ir tempti naštą.
„Protas neišneša, kiek kantrybės turi mūsų žmonės, – stebisi ji. – Jeigu pedagogams atlyginimus ir kels, tai bus keli simboliniai eurai, o tokių sumų, kokios gali būti pridėtos politikams, akyse nesame matę.“
Reikia kelti, bet ne visiems
Kraštietis Seimo narys socialdemokratas Liudas Jonaitis sako, jog eilinis parlamentaras dabar gauna į rankas 2 134 eurus, o einantis pareigas komitetuose, komisijose – 2 400 eurų.
Seimo narys konservatorius Matas Maldeikis stebisi, kaip Seimo nariai iš tokios algos išgyvena? Ar tikrai neįmanoma išgyventi?
„Aš tai išgyvenu ir išgyvensiu, aš ir pensiją dar gaunu, – juokiasi L. Jonaitis. – Seimo narių situacija tikrai nėra kritinė, susiveržkim diržus ir išgyvensime.“
Jo nuomone, pirmiausia reikia kalbėti apie valstybės tarnautojų vidurinįjį sluoksnį.
„Valstybės tarnautojų algos, kaip buvo sumažintos 2009 metais, taip dar nėra atkurtos. Tai didžiulė problema, – pastebi jis. – Ministerijų darbuotojai, kurie turėtų ruošti teisės aktų projektus, į rankas gauna tik po 700 eurų. Nebėra kam įstatymų ruošti, niekas neina dirbti. Savivaldybėse trūksta specialistų, konkursai neįvyksta. Joniškio rajono savivaldybėje, pavyzdžiui, septynių pareigybių konkursai paskelbti, daugiau kaip metus Joniškis neturi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo.“
Jis svarsto, kaip bus nuo 2023 metų sausio 1 dienos, kai įsigalios dar praeitą kadenciją priimtos pataisos, kad valstybės tarnautojas negalės dirbti 1,5 etato ar 1,25 etato? „Kai stinga žmonių, tai darbuotojams bent po pusę etato galėjo pridėti.“
Bet stebisi, kodėl teisėjams siūloma didinti atlyginimus? „Jiems pirmiausia buvo atkurti per 2009 metų krizę sumažinti atlyginimai“, – primena parlamentaras.
Ar bus iš ko atlyginimus viešajame sektoriuje didinti?
„Valstybės ir savivaldybių biudžeto surinkimas šiemet yra neblogas, bet pinigai greitai bus išleisti elektros kainoms amortizuoti, – sako parlamentaras, dirbantis Biudžeto ir finansų komitete. – Tokiu laikmečiu apie atlyginimų kėlimą politikams nereikėtų kalbėti. Bet tokios Vyriausybės, kuri nieko negirdi, nieko nenori išklausyti, dar nėra buvę. O jeigu mokytojų algoms nebus pinigų, tai kas iš viso bus? Mokytojai – visko pagrindas.“
