Naujausios
Aistroms nuraminti – kaštonų būklės tyrimas
Šiaulių miesto piliečiams sukilus už Kaštonų alėjos kaštonų išsaugojimą, pirmadienį Savivaldybėje pakartotinai pristatytas medžių būklės vertinimas. Paaiškėjo, jog kaštonai vertinti „blogai“ be jokio dendrologinio tyrimo – tik „iš akies“, o sąlygą projektuoti medžių „keitimą“ iškėlė pati Savivaldybė.
Dabar bendruomenei duotas pažadas užsakyti medžių būklės tyrimą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Rekonstrukcijai – pjaunami
Savivaldybės salėje vykęs pristatymas subūrė medžių saugotojus bei vieną kitą jų oponentą. Pastarieji, tarp jų buvusi savivaldybininkė, dabar restorano „Kapitonas Morganas“ vadovė Odeta Valungevičienė ragino tik džiaugtis „investicijomis į miesto atsinaujinimą“. Seni medžiai ir prie jos restorano bulvare keliantys pavojų.
Renginys transliuotas internetu.
Iš sostinės atvyko rekonstrukcijos projektuotojų UAB „Urbanistika“ ir „Kelprojektas“ atstovai. Tarp jų – dendrologė Stefanija Žilienė, kuri vertino alėjos medžių būklę.
Ji iš tribūnos pagarsino metodiką, pagal kurią medžius vertino. 1 – „gera būklė“, 2 – „patenkinama“, 3 – „bloga“, 4 – „žuvęs želdinys“. Vertino pagal kelis faktorius: medžių defiliacijos laipsnį, kenkėjų gausą, kamieno pažeidimus ir genėjimo intensyvumą.
Kaštonus įvertinusi blogai, nes neprižiūrėti, keršosios kandelės puolami. Tik klevai esantys „geri“, bet taip pat pjautini, nes „ardo istorinę tvorą.“
Klausimams pasipylus, neslėpė, jog „dendrologinio tyrimo nebuvo, tik vizualinis vertinimas“. Esą tokia metodika aplinkos ministro patvirtinta ir įprasta rengiant projektus. Tikino, jog dendrologinis tyrimas tik gali parodyti, jog „kokie 6 medžiai jau žuvę“.
Tačiau renginio dalyviai po diskusijų priėjo kitokios nuomonės. Ypač kad pati S. Žilienė, paprašyta atsakyti, ar reikia medžius kirsti, teigė: „Kaip žiūrėsi: jeigu vyksta rekonstrukcija – reikia kirsti, o jeigu gaivinami, tai gali gyvuoti.“
Ji taip pat pripažino, jog kaštonai gyvena ir 300 metų, ir net nuo „didžiausio priešo"– keršosios kandelės“ nemiršta.
Renginį vedusiam Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Marijui Veličkai paprašius balsuoti, ar reikia užsakyti papildomą medžių būklės tyrimą, pakilo rankų miškas.
„Per mėnesį surengsime paslaugos pirkimą“, – pažadėjo M. Velička.
Dendrologas Kęstutis Aukselis atkreipė dėmesį, jog tyrimą mėnesį reikėtų daryti, o ne „perėjus alėją.“ Jis pabrėžė, jog Šiauliai vieninteliai šalyje turi kaštonų alėją.
Kas dar paaiškėjo
Muziejininkė Vilija Ulinskytė-Balzienė pagarsino, jog medžių pjovimas yra pačios Savivaldybės užprogramuotas.
2017 metų sausį patvirtintose alėjos rekonstrukcijos projektavimo sąlygose įrašyta senuosius kaštonus keisti. Ir net nusakyta kuo – rausvažiedžiais kaštonais.
Už tokias suformuluotas sąlygas atsakingos buvusi vyriausioji architektė Rasa Budrytė, buvusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera.
„Tai ar medžių būklės vertinimas atliktas objektyviai, ar galėjote kitaip suprojektuoti?“ – klausė šiaulietė.
Projektuotojų klausta, kiek pinigų planuojama mažaūgiams rausvažiedžiams kaštonams pirkti? Ar gali būti, jog vienam – vos 7,5 euro?
„Negali būti“, – neigė projektuotojai, bet kainą atsisakė įvardyti. Esą tai „paslaptis“.
M. Velička nurodė paslaptį atskleisti, tad paaiškėjo, jog už vieną medelį ketinama pakloti 144 eurus. Tokio medelio kamienas yra 15–20 cm storio.
Projektuotojai gynėsi nuo istoriko, „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos klausimų, ar atsižvelgta, jog alėja – kultūros paveldo dalis.
Esą alėjos medžiai – joks paveldas. Alėja, kaip struktūra, esanti kultūros paveldas, ir bus išsaugota, ir Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius techninį projektą jau suderinęs.
Dendrologė alėją tik vis vadino „gatve“, plius tikino, kad ją „sodino Oginskiai“ (Didždvario parkas ir Kaštonų alėja, kaip įvažiavimas į parką, įrengti, o vėliau miestui dovanoti grafų Zubovų – red. past.)
Pasirašoma peticija
„Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog reikia išsaugoti senuosius kaštonus alėjoje“, – pabrėžė diskusijoje dalyvavęs Alfredas Daulius, iniciatyvinės grupės už medžių išsaugojimą narys, pilietinės akcijos įkvėpėjas.
Jis pagarsino, jog atidaryta sąskaita rinkti lėšoms, kurios bus skiriamos medžių priežiūrai. Pakvietė pasirašyti internete Savivaldybei adresuotą e-peticiją „Už Kaštonų alėjos ir jos senųjų medžių išsaugojimą“.
Peticijoje reikalaujama, jog rengiant miesto erdvių tvarkymo projektus būtų atliekama želdinių būklės ekspertizė ir būtų išsaugomi esami medžiai. Reikalaujama ir tinkamai prižiūrėti miesto medžius bei gerinti jų būklę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Dendrologė Stefanija Žilienė Šiaulių alėjos kaštonus blogai įvertino, bet neslepia, jog kirsti juos reikia tik dėl alėjos rekonstrukcijos – plytelių ir lietaus tinklų klojimo.
Muziejininkė Vilija Ulinskytė-Balzienė garsina, jog pati Savivaldybė projektuotojams kėlė sąlygą senuosius kaštonus išpjauti ir keisti žemaūgiais rausvažiedžiais pakaitalais.
Pilietinės akcijos įkvėpėjas Alfredas Daulius (kairėje) ir gamtininkas Darius Ramančionis inicijuoja ir e-peticijos pasirašymą, kad Kaštonų alėjos medžiai būtų išsaugoti.
