Naujausios
Aikštės projektai sudėti į stalčius ir į leidinį
Šiaulių savivaldybėje pristatytas leidinys, į kurį sudėti kūrybinių dirbtuvių Prisikėlimo aikštei sutvarkyti projektai. Pasidžiaugta, jog šiauliečiai šalyje pirmieji šitaip įprasmino viešosios erdvės formavimo procesus. Architektai apgailestavo, jog visuomenės reakcija į iškeltas idėjas buvo labai konservatyvi.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Geriau nieko nekeisti?
Kūrybinių dirbtuvių kataloge — visi dešimt projektų su idėjomis, kaip sutvarkyti aikštę ir kokį statyti paminklą Tautos laisvės ir nepriklausomybės gynėjams. Šis leidinys, kaip ir pačios dirbtuvės, Savivaldybei nekainavo nė cento. Lėšų skyrė miesto pramonininkai ir kiti rėmėjai.
Antradienį surengtas baigiamasis kūrybinių dirbtuvių ir visuomenės nuomonės aptarimas. Savivaldybė tikėjosi gausios auditorijos. Tačiau sulaukė tik žiniasklaidos, pačių kūrėjų, recenzentų, vieno kito politiko.
Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas, vienas iš dirbtuvių iniciatorių, sakė, kad šiauliečiai į idėjas reagavo pasyviai ir konservatyviai: „Žmonėms praeitis dar yra svarbesnė, nei ateitis“.
Kultūros centre rodytus projektus apžiūrėję lankytojai parašė 25 atsiliepimus. Savivaldybė sulaukė dar 54 elektroninių žinučių ir 5 elektroninių laiškų.
„Kuo mažiau užstatymo, kuo daugiau medžių, gėlyčių, pastatyti suoliukų,“ — citavo žmonių atsiliepimus architektas Vytenis Rudokas.
Skubėti neturi pinigų
Anot vieno iš kūrybinių dirbtuvių recenzentų Edgaro Neniškio, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento, dirbtuvės leido pamąstyti apie aikštės problematiką ir potencialą: „Tokia erdvė, o visuomenė į ją neina, tai ar blogai su visuomene, ar su erdve?“.
Leidinio apie kūrybines dirbtuves sudarytojas architektas Tomas S. Butkus teigė, jog būtina toliau nagrinėti visą miesto aplinką. Aikštė formavosi, kaip miesto gyvenimo epicentras, kai čia svarbiausia buvo turgus, bažnyčia.
„Pats miesto gyvenimas dabar pasikeitęs, miestas nebeturi vieno centro, — sakė T. S. Butkus. — Visų mūsų gyvenimas sukasi apie daugybę dalykų, branduolių yra, bet jie nebe monolitiniai. Todėl aikštės problematika turi būti nagrinėjama visų miesto viešųjų erdvių kontekste.“
Kokio dydžio aikštė turi būti, kokių pastatų čia reikia, kad atsirastų aikštės trauka? Į šiuos klausimus atsakymo šiandien nėra. Bet, anot miesto vyriausiosios architektės Rasos Budrytės, ir „nereikia skubėti, kad nepadarytume klaidų.“
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius teigė, jog „laiko dar turime“ — artimiausius ketverius metus Savivaldybė neturės lėšų aikštei tvarkyti.
LEIDINYS: Išleistas kūrybinių dirbtuvių katalogas, į kurį sudėti visi dešimt projektų su idėjomis, kaip tvarkyti Prisikėlimo aikštę ir kokį paminklą Tautos laisvės ir nepriklausomybės gynėjams statyti.
PROJEKTAS: Šiauliečiams geriausiai patiko šis vilniečių architektų projektas, kuriame siūlomas ne aikštės užstatymas, o jos erdvių apsodinimas medžiais.
KLAUSIMAS: Kūrybinių dirbtuvių recenzentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Edgaras Neniškis: „Tokia erdvė, o visuomenė į ją neina, tai ar blogai su visuomene, ar su erdve?“
Jono TAMULIO nuotr.
